Viena iš projekto dalyvių Regina iš Anykščių rajono teigia puikiai suprantanti žmones, kurie mano, kad tokie projektai tik laiko švaistymas. Ji pati taip galvojo, kol po pirmos paskaitos suprato klydusi. Dalyvių, lektorių ir koordinatorių nuoširdumas ir paprastumas pralaužė ledus – jos savisaugos „šarvai“ nukrito. Dabar mergina džiaugiasi, kad projektas labai pakeitė jos mąstymą ir požiūrį į save bei aplinkinius.
Jai antrina ir projekte dalyvavusi 23 metų Sigita iš Utenos, kuri prieš ateidama į projektą buvo pasimetusi, nežinojo ką veikti, nuo ko pradėti. Mergina bijojo, kad nesugebės dirbti ir rūpintis savo mažu vaiku. Šiandien Sigita džiaugiasi nauju darbu. Tereikėjo daugiau pasitikėjimo savimi, kurio padėjo įgyti projekto koordinatorė savo padrąsinimais ir pagalba pasirašant CV bei ruošiantis darbo pokalbiui.
Organizatoriai ragina naudotis proga
Nors jau keleri metai iš eilės Lietuvos jaunimo nedarbo rodiklis mažesnis nei ES šalių vidurkis, o užimtumo lygis pats didžiausias nuo Lietuvos ekonomikos pakilimo laikų Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorius Lietuvoje Valdas Maksvytis pabrėžia, kad dabar sprendžiant opiausias jaunimo problemas, dėmesį reikia skirti kiekvienam individualiam atvejui. Būtent į tokią pagalbą, skirtą nuoširdžiai padėti kiekvienam besikreipiančiam, ir yra orientuoti dabar vykstantys projektai „Atrask save“ ir „Naujas startas“, kurie tęsis iki 2018 m., o jų įgyvendinimui skirta net 69 milijonai eurų. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Patys organizatoriai teigia, kad dalyvavimas Lietuvos darbo biržos projektuose gali tikrai pakeisti jaunuolio gyvenimą – svarbu išdrįsti prisijungti. O galimybės laukia neribotos ir pritaikomos kiekvienam individualiai – pradedant nuo profesionalių mokymų, bendradarbiavimo su darbdaviais, įdomios savanoriškos veiklos ar net paramos verslui.
„Tai unikalus, istorinis šansas gauti sistemingą, kokybišką, realią pagalbą ir įgyti įgūdžius padėsiančius surasti norimą pragyvenimo šaltinį. Siekiame išmokyti jaunimą ne laukti iš dangaus nukrentančių pasiūlymų, o dėl savo tikslų pasistengti patiems. Paprastai žmonės investuodami į save už kursus moka dideles sumas, o mes siūlome tai už dyką visoje Lietuvoje“, ‒ apie dabartinę situaciją pasakoja Valdas Maksvytis.
Pagalbos prireikti gali kiekvienam
Pašnekovo teigimu, nepavyktų nupiešti vieno tipiško į juos besikreipiančio jaunuolio portreto ‒ kiekviena situacija unikali ir reikalaujanti atskiro sprendimo metodo. Vieninteliai rėmai, į kuriuos įspraudžiami projektų dalyviai yra jų amžius ir užimtumas ‒ visi dalyvaujantys privalo būti nuo 15 iki 29 metų ir tuo metu nedirbti bei nesimokyti.
„Mūsų projektuose yra nemažai motyvuotų jaunuolių, žinančių ko nori, bet patyrusių tam tikrą nesėkmę ‒ pavyzdžiui, neįstojusių į geidžiamą specialybę, todėl pasirinkusių laiką praleisti turiningai „Jaunimo savanoriškoje tarnyboje“. Kiti socialiai pažeidžiami jaunuoliai ‒ uždari, turintys giluminių vidinių problemų, dažnai nemokantys net pasisveikinti. Tokiu atveju pirmiausia turime pelnyti žmogaus pasitikėjimą ir tik tada galime išmokyti jį bazinių, socialinių įgūdžių. Tretiems trūksta elementarių streso valdymo žinių ir punktualumo. Taip pat prie mūsų veiklos prisijungia ir negalią turintys asmenys. Esame pastebėję, kad kurdami pridėtinę vertę jie tarsi atgyja ir tuo pačiu atranda save.
