Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc., o 2017 metais ruošiasi ją didinti dar tris kartus, spėjama iki 1–1,25 procento.
Paskutinį kartą JAV centrinis bankas bazinę palūkanų normą padidino praėjusių metų gruodį. Iki tada nuo 2008 metų finansų krizės norma buvo nulinė.
Tuo tarpu Europoje situacija tokia, kad ECB vis dar taiko rekordinę refinansavimo operacijų palūkanų normą – 0 proc. Taip pat taikoma 0,25 proc. sudaranti palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe. O palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe sudaro minus 0,4 proc., ir tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius ECB.
Didinamos palūkanos JAV paveiks akcijų rinkas ir valiutų svyravimus
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė komentuoja, kad JAV palūkanos iš tiesų didės, tiesa, nesitikima, kad jos bus net trys didinimai. „Danske Bank“ prognozuoja dviejų kartų didinimą.
„Aiškiausias ryšys tarp JAV palūkanų ir finansų rinkų yra per akcijų rinkas. Pozityvi JAV ekonominė raida vis dar laisva, kad ir griežtinama, bet laisva JAV centrinio banko monetarinė politika turėtų teigiamai atsiliepti akcijų rinkoms. Mes esame pozityviai nusiteikę akcininkų atžvilgiu, akcijų kainų augimo atžvilgiu. Tą sudėtingą laikotarpį per JAV prezidento rinkimus, kuomet laukdami rezultatų visi buvo įsitempę ir akcijų rinkos pakankamai kentėjo ir po rinkimų rezultato akcijų rinkos krito, bet po to viskas pasikeitė ir 2017 – uosius pradeda su pakankamai palankiu požiūriu į akcijų rinkas.
Kai kalbame apie akcijų rinkas, galime kalbėti apie globalesnį kontekstą. Galbūt reikėtų atskirai vertinti besivystančias rinkas: Braziliją, Meksiką, Rusiją, Kiniją ir kitas. Į tą patį paveikslą įdėti ir įpiešti sudėtingiau, tačiau vertinant išsivysčiusių šalių akcijų rinkas visgi bendras požiūris yra palyginti teigiamas, dėl to kad JAV palyginti šviesi situacija tiek ekonomikoje, tiek FED rezervo tikslai atitinkantys ekonominę situaciją“, – sako G. Gečiauskienė.
Tiesa Kinijos rinkai didelę įtaką darys žaliavų kainos, kurios prognozuojama, kad kils. Tai neigiamai gali atsiliepti Kinijos ekonomikai, kuri sunaudoja daug žaliavinių resursų.
Tuo tarpu Europos akcijų rinkai įtaką darys ir artėjantys Prancūzijos prezidento rinkimai, kuriuose šaną išplėšti pergalę turi Marine Le Pen. Tai paskatintų antieuropines nuotaikas.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas prideda, kad didinant bazinę palūkanų normą JAV doleriais, automatiškai didėja ir JAV obligacijų pajamingumas, o atitinkamai didėja ir visos JAV dolerio obligacijų palūkanų normos. Tai brangina skolinimąsi JAV doleriais tarptautinėje rinkoje.
Be to, keliama palūkanų norma neabejotinai turi įtakos ir JAV dolerio santykiui su euru. Prognozuojama, kad doleris ir toliau stiprės. SEB prognozėmis, 2017 m. pabaigoje gali būti 1,05–1,1 JAV dolerio už eurą.
„Kinijos juanį daugiau veiks pačios Kinijos veiksniai, kaip jie norės skatinti ekonomiką bei santykiai su naujuoju JAV prezidentu, kuris Kiniją išvadino valiutos manipuliatore.
