Per trejus metus vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje dėl padidintų akcizų kilo net 30-ia centų ir kurį laiką net prilygo benzinui. Panašu, kad ir ateitis daugiau nei 800 tūkstančių automobilių savininkams gero nežada. Pasak ekonomistų, šių metų pabaigoje, spalio-lapkričio mėnesiais, dyzelinas esą kainuos brangiau nei benzinas. Dalis vairuotojų tokią prognozę vertina skeptiškai, kiti gi jau susiruošė keisti automobilius.
„Galvoju, kad jie kažką blūdina, – kalbėjo vairuotojas. – Turėtų viskas gi atpigti. Kur mes gyvenam?"
„Aš ir pats dabar važinėju, bet netikiu dyzeliu, benzinas geriau, ypač jei kaina bus tokia pati. Verta rinktis tuomet benziną", – sakė kitas vairuotojas.
„Ne veltui važinėjame su mašina, kuri yra ekonomiškesnė. Teks, matyt, sprendimus kažkokius daryti, jei galimybės finansinės leis", – kalbėjo dar vienas vairuotojas.
Dar vienas pašnekovas sako, kad tokio scenarijaus buvo galima tikėtis, tad jis galvoja grįžti prie benzinu varomo automobilio.
Vidutinė dyzelino litro kaina Lietuvoje apie 1,22-1,23 centus, o skirtumas nuo benzino siekia 6-7 centus.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, vėlyvą rudenį ši riba gali išsitrinti dėl reikalavimų laivybos įmonėms naudoti švaresnius degalus visame pasaulyje, taip tausojant gamtą ir vandenynus, tad gerokai išaugs jūrinio dyzelino paklausa ir jo konkurencija su kitu kuru.
Štai šiuo metu laivuose kasdien sudeginama apie tris su puse milijono barelių sunkiojo mazuto ir didžiajai daliai teks keisti šį kurą į jūrinį dyzeliną, mat turinčių specialius filtrus laivų pasaulyje yra ne tiek daug. Šie pokyčiai palies net tik lengvųjų automobilių vairuotojus, bet ir verslą mūsų šalyje, mat logistikos bei kitoms įmonėms priklausantys vilkikai yra būtent dyzeliniai.
„Naftos perdirbimo gamyklos nespės gaminti tiek šviesaus mazuto, vadinasi gali būti didelė paklausa ir ne taip išaugsianti pasiūla. Dyzelino paklausa stipriai išaugusi ir tai gali didinti kainą lygnant su benzinu. Tokia rizika yra labai reali", – mano T. Povilauskas.
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė tamsiomis spalvomis ateities kol kas nepiešia. Akcizai, kurie turi didžiulę įtaką galutinei kainai, kol kas išlieka tokie patys – dyzelinas vis dar 8 centais pigesnis už benziną.
„Toks atvejis galimas, jei dyzelino didmeninės kainos augs, daugiau nei auga benzino kainos. Tačiau dabar tos žirklės šiokios tokios yra", – sakė ji.
Nepanašu, kad bent artimiausiu metu brangs ir nafta. Štai šiomis dienomis ji kone pigiausia šiemet – barelio kaina kiek didesnė nei 60 eurų, kuomet dar iki balandžio ji siekė 67 eurus. Tiesa kainoraštis gali kisti dėl nestabilios geopolitinės situacijas. Didelę įtaką pasaulinėms kainoms turi Jungtinių Amerikos Valstijų naftos atsargos, šiuo metu jos stabilios, tačiau bendram klimatui neigiamą poveikį turi konfliktas su Iranu ir kol šis neišsispręs, dyzelino ar benzino kainų ateitis miglota.
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas tikina, kad esame priklausomi nuo pasaulinių rinkų, tad bent kiek perimti kontrolę į savo rankas padėtų liberalesnė degalų įvežimo tvarka ir didesnė konkurencija.
„Galime nebent pasekti kaimynų pavyzdžiu tiek Estijoje, tiek Latvijoje kur liberalesnė tvarka. Ta rinka pati sureguliuotų kiek įmanoma kainas. Tai ką galime padaryti viduje. Nebent kas nors pažįsta Donaldą Trumpą ir pasakytų, kad nevyktų konfliktai", – kalbėjo jis.
Degalų kainų perspektyvos gali paaiškėti ir po birželį įvyksiančio naftą eksportuojančių šalių organizacijos susitikimo, kur bus svarstoma, ar ir toliau riboti naftos gavybą.
