užimtumas

Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį. Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, vyresnių gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai siekė 69,1 proc.. Daugiau nei Lietuvoje vyresniųjų dirba tik Švedijoje, Estijoje ir Nyderlanduose. „Mūsų šalis išsiskiria didesniu vyresnių moterų aktyvumu darbo rinkoje.

Romoje (Italija) buvo sulaikyta šešių pensininkų, kurių amžius siekia 60-70 metų, gauja. Garbaus amžiaus vyrai apkaltinti ginkluotų apiplėšimų vykdymu ir pašto skyrių grobstymu. Daugelis jų įvykdytų apiplėšimų pateko į vaizdo kamerų įrašus.

Prasidėjus karui Ukrainoje, lietuviai nustojo pirkti ne pirmo būtinumo prekes – lovas, sofas, televizorius ar kompiuterius, tačiau dabar, pasak prekybininkų, žmonės vėl tam atveria pinigines. O stambios šalies įmonės pastebi pramonės atsigavimą. Vis dėlto išlieka kita didelė problema – masiškai trūksta specialistų. Nerasdamos darbuotojų kai kurios bendrovės ima juos ruošti ir apmokyti pačios. 31-erių Mindaugas jau dešimt metų dirba baldų pramonėje.

Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias darbo jėgos stygius – tokią žinią skelbia Europos Komisijos ataskaita. Šaliai stipriai trūksta darbuotojų paslaugų, statybų, pramonės sektoriuose. O atėjus šiltajam sezonui ypač stipriai darbuotojų pritrūko restoranai ir viešbučiai. Jie sako, kad negali prisikviesti jaunimo, nors jis anksčiau verždavosi užsidirbti pinigų mokslams ir poilsiui.

Baltijos valstybėse mažiausias užimtumas ir didžiausias nedarbas paskutinį praėjusių metų ketvirtį išliko Latvijoje, skelbia šios šalies nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi regiono darbo rinkos tyrimų duomenimis. Lietuva pagal abu šiuos rodiklius nusileidžia Estijai. Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2022-ųjų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo 65,3 proc., Latvijoje – 64,0 proc., Estijoje – 69,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėms šiemet paskirstys 9,7 mln. eurų užimtumui didinti. Nuo sausio įsigaliojo vienas aprašas, pagal kurį rajonuose rengiamos užimtumo didinimo programos ir tai leis vietos valdžiai laisviau skirstyti lėšas, pranešė ministerija.   Dalis savivaldybių prie programų prisideda ir savo lėšomis, todėl galutinė jų suma bus didesnė.

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,6 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir gegužę siekė 6 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,1 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 1,3 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,5 proc.

Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas. „Pokyčius verslo kūrimo srityje paskatino pasaulinės tendencijos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtroje.

Seime skinasi kelią tvarka, nuo liepos keičianti bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas.  Jeigu Seimas pritars, ateityje darbo ieškantiems žmonėms darbas bus pasiūlomas iš karto, o Užimtumo tarnybos klientai, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos, įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Tai įgalintų darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Pirmąjį šių metų mėnesį registruotas nedarbas išliko stabilus, bet išaugo profesinio mokymo ir remiamo įdarbinimo priemonių paklausa. Registruotas nedarbas siekė 10,2 proc. – tiek pat, kiek gruodį. Užimtumo tarnyboje registravosi 14,4 proc. (3,1 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, bet 2,5 proc. (16,2 tūkst.) daugiau ir įsidarbino, rašoma pranešime spaudai.  Sausį net 40,4 proc. (2,8 tūkst.) didėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių paklausa nei praėjusių metų gruodį.

Ilgasis Vėlinių savaitgalis tikras darbymetis šalies kurortams. Lietuviai ne vien važinės po kapines, bet ir ilsėsis. Sanatorijos, SPA ir viešbučiai kai kur užimti šimtu procentų. Kurortai džiūgauja ir svečius priima išskėstomis rankomis. Kai kurie planuoja ilgą savaitgalį prasitęsti: visą kitą savaitę nedirbti. O kiek iš viso turistai Lietuvoje iškeidžia pinigų? Birštono „Versmės” sanatorijoje jau į savaitės pabaigą nebebuvo nė vieno laisvo kambario.