ES silpnesnis euras ir stipresnis JAV doleris yra palankiai vertinamas iš užsienio prekybos balanso. Euro zonos eksportas pastaraisiais metais yra labai sustiprėjęs, nemažai dėl JAV dolerio stiprėjimo ir eksportas į pačią JAV iš ES yra šoktelėjęs, tai iš to, kad JAV doleris liks pakankamai stiprus euro atžvilgiu kitais metais, geros naujienos euro zonos ekonomikai ir tai pačiai Lietuvai. Tai nemaža parama eksportuotojams ir tiems, kurie pardavinėja prekes į JAV dolerio rinką, tie labiausia ir pelnosi.
Jeigu JAV doleris dar stiprės – eksportuotojams geriau, importuotojams blogai, nes brangsta prekės į euro zoną. Bet parduodantiems JAV palankiau stiprus doleris“, – komentuoja T. Povilauskas.
Pasak jo, JAV doleris – stipriausia valiuta pasaulyje, tad įtaką daro visai finansų rinkai.
ECB seks JAV pavyzdžiu
Ko imsis Europos centrinis bankas matydamas augančią JAV ekonomiką? Pasak G. Gečiauskienės, vien dėlto, kad JAV kils palūkanos, ECB tikrai nekels. Šie du centriniai bankai laikosi skirtingų monetarinių politikų ir remiasi savo ekonomikos parametrais bei raida, tad Europoje turime kitokį paveikslą nei JAV.
„Jeigu JAV ekonomikos augimas buvo pakankamai sveikas, tai euro zonoje tokių gerų signalų pastaruoju metu ir apskritai jau kurį laiką nematome. Lygiai taip pat nemato ir Europos centrinis bankas. ECB pagrindinis tikslas infliacija ir jis orientuojasi į 2proc. infliacijos lygį. Euro zonos ekonomika dar labai toli nuo šio tikslo, tad ECB nepradės kelti palūkanų aukščiau nei, kad bus pastebėti akivaizdūs judesiai infliacijoje link tų 2 proc. tikslo.
Pirmiausia ECB turės sumažinti dabartinę vertybinių popierių supirkimo programą arba kitaip, kiekybinio skatinimo programą, kurią šiuo metu vykdo ir yra pratęsęs iki 2017 metų pabaigos. Tai ne anksčiau nei tų metų pabaiga, mes galėsime pradėti kalbėti apie galimą palūkanų didinimą euro zonoje. Labiausiai tikėtina, kad euro zonoje palūkanos pradės augti ne anksčiau kaip 2018 metų galas arba 2019 m. pradžia“, – prognozuoja ekonomistė.
Visgi ji pripažįsta, kad euro zonos palūkanoms tam tikra nuotaika persiduoda, kai kas netikėto nutinka JAV. Visgi ECB laikysis savų tikslų ir tebevykdys kiekybinio skatinimo programą.
Ekonomistas T. Povilauskas pamini, kad 2017 m. JAV išliks vienintelis centrinis bankas, kuris eis palūkanų didinimo keliu, o ne pasyvaus palūkanų normų keitimo kryptimi. Tai reiškia, kad JAV doleris išliks stiprus daugumas valiutų atžvilgiu.
„Galima įžvelgti, kadangi rinkos žiūri į priekį, tai ir Europos centrinis bankas ar kiti atskirų valstybių centriniai bankai, jau po truputį vis labiau svarsto, kaip toliau elgsis, nes galbūt jau 2018 m. ar 2019 m. bus imamasi tų žingsnių, kuomet palūkanos gali būti keliamos.
Manau, kad euro zona eis panašiu keliu, kaip buvo daroma JAV. Tai iš pradžių obligacijų supirkimo tempas buvo mažinamas, po to sekė palūkanų padidinimas. Jau dabar gruodžio mėnesio susirinkime ECB skelbė, kad išplėstinės turto programos mastai yra mažinami. Tai pirmas žingsnis, kad po truputį jau skatinamoji politika ateina į pabaigą. Bet prisiminus, kiek FED užtruko nuo švelninimo pabaigos pradžios iki palūkanų pakėlimo, praėjo apie porą metų“, – svarsto analitikas.