Į mus kreipiasi netgi tėvai, kurių vaikai priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų arba alkoholio. Dirbantiems neįforminus darbo sutarčių ar neturintiems verslo liudijimo pažymėjimo,‒ patariame kaip legalizuoti savo veiklą. Beje, nors už lango XXI amžius, Lietuvoje yra net kelios dešimtys jaunuolių, kurie neturi pradinio išsilavinimo. Galiu tik pasidžiaugti, kad kiekvienai situacijai šiuo metu jau yra sukurti specialūs paslaugų paketai, kurie orientuoti į visus šiuos individualius poreikius“, ‒ pasakoja Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorius.
Dalyviams kompensuojamos kai kurios išlaidos
Panašu, kad kiekvienas atėjęs projekte gali rasti tai, ko ieško. Vienus motyvuoja faktas, kad nuo 2018 m. atlikusiems „Jaunimo savanorišką tarnybą“ bus papildomai pridedama 0,25 balo stojant į aukštąsias mokyklas. Kitiems užtenka apsilankyti paskaitose apie CV rengimą, komandinį darbą, pasitikėjimą savimi. Visgi, šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas su sudėtingesnėmis problemomis susiduriantiems, kuriems gali prireikti pagalbos ir ilgesnį laiką.
„Mūsų siekis yra, kad jaunuolis pagalbą gautų kuo greičiau, o darbo, mokymosi ar praktikos pasiūlymas būtų suteiktas per keturis mėnesius nuo kreipimosi į mus, tačiau, jei to ir nepavyksta įgyvendinti, rankų iškart nenuleidžiame. Šiuo metu pagalba susideda iš dviejų projektų, kurios pirmajame etape „Atrask save“ dirbama su jauno žmogaus motyvacija, pasitikėjimu savimi bei profesiniu orientavimu, o projekto tąsa „Naujas startas“ yra įrankis, padedantis įgyti paklausią profesiją ir gauti paramą sėkmingai įsidarbinti.
Galimybių ir pasirinkimų spektras labai platus ‒ daugelis atranda profesinį mokymą, kurio kokybė šiuo metu tik auga. Siūlomos darbo praktikos, savanorystės galimybės jaunimui leidžia įgyti patirties ir iš pirmų lūpų išgirsti, ko reikia norint įsitvirtinti darbo rinkoje.
Svarbu pažymėti, kad dalyvavimas projektuose nemokamas, o dalyviai nepatiria jokių papildomų išlaidų – kompensuojamos kelionės išlaidos, apmokamas privalomasis sveikatos draudimas. Atliekant „Jaunimo savanorišką tarnybą“ kompensuojamos ir maitinimo išlaidos, o apsisprendus savanoriauti kitame mieste – apmokama būsto nuoma“, ‒ pastebi pašnekovas.
Ateityje laukia nauji iššūkiai
Dar viena iškylanti problema yra neužimtų ir darbo biržoje neužsiregistravusių asmenų įtraukimas. Šiuo metu galima tik numanyti, kiek tokių jaunuolių Lietuvoje yra. Apie tai surenkami preliminarūs duomenys atliekant apklausas ir tyrimus, tačiau tikslaus registro nėra, todėl suteikti pagalbą šiems jaunuoliams tampa labai sudėtinga.
„Šios problemos sprendimui ir didesniam jaunuolių įsitraukimui buvo pasitelktas jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų tinklas, susidedantis iš 58 organizacijų, galinčių kokybiškai dirbti, surasti ir suteikti reikalingas paslaugas darbo biržoje neregistruotam jaunimui. Tokiu būdu per šiuos metus į projektus buvo įtraukta jau apie 1000 jaunuolių.
Visgi, ateityje siekiama sukurti sistemą, kuri susietų įvairių registrų duomenis ir taip suteiktų galimybę tiksliau identifikuoti potencialius pagalbos reikalingus jaunuolius. Tai leistų pagalbą suteikti greičiau“, ‒ pastebi Valdas Maksvytis.
Kaip įsitraukti čia ir dabar?
Pasak pašnekovo, visa jaunimo politika orientuota į patogių sąlygų jaunimui sudarymą, todėl internete dažnai naršantys jaunuoliai į projektus įsitraukti gali tiesiog užpildę anketą interneto svetainėje www.jaunimogarantijos.lt. Ši informacija pasieks projekto koordinatorius, kurie galės su jumis susisiekti. Projektų koordinatoriai mobilūs, todėl reikalui esant gali netgi susitikti jaunuoliui artimoje aplinkoje ‒ atvykstant į jo namus. Taip pat galima kreiptis į artimiausią savivaldybės darbo biržą, jaunimo darbo centrą, jaunimo reikalų koordinatorių, kurie suteiks visą reikiamą informaciją.