Nuo rugsėjo 1 d. „Sodra“ nebepardavinės žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelių. Dėl jų įsigijimo draudėjai turės kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC). Sezonines ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas teikiantys žmonės gali būti įdarbinti  supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus.

Mokyklos baigimas dažnu atveju turėtų kelti tik šilčiausias emocijas, tačiau neįgalią dukrą auginančiai moteriai tai – baisi diena. Mat po mokyklos baigimo sunkią negalią turintys pilnamečiai dažniausiai lieka be veiklos – taigi, be priežiūros, kuri jiems yra būtina. Neradus dienos centro, kur negalią turintis vaikas galėtų leisti dienas, jį prižiūrėti turi tėvai. Tokiu atveju tėvams laiko dirbti ir išlaikyti šeimą tiesiog nebelieka.

Daugybė gyventojų šiuo metu Lietuvoje neturi darbo. Prognozuojama, kad pasibaigus karantinui ir nutraukus su juo susijusią paramą įmonėms, nemažai įmonių bankrutuos ir bedarbių dar padaugės. Profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad pasibaigus karantinui labiausiai gali nukentėti darbuotojai. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų atstovais.

Užimtumas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, antrąjį praėjusių metų ketvirtį kritęs žemiausiai nuo 2010-ųjų pabaigos, trečiąjį ketvirtį pakilo, bet nepasiekė ikikrizinio lygio. Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų užimtumas liepos-rugsėjo mėnesiais padidėjo nuo 64,8 proc. metų ketvirčiu anksčiau iki 66,7 proc., tačiau buvo 2,5 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Moterų užimtumas augo nuo 58,3 iki 60,3 proc.

Lapkričio 25 dienos ryto duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 33 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 163 COVID-19 sergančiųjų – 4 vaikai. Iš visų COVID-19 gydomiems pacientams skirtų stacionaro vietų Santaros klinikose užimta 95 proc., reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 66 proc.

Nedarbas Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo tik Latvijoje, o užimtumo lygis krito tik Lietuvoje, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų rezultatais. Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pakilo nuo 8,6 proc. iki 9,3 proc., Estijoje – nuo 7,1 proc. iki 7,7 proc., o Latvijoje – nukrito nuo 8,6 proc. iki 8,4 procento.

Atsižvelgiant į nuolat kintančią epidemiologinę šalies situaciją ir siekiant geriau organizuoti darbus, pakoreguota sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tvarka atitinkamos organizuojančios gydymo įstaigos veikimo teritorijoje. Į pagalbą organizuojančioms ligoninėms paskirtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) koordinatorius. Gydymo įstaigos, kuriose guldomi koronavirusu sergantys pacientai, įpareigotos teikti duomenis apie lovų užimtumą.

Mobiliųjų koronaviruso patikros punktų užimtumas pradedamas skelbti internete, antradienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos, informacija specialioje platformoje yra atnaujinama nuolat – asmeniui užsiregistravus į mobilųjį punktą, informacija apie laisvas ir užimtas vietas iš karto pasikeičia. Šioje platformoje pranešama apie dviejų savaičių mobilių punktų užimtumą. Laisvų vietų skaičių mobiliuosiuose punktuose patikrinti galima adresu: https://bit.

Penktadienį į Palangą vėl pradėjo plūsti poilsiautojai iš visos Lietuvos. Žolinių savaitgalis prognozuojamas rekordiškai geras, nes laisvų apgyvendinimo vietų jau praktiškai nebeliko. Vos viena kita vietelė už milžinišką kainą, kuri atima amą. Karštų orų ištroškę poilsiautojai vasarai persiritus į antrą pusę plačiai atvėrė pinigines ir už atostogas pakloja dideles sumas. Užimtumas Palangoje penktadienio popietę siekia 98 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., arba 2,4 procentinio punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento. Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst.

