Bendrovių „Engineer“ ir „Valandinis“ vadovai, sako suprantantys, jog bet kokiame procese išlaikyti dėmesį 8 val – neįmanoma. Ypač dabar – šiuolaikinių technologijų pasaulyje, kai dėmesį nuo darbo vis nukreipia socialinių tinklų žinutės, pranešimai ar kitos naujienos.
Tad norėdami pagerinti darbo efektyvumą ir darbuotojų produktyvumą, įmonių vadovai nutarė trumpinti darbo valandas. Pradžioje nuo 9 iki 16 val, pavasarį darbo laikas sutrumpėtų iki 15 val, o štai lygiai po metų, darbą pradėję 9 val, jį baigtų 14 val.
„Tai ilgai svarstytas sprendimas. Vertinome ir kitas alternatyvas. Pagrindinė problematika, su kuria susiduriame tiek mes, tiek ir kiti darbdaviai, – darbuotojo produktyvumo didinimas ir efektyvumo gerinimas.
Fiziologiškai žmogus, dažnas iš mūsų, 8 valandas nesugeba maksimaliai sukoncentruoti dėmesio į bet kurį procesą: ar tai būtų darbas, ar kas kitas.
Šiame technologijų pasaulyje dėmesio koncentracija kasdien mažėja. Aplink mirga pranešimai, žinutės, tad susikaupti ir susikoncentruoti ties darbu vis sunkiau.
Pas save įmonėje pastebiu ir kitur, manau, taip yra, kad darbuotojų dėmesys blėsta ir jų efektyvumas bei produktyvumas yra pakankamai mažas. Darbo vietoje praleidžiama daug laiko, bet pridėtinės vertės tai neduoda. Tad nusprendėme sutrumpinti darbo dieną. Kad žmonės ateitų geriau pailsėję, kad anksčiau išeitų iš darbo, daugiau laiko skirtų savo šeimai, vaikams, antroms pusėms, laisvalaikiui, pramogoms, hobiams ir t.t.“, – tv3.lt sakė UAB „ Engineer“ vadovas Vytautas Bartušis.
Naujovių ėmęsi darbdaviai tiki, kad naudos iš šių pokyių bus ne tik darbuotojams, bet, žinoma, ir bendrovėms. Juk per trumpesnį darbo laiką pavyks pasiekti geresnių rezultatų, nes darbuotojai bus motyvuoti.
„Šiuolaikinė darbo dienos trukmė atsirado maždaug prieš 100 metų. Aš net nežinau kaip teisingai palygint darbo našumą tada ir dabar, bet dar prieš 10 metų du trečdaliai klientų neskaitė e-mail'ų.
Juk pažįstate studento sindromą, ta prasme, ne šiaip žinote, o pažįstate tą studentą savyje? Taip jau yra, kad žmogus veikia reakcijos principu: dega namas - gesinu. Taigi, jei verslo tikslas didinti darbuotojų produktyvumą, tai nėra jokio geresnio būdo, kaip priartinti deadline'us arčiau darbuotojo. Na taip, tiesiog sutrumpinam darbo dieną, ir ratas užsisuka”, – įsitikinęs bendrovės „Valandinis“ vadovas Jurij Laneckij.
Dirbs trumpiau, uždirbs daugiau
Darbdaviai mano, kad tai, kas padaroma per 8 val įmanoma atlikti ir per 6 val. Pokyčių ėmęsi verslo atstovai sako, kad atlyginimai, sutrumpinus darbo valandas, keisis. Tačiau ne į mažąją pusę, o priešingai.
„Darbuotojai laimingesni, su didesnėmis šypsenomis ateina į darbovietę. Tuo pačiu yra labiau motyvuoti per trumpesnį laiko vienetą atlikti tą patį darbą. Ką būtų padarę per 8 val, padaro per 6 val. Be abejo, pakyla jų motyvacija, komandinė dvasia.
