Eurostato duomenimis 2017 metais didžiausios paslaugų ir prekių kainos buvo Danijoje (142 proc. ES vidurkio), Liuksemburge (127 proc.), Airijoje ir Švedijoje (po 125 proc.). O pigiausia buvo Bulgarijoje (48 proc. ES vidurkio), Rumunijoje (52 proc.), Lenkijoje (56 proc.), Vengrijoje (62 proc.) ir Lietuvoje (64,6 proc.). Palyginimui, Latvijoje kainų lygis sudaro 72 proc. ES vidurkio, o Estijoje – 78,5 proc.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje maistas, gėrimai ir tabakas daug pigesni nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau rūbų ir batų kainos jau priartėjusios prie Europos sąjungos vidurkio visose trijose Baltijos šalyse.
Pažvelgus į pateikiamą statistiką matyti, kad Lietuvoje bendrai toks žemas kainų lygis matuojamas dėl paslaugų kainų.
Maži viešojo sektoriaus atlyginimai – žemos kainos
SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko įžvalgomis, pagrindinė priežastis, kodėl kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, žemesnės paslaugų kainos.
„Dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, pas mus algos kiek žemesnės, o paslaugų kainas iš esmės ir nustato darbuotojo alga, nes tai yra pagrindinis komponentas. Antra, dėl to dar, kad pas mus ir viešosios paslaugos yra pigesnės nei Latvijoje ar Estijoje, kadangi santykinai viešojo sektoriaus darbuotojų algos žemesnės. Švietimo ar sveikatos sektoriuje finansavimas yra santykinai žemas, mokytojų ir medicinos darbuotojų algos žemos. Viešųjų paslaugų kainos apskaičiuojamos pagal tai, kiek tame sektoriuje santykinai išleidžiama, o didžioji dalis išlaidų yra darbuotojų užmokesčiai. Ar tuo galima džiaugtis? Turbūt nelabai. Šių specialistų žemi atlyginimai užprogamuoja ir kitas problemas, kaip emigracija“, – nurodė T. Povilauskas.
Pasak analitiko, alkoholinių gėrimų ir tabako kainos Lietuvoje nurodomos mažesnėmis nei Estijoje, Latvijoje ar kitose šalyse dėl akcizų politikos. Pasak jo, nominalia verte akcizai Lietuvoje apie 20 proc. mažesni nei kitose ES šalyse.
Tuo tarpu pigesniems maisto produktams įtakos turi vidiniai mūsų gamintojai, kas tuo pačiu turi įtakos ir drabužių bei avalynės kainoms.
„Didžioji dalis nuperkamų drabužių yra susiję su importo kainomis. Mūsų šalies kainų lygis, algos, nelemia tos kainos, už kurią įsivežame drabužius. Kokia kaina gauname, tokia ir yra. Plius rinkoje ir koncentracija pakankamai nemaža. Dėl to kainų lygis didesnis.
O kalbant apie maisto produktus, nemažai jų gaminama ir Lietuvoje: ar tai konditerija, ar pieno produktai, ar mėsa. Į šių produktų kainą nemažai įeina vidaus rinkos kintamųjų – algos mokamos žemdirbiams, perdirbimo įmonių darbuotojams, kitos sąnaudos ir pan., kurios vis tiek žemesnės nei Vakarų Europos šalyse. Dėl to ir maistas pigesnis, nes pagaminti maisto produktams mažiau išleidžiama nei Europoje“, – komentavo ekonomistas.
Paskutiniu metu stebime, kad pagal kainų augimo statistiką, Lietuva yra pirmaujanti Europoje. Net ir pagal tokius infliacijos rodiklius, anot analitiko, nepavysime kainomis kitų Baltijos šalių.
„Lietuva ir Estija pernai buvo dvi šalys pirmaujančios pagal infliaciją. Šiemet Estija jau mus palenkusi, o algų augimas panašus. Tai faktas, kad pagal kainų ir algų lygį Estijos nesivejame, nuo jos tolstame netgi. Latvijoje infliacija kiek mažesnė nei Lietuvoje, algos panašiai auga, tai Latviją gal kiek minimaliai ir vejamės pagal kainas ir algas. Tačiau kol kas neartėjame prie kitų Baltijos šalių“, – teigia T. Povilauskas.
Primename, kad remiantis Lietuvos banko prognozėmis, pieno ir jo produktų kainos šiemet auga maždaug ketvirtadaliu mažiau nei 2017 m., mėsos kainos – beveik perpus mažiau, o viso maisto – maždaug šeštadaliu mažiau nei praėjusiais metais.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija, praėjusiais metais sudariusi 3,7 proc., šiemet bus 2,7 proc., t. y. 1 proc. punktu mažesnė.