Jei sulauksite 45 metų ir neturėsite darbo, galėsite pretenduoti į valstybės paramą savo verslui pradėti. Tai numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Užimtumo įstatymo pataisos. Kaip paaiškino ministerija, pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, šiuo metu savarankiško užimtumo rėmimo priemone – darbo vietos sau steigimu, gali pasinaudoti neįgalieji ir bedarbiai iki 29 metų.

Žinoma šokėja Eglė Straleckaitė atvira – į darbus po dukrelės gimimo ji sugrįžo itin greitai. Dabar jos dukrelei kiek daugiau nei dveji. Moteris atvira: dabar ji kartais susimąsto, ar nereikėjo elgtis kitaip, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad ilgos motinystės atostogos – ne jai. Su naujienų portalu tv3.lt šokėja pasidalijo mintimis apie motinystę, darbus, bei kaip viską suderinti, kad laiminga būtų ir ji, ir jos dukrelė.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,1 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,5 procento. Vasario pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 89 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus sumažėjo 1,7 punkto iki 11,1 proc.

Miestų ir kaimų gyventojų užimtumo lygio atotrūkis Lietuvoje pernai buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje užimtumo atotrūkis sudarė 14 proc. punktų, toks pat atotrūkis pernai nustatytas ir Bulgarijoje, rodo naujausi ES statistikos tarnybos duomenys. Lietuvoje užimtumo lygis miestuose siekė 82 proc., kaimo vietovėse – 68 proc., Bulgarijoje – atitinkamai 76 proc. ir 62 procentus.

 Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, kur dirbančių asmenų skaičius per metus sumažėjo, skelbia Eurostatas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2016 metų spalio–gruodžio mėnesiais, užimtumas Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje užimtumas per metus išaugo 0,9 proc., Estijoje – 5,7 procento.

Lietuvos ekonomika skatinama pramonės ir statybos auga. Tačiau su kiekviena diena vis didesnė įtampa auga darbo rinkoje. Lietuvos banko prognozės atskleidžia, kad situacija – itin rimta. Lietuvoje vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitraukia į darbo rinką, o palyginti su kitomis šalimis tik jaunimo aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje yra mažesnis. Dėl to mažėjantis žmonių skaičius dėl emigracijos ir mirtingumo tampa itin didele problema.

Sinoptikų prognozuojami karščiai lengviau leis atsikvėpti Palangos verslininkams. Mat dar savaitgaliui neprasidėjus, jau džiaugiamasi didesniu turstų srautu. Planuojantiems vykti savaitgaliui į pajūrį, bet nepasirūpinus apgyvendinimu, gali kilti problemų – viešbučiai beveik išgraibstyti.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Dėl advokato užimtumo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui trečiadienį nepavyko išnagrinėti prokuratūros skundo buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko byloje. Jis buvo kaltintas piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu, nes balsavo už kitą Seimo narį. Visų instancijų teismai eksparlamentarą išteisino. Teisėjai pranešė, kad vienas išteisintojo advokatų Raimundas Jurka prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis užimtas kitoje byloje.

 Iš gyvenimu nusivylusio bedarbio į savimi pasitikintį ir sėkmingą karjerą pradedantį jaunuolį – šiuo metu tokia transformacija Lietuvoje įmanoma vos per tris mėnesius. Nors tokiais pažadais patikėti sunku, ne viena sėkmės istorija iš www.jaunimogarantijos.lt įrodo, kad tai įmanoma. Šios iniciatyvos metu visi 16-29 metų nesimokantys ir neturintys darbo jaunuoliai gauna nemokamą pagalbą, padedančią atrasti savo gyvenimo kelią.

