Londone esanti „Legatum“ institutas išleido jau dešimtąjį metinį šalių gerovės reitingą, kuriame aptaria 149 šalių ekonominę, verslo, valdymo, švietimo, sveikatos, asmeninės laisvės, socialinės aplinkos ir pan. padėtį.
Įvertinus visus kriterijus, Lietuva atsiduria 45–oje vietoje. Lyg ir niekuo nesiskirtume nuo kitų reitingų, kur dažniausiai sukamės aplink keturiasdešimtuką, tačiau šį kartą mus lenkia ne tik Estija, bet ir Latvija. Itin prastai atrodome įvertinus socialinę aplinką – 125 vieta. Pagal šią skiltų mus lenkia net kai kurios Afrikos valstybės.
Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Kol vieni sako jog Lietuva buvo nuvertinta, kiti pabrėžia, kad viską lėmė lietuviškasis savikritiškumas.
Daugiau rodiklių - žemiau esančiose lentelė.
Tadas Povilauskas: jei žmogus jaučiasi prastai, tai nesvarbu BVP ar kiti skaičiukai
Lietuvos vieta indekse – nuvilianti, pripažįsta SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, tikra tiesa, kad dažniausiai tokius reitingus sudaro pagal skaičius, tačiau pagrįstais ir statistiniai duomenimis ir apklausų rezultatais.
„Buvo klausiama, kaip žmonės jaučiasi, kokia jų ekonominė situacija, ar aukoja labdarai, padėjo žmonėms, ar sulaukė patys pagalbos, ar duoda kyšius, ar šypsojosis šią dieną ir pan. Yra daug tokių klausimų, pasimato visuomenėje pesimizmas ir socialinis neigiamumas. Gali būti, kad visa šitai atsispindi ir per apklausų rezultatus: lietuviai atsakinėja arba labai objektyviai, arba net savikritiškai tam tikrus klausimus. Jei vien pagal skaičiukus ar makroekonominius pokyčius žiūrėtume, tai lietuviai turėtų būti aukščiau, tačiau tie klausimynai ir atsakymai nubloškė Lietuvą žemiau nei esame įpratę matyti“, – sako ekonomistas.
Kurie reitingai svarbesni, tikriausiai vieningo atsakymo nerasime. Tačiau, T. Povilauskas įsitikinęs, ekonomikos tikslas yra, kad žmogus būtų laimingas ir žmogus gerai jaustųsi savo šalyje. Tai kad ekonomika ir BVP augo, vidutinis darbo užmokestis augo, nesimato galutinėje gerovėje žmonėms.
„Didžioji dalis Afrikos šalių pagal tai, kiek jie šypsosi, kiek vertina vieni kitus, lenkia mus lietuvius. Tai vadinasi pinginė situacija šalyje neatspindi tos visos dalies ir reitingas rodo, kad pagal sveikatos infrastruktūrą ir žmonių sveikatos bendrą padėtį lietuviai vėl pakankamai žemai. Tai jei žmogus serga, turi daug problemų, greičiausiai piniginiai reikalai neatstoja sveikatos“, – mano T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, šis indeksas gera atsvara kitiems, leidžiantis įvertinti ir kiekybinį, ir kokybinė žmogaus gyvenimo būdą bei parodo, dėl ko Lietuvoje yra niūri nuotaika.
Tiesa, ekonominė sritis kelia klausimų. Mat pagal statistiką mes Latviją lenkiame. Koją mums galėjo pakišti socialinės nelygybės ir skurdo rodikliai.
„Mūsų eksportas yra šiek tiek daugiau diversifikuotas, nedarbo lygis žemesnis, darbo jėgos užimtumas panašus Latvijai. Gal vienas rodiklių, kuriais nusileidžiame, tai skurdas ir nelygybė. Nes pas mus apskritai antras po rumunų yra blogiausias rodiklis ES. Gal Latvijai pralaimime dėl tų apklausų“, – komentuoja jis.
Visgi T. Povilauskas yra labiau linkęs tikėti, kad lietuviai save pernelyg nuvertina.
Rokas Grajauskas: Lietuvai ekonomiškai stipresnė nei Latvija
Tuo tarpu „Danske Bank“ vyriausias ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija reitinge – itin keista. Žiūrint į bendrą poziciją, vieta adekvati. Tačiau ekonomistui sunku patikėti, kad Lietuvos ekonomika galėtų būti silpnesnė nei Latvijos, o socialinis kapitalas prastesnis nei kai kurių Afrikos šalių.
„Latvijos atveju tarsi viskas įvertinta geriau nei Lietuvos. Kad Estija yra aukščiau tą galima suprasti, bet ir ta 27 vieta atrodo keistokai. Viskas atsiremia į metodologiją. Yra daugiau kaip 200 kintamųjų, tada labai priklauso į kokius žiūri. Dėl to gali būti subjektyvumo. Nes lyginant mus su Latvija pagal BVP vienam gyventojui, atrodome gerai. Pas mus mažiau šiek tiek korupcijos, turime ir aukštųjų technologijų, nors maža dalis, bet geriau nei Latvijoje.
Lietuvoje socialinė nelygybė aukščiausia Europoje, bet Lietuvoje pagal darbo rinkos rodiklius Lietuva atrodo sveikesnė nei Latvija. Ten daug didesnė ta problema, kad yra laisvų darbo vietų, bet bedarbiai neturi reikiamų įgūdžių.
Gal Latvijoje šešėlinės ekonomikos mažiau, atlyginimai truputį didesni. Tai priklauso nuo to, kokius rodiklius pasiimi ir dėl to gali skirtis rezultatas. Bet vengčiau pagal tą ekonominę kategoriją išskirti, kad Latvija turėtų užimti aukštesnę vietą nei Lietuva“, – vardina skirtumus ekonomistas.
Pasak R. Grajausko Lietuvoje finansų sistema stabilesnė, eksportas labiau diversifikuotas. Latvijoje iki šiol kovojama su nerezidenciniu verslu, pinigų plovimo atvejais. Eksportuojama daugiau žemos pridėtinės vertės produktų.
„Manau, kas nutempia žemyn šiame indekse mus, tai tokie rodikliai kaip alkoholizmas, savižudybės, žmogžudysčių skaičius, smurtas, patyčios. Tokiuose rodikliuose, deja, Lietuva prastai atrodo. Dėl to ir socialinio kapitalo rodiklyje prastai atrodome.
Bet ar tiek mūsų visuomenėje to pasitikėjimo mažai lyginant su valstybėmis, kur vyksta pilietiniai karai, žudynės tarp įvairių genčių. Nemanau, kad tai jau taip blogai“, – sako R. Grajauskas.
Tad jo nuomone, pagal tam tikrus rodiklius esame labai nuvertinti, o Latvija beveik visuose rodikliuose atrodo pervertinta.