Paradoksalu, galbūt netikėta, bet atlyginimai netgi padidėja. Pasiekiami geresni rezultatai. Čia galime žvelgti ir per psichologinę prizmę – deadline'as motyvuoja ir padaro karo sąlygas: reikia ir padarau. Prisiminkime ir studentišką sindromą: lauki, lauki, o kai lieka mažiau laiko – imi ir padarai. Tuomet visi darbai susispaudžia, motyvuoja daugiau laiko ir dėmesio jam skirti darbui“, – kalbėjo V. Bartušis.
Bendrovių vadovai, šį pavyzdį sako perėmę iš Skandinavijos šalių ir ragina kitas įmones taip pat sekti jų pavyzdžiu. Esą pozityvių rezultatų būtų galima pasiekti net ir pusvalandžiu sutrumpinus darbo laiką.
„Manau, kiekviena įmonė galėtų apsvarstyti vienokį ar kitokį modelį. Net pusvalandžiu sutrumpintas darbo laikas labai stipriai motyvuotų darbuotojus.
Tie dalykai yra pagrįsti Skandinavijos šalių pavyzdžiais – Danijos, Švedijos. Panašu, kad tai pasiteisina. Tačiau svarbu, kad įmonė ir jos vadovas maksimaliai pasitikėtų savo komanda, kad jie sugebės efektyviau dirbti ir susikoncentruoti bei pasiekti tokį patį rezultatą“, – sakė V. Bartušis.
„Aš labai tikiuosi, kad šie pokyčiai realiai pagerins darbuotojų gyvenimo kokybę. Juk kai kuriais atvejais šiuolaikinis žmogus visiškai neturi asmeninio laiko.
Tikiuosi, kad tos kelios ramios ir tik sau skirtos valandos po darbo, įneš naujų spalvų į mūsų darbuotojų gyvenimus. Aš tikiuosi, kad darbuotojai, kurie nestresuoja, kaip spėti priduoti vaiką į darželį ir nepavėluoti į darbą, bus tikrai laimingesni.
Taip, čia ne tas pats kas laimėt aukso puodą, bet tokios gyvenimo smulkmenos, kaip puodelis kavos ramiai ryte „scrolinant” balkone yra daug vertingesnės, nei bet kokie daiktai”, – įsitikinęs J. Laneckij.
Vietoj didesnės algos, mažiau darbo valandų
Tuo metu, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška sako, jog laisvesnis darbo grafikas, trumpesnės darbo valandos egzistuoja aukštų technologijų įmonėse.
„Šią praktiką daugiausiai taiko aukštų technologijų įmonės. Žmonėms sudaromi pakankamai laisvi grafikai, kada atvykti išvykti iš darbo, duodami mažesni darbo krūvį, mažesnis spaudimas. Darbdaviai supranta, kad darbas dažnai priklauso ir nuo žmonių savijautos, nuotaikos ir kitų faktorių.
Tokiais sprendimais, kai trumpinama darbo diena, darbuotojams kuriama pridėtinė vertė. Darbdaviai taip gali elgtis ir nenorėdami kelti atlyginimo, o pagerindami darbo sąlygas“, – mano A. Mileška.
Neturi laiko sau
Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina sužinojusi apie tokį įmonių sprendimą sako įžvelgianti vien teigiamus dalykus.
„Aš matau tik pozityvą. Jei paliekamas toks pats atlyginimas ir trumpinamos darbo valandos. Juk net ir moksliniai tyrimai parodo, kad darbas po pietų nėra efektyvus. Darbuotojo efektyvumas kyla nuo darbo pradžios iki jo vidurio, o į darbo pabaigą jis nebėra našus.
Žmogus dirbdamas 12 valandų yra priverstas išsekusias jėgas kažkaip atkurti, o taip jis tik netebka sveikatos. Be to, žmogus ilgai dirbdamas nebeturi laiko savęs tobulinimui, naujų, su darbu nesusijusių dalykų mokymuisi“, – sakė I. Judina.