Ar pastebėjote, kaip į darbo rinką ateinantys jauni žmonės vis mažiau ieško saugumo, užtikrintumo ir vis dažniau reikalauja lankstumo? Per pastarąjį dešimtmetį stačia galva pasinėrėme į laisvai samdomų darbuotojų erą ir kasdien grimztame vis giliau. Kas mūsų laukia ateityje? Ar kas nors dar sutiks dirbti „nuo 8 iki 5“? Tiesa ta, kad efektyviai dirbame tik maždaug 20 procentų savo darbo dienos. Būtent per tiek laiko pasiekiame rezultatus ir tiek laiko esame naudingi darbdaviui.

Situacija šalies darbo rinkoje ir toliau gerėja – tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Ekonominės analizės skyriaus atliktas tyrimas. Tarpžinybinės duomenų sistemos (TDS) duomenimis, 2016 metų trijų mėnesių teigiama darbuotojų skaičiaus pokyčio tendencija rodo, kad 2016 m. situacija darbo rinkoje yra dar geresnė nei 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. „Šių metų sausio-kovo mėnesiais į darbą buvo priimta daugiau nei 29 tūkst.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį lankysis jaunimo centre „Žalianamis“ Vilniuje, kur domėsis vaikų užimtumu vasarą. „Prezidentė domėsis, kaip vaikai leidžia vasarą - ar saugiai, ar turiningai“, - BNS sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad tik 10 proc. Lietuvos vaikų patenka į vasaros stovyklas, kurias finansuoja valstybė ar savivaldybės.

Šį pavasarį, anksčiau nei įprastai, darbo rinkoje stebimas pagyvėjimas – pastaruosius mėnesius vis daugiau registruojama laisvų darbo vietų. Balandį darbdaviai pateikė  32,2 tūkst. darbo pasiūlymų –  beveik  3 tūkst. daugiau nei kovą. O laisvų darbo vietų per mėnesį įregistruota pusantro karto daugiau nei kreipėsi bedarbių. Jaunų bedarbių iki 29 metų  registruota 26,7 tūkst. –  jie sudarė 4,8 proc. šalies 16-29 m. amžiaus gyventojų.

 Jaunimo darbo centrai, besiplėčiantys visoje Lietuvoje, efektyviai kovoja su jaunuolių nedarbu ir didina jų užimtumą. Kaip gi vyksta darbas sostinėje įsikūrusiame jaunimo darbo centre? Apie tai papasakoti sutiko Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė.

 Ekonominė situacija Europos Sąjungoje (ES) pradėjo pamažu gerėti beveik prieš dvejus metus, dauguma valstybių narių neseniai pastebėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, užimtumo rodikliai pagerėjo daugelyje sektorių.

Julija Kačanova ir Aivaras Vencevičius yra Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai. Užsienyje patirties sėmęsi jaunuoliai šiuo metu dirba Lietuvoje, Vyriausybės kanceliarijoje, ir kuruoja projektą „Jaunimo užimtumo priemonių rinkodara“. Julija ir Aivaras sutiko pasidalinti savo patirtimi ir požiūriu apie šios srities problemas bei komunikaciją Lietuvoje.

Vilniaus savivaldybėje vykusiame „Darbo su jaunimu forume“ aptartos jaunimui teikiamos paslaugos ir Vilniuje vykdomo darbo su jaunimu rezultatai. Tai buvo pirmasis Lietuvoje forumas, kuriame apie darbą su jaunimu diskutuota iš paslaugų perspektyvos. Renginio metu pranešėjai dalinosi gerosiomis praktikomis, analizavo veiklos rezultatus darbo su jaunimu gatvėje, atviro darbo su jaunimu, jaunimo neformalus ugdymo, mobilaus darbo, ir kitose srityse.

Lietuvoje svarbu vykdyti struktūrinio nedarbo prevenciją ir vystyti įtraukią darbo rinką, taip šalinant kliūtis ekonomikai augti. Tai dalyvaudama liepos 24-25 d. Madride (Ispanija) vykstančiame antrajame tarptautiniame forume, skirtame užimtumo politikos temai, bei pristatydama Lietuvos patirtį pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

ekonomika.lt 2014 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 12,4 procento, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, nedarbo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, – sumažėjo 0,7 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2014 m. ketvirtį sudarė 13,9 procento, moterų – 10,9 procento.

