Kita vertus, analitikų teigimu, protekcionistinė JAV politika suteikia galimybių ES sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje prekyboje, o Lietuva gali prisistatyti kaip saugi užuovėja investuotojams.
Tiesioginė įtaka – nedidelė
Pasak Lietuvos banko ekonomisto Marijaus Bernatavičiaus, plieno ir aliuminio eksportas sudaro tik apie 1 proc. viso Lietuvos eksporto, todėl tiesioginė įtaka nebūtų reikšminga.
„Vis dėlto, jeigu kiltų ir kitas prekių grupes apimantis prekybos karas, tai neigiamai paveiktų pasaulio, o kartu ir Lietuvos ekonomikai – gali kilti kainos, mažėti BVP augimas, didėti nedarbas“, – BNS sakė Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus viršininkas M. Bernatavičius.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nors maždaug 80 proc. lietuviškos kilmės eksporto tenka ES rinkai, netiesioginį prekybos karų poveikį Lietuva gali pajusti dėl šalies pramonės struktūros.
Lietuvoje nemažai bendrovių, įskaitant ir inžinerinės pramonės įmonės, vykdo vadinamąją kontraktinę gamybą, todėl gali sumažėti užsakymų iš Vakarų Europos šalių, kurių prekyba su JAV yra didesnė.
„Tai ir yra tas netiesioginis poveikis. Jeigu, tarkime, vokiečių, prancūzų ar danų įmonė, kurios užsakymu Lietuvoje yra gaminami kažkokie nišiniai produktai, dėl muitų padidinimo netenka užsakymų JAV, atsiranda rizika, kad gali sulėtėti ir mūsų eksporto augimas ES rinkoje“, – aiškino A. Izgorodinas.
Pasak jo, Europos ekonomikoje šiuo metu stebimas spartus ekonomikos augimas „tikriausiai didele dalimi kompensuotų tuos geopolitinius niuansus“.
„Makroekonomiškai žiūrint, per mano darbo istoriją sąlygos Lietuvos eksporto plėtrai į ES niekada nebuvo tokios geros. Euro zonos ekonomika atsigauna sparčiausiai per 10 metų, o pramonės nuotaikos euro zonoje yra geriausios per 20 metų“, – sakė A. Izgorodinas.
Kita vertus, jo teigimu, prekybos karo eskalacija ilgesnėje perspektyvoje būtų nenaudinga Lietuvai.
„Mes kaip gamybos grandies dalyviai tikrai galime nuo to nukentėti – jeigu ne per plieno muitus, tai per maisto produktus, jeigu ne per maisto, tai per medienos ir taip toliau“, – aiškino LPK ekonