Lietuvoje vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitraukia į darbo rinką, o palyginti su kitomis šalimis tik jaunimo aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje yra mažesnis. Dėl to mažėjantis žmonių skaičius dėl emigracijos ir mirtingumo tampa itin didele problema.
Net ir optimistiškiausiomis prognozėmis pakliūsime į bėdą
Europos Komisija ir Lietuvos bankas pateikia skirtingas emigracijos prognozes. Lietuvos banko – gerokai optimistiškesnės. Tačiau tiek remiantis vienomis, tiek kitomis, darbo rinka neapsieis be didelių iššūkių.
Skaičiuojama, kad per ateinančius penkis metus, kasmet galime stebėti nuo 1,4 iki 2 proc. gyventojų skaičiaus mažėjimą dėl emigracijos ir mirties. Dėl to mažės ir darbo jėga rinkoje. Net ir optimistiškais scenarijais darbo jėga ir toliau mažės maždaug po 0,5 proc. per metus. Remiantis liūdnesniu Europos komisijos scenarijumi, darbo jėga mažėtų apie 1,5 proc. per metus.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys gana daug svyruoja, tačiau ilgesnėje perspektyvoje užimtumas paprastai sumažėdavo esant išskirtinėms aplinkybėms, pvz., mažesnio ekonominio augimo arba nuosmukio laikotarpiais (pvz., 1999–2001 m., 2008–2010 m.). Lietuvos bankas prieina prie išvados, kad dabar blogėjanti demografinė padėtis pradeda mažinti dirbančiųjų skaičių.
Kitos euro zonos šalys užimtųjų skaičiaus mažėjimo dar neprognozuoja, tačiau pas mus – situacija prastesnė.
„Gyventojų skaičius tiek kiek mažėja, tai mažėja daugiau nei kitose šalyse. Demografija pas mus ganėtinai prasta ir tai lemia, kad užimtųjų skaičius mažėja. Kitose šalyse tokia situacija, kad kai nėra augimo, tai tokio susitraukimo ir mažėjimo, kaip matome pas mus, pas juos nėra. Tai mes turime rimtesnę demografinę situaciją“, – komentavo dr. Ernestas Virbickas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas.
Pasak jo, emigracijai stabdyti svarbus pajamų dydis, o Lietuvoje jos daug mažesnės nei kitose šalyse. Greitai pasiekti kitų šalių lygį nepavyks, tai – ne 10 metų klausimas.
Dėl to svarstoma, kad vienas iš būdų spręsti šią problemą – darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimas.
„Įmonės teigia, kad joms darbuotojų trūksta, ypač kvalifikuotų. Įtampą išspręsti nėra lengva, nes darbuotojų skaičius mažėja, darbo jėga taip pat mažėja, nors aktyvumas auga ir vis daugiau įsitraukia žmonių į darbo rinką, to jau nebepakanka. Emigracija greitai neišsispręs, ji nėra trumpojo laikotarpio problema. Dėl to reikia diskutuoti ir svarstyti klausimą apie darbuotojų įsivežimą iš Ukrainos ar Baltarusijos“, – sakė E. Virbickas.
Liepos–rugpjūčio mėnesiais mažiausiai uždirbantieji atlyginimų augimo nepatyrė
Pasak analitiko, darbo užmokesčio augimui įtakos būtent ir turėjo darbo jėgos trūkumas. Iš skeliamo grafiko matyti, kad 2016 m. II pusmetį darbo užmokesčio augimą labiausiai pajautė mažiausias pajamas gaunantys – jiems atlyginiams kilo apie 17 proc., dėl didėjusio MMA. Tuo tarpu žvelgiant į šių metų liepos bei rugpjūčio mėnesius matyti, kad MMA poveikis nyksta. Dėl to mažiausias pajamas gaunantieji atlyginimų augimo nebepajautė.
„Darbo užmokesčio augimas pastaruoju metu buvo nemažas. Pernai augo maždaug 8 proc. Šių metų pirmą pusmetį maždaug 9 proc., bet dabar augimas lėtės. Viena priežastis, kad pernai daug kilo MMA, o šiemet ji nėra didinama, kitais metais kils šiek tiek mažiau. O kita žinia, tokio didelio darbo užmokesčio augimo įmonės negalėtų ilgai toleruoti. Per daug kilęs darbo užmokestis anksčiau ar vėliau mažintų įmonių konkurencingumą ir įmonės turėtų pereiti prie mažesnio darbo užmokesčio augimo. Dabar planuojame, kad 6 proc. per metus turėtų augti kitais metais“, – teigė E. Virbickas.
Pasak jo, kitais metais MMA didėtų apie 5 proc., vadinasi panašų augimą turėtų pajusti tiek mažiausiai uždirbantieji, tiek didesnes pajams gaunantieji.
Tačiau be visa to primenama, kad darbo užmokesčio augimas daro įtaką paslaugų kainoms. Prognozuojama, kad kitais metais infliacija bus mažesnė, nes maisto produktų žaliavų kainos smarkiai nedidės, naftos kainos bus stabilios, o akcizai ir nebus labai smarkiai didinami, infliaciją palaikys būtent paslaugų kainose nugulusios didesnės algos.
Lietuvos bankas prognozuoja, jog šiemet atlyginimai augs 7,8 proc., o kitais metais 5,9 proc. Tuo metu nedarbas turėtų siekti atitinkamai 7,3 ir 7 proc.
Centrinis bankas rugsėjį prognozavo, kad užimtų gyventojų skaičius šalyje šiemet ir kitais metais mažės po 0,3 proc. Tokias prognozes centrinis bankas paskelbė pirmą kartą.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet bus 3,4 proc., o kitais metais 2,2 proc. Darbo užmokestis turėtų augti atitinkamai 7,8 ir 5,9 proc.