„Dabar čia esu svečias. Esu vienas tų laimingųjų, kurių gyvenimą pusiaukelės namai pakeitė. Žinoma, ne kalėjimo, o mano darbas buvo suprasti, ko aš noriu gyvenime“, – sava gyvenimo istorija su žurnalistais dalijosi 52-ejų metų norvegas Johanas. Tokių pavyzdžių, tikimasi, turėsime ir mes. Lietuvoje, sekant Norvegijos pavyzdžiu, bus kuriami pusiaukelės namai – kalėjimas, tik kitoks.

Europos Kelionių Komisijos (toliau – EKK) pateiktoje 2013 m. turizmo sektoriaus apžvalgoje Lietuva pasiekė išskirtinių rezultatų pagal viešbučių užimtumo augimą. Pernai Lietuvos viešbučių užimtumas išaugo beveik 9 proc. ir kone 4 kartus viršijo Europos vidurkį (2,4 proc.). Pirmajame penketuke greta Lietuvos rikiuojasi Slovakija, Airija, Lenkija ir Italija. „2013 m. Lietuvos turizmo sektoriui buvo itin sėkmingi.

Dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, buvo didžiausias tarp visų 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Per ketvirtį užimtumo lygis šalyje smuko 1,5 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Kartu su Estija tai buvo didžiausias ketvirčio nuosmukis visoje ES. Latvijoje užimtumo lygis per ketvirtį išaugo 0,1 procento. Visoje ES dirbančiųjų asmenų skaičius išliko stabilus.

Dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, buvo didžiausias tarp visų 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Per ketvirtį užimtumo lygis šalyje smuko 1,5 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Kartu su Estija tai buvo didžiausias ketvirčio nuosmukis visoje ES. Latvijoje užimtumo lygis per ketvirtį išaugo 0,1 procento. Visoje ES dirbančiųjų asmenų skaičius išliko stabilus.

Europos krepšinio čempionatas lietuviams bus labai svarbus – net 75 proc. dirbančių ir Europos krepšinio čempionatą žiūrėsiančių žmonių vienaip ar kitaip ruošiasi stebėti rungtynių eigą, net jei rungtynės sutaps su darbu. Tai paaiškėjo iš „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, kurią užsakė oficialus Europos krepšinio čempionato transliuotojas „Viasat“. Paprašytieji pasakyti ar jie turi krepšinio rungtynių žiūrėjimo per televiziją ritualą, teigiamai atsakė beveik dešimtadalis.

„Siekdami įveikti nedarbą, kiekviename regione ir savivaldybėje turime įdėmiai išsiaiškinti, kokios jo priežastys, kokių veiksmų turime imtis, kad būtų sukurtos palankios sąlygos investicijoms, verslo idėjoms įgyvendinti“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Anykščiuose vykusioje diskusijoje „Užimtumas regionuose“. Vyriausybės vadovo iniciatyva liepos 25 d. surengtame susitikime kartu su Anykščių, Ignalinos, Kupiškio ir Zarasų savivaldybių vadovais buvo pakviesti dalyvauti viet...

Pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 13,1 procento ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais. Pirmąjį 2013 m. ketvirtį šalyje buvo 191,2 tūkst. bedarbių, t. y. 1,1 tūkst. (0,6 proc.) daugiau nei ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 14,8, moterų – 11,4 procento.

Socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė užsibrėžė tikslą iki 2020 metų sukurti 150 tūkstančių naujų darbo vietų. Nubrėžtos pagrindinės užimtumo didinimo kryptys, kuriomis bus siekiama mažinti nedarbą Lietuvoje, tačiau priemonės, kaip tai bus daroma, išlieka neaiškios. 2012 metais užimtumo lygis Lietuvoje siekė 62,4 proc. Bendras Europos Sąjungos rodiklis yra kiek didesnis – 64,4 proc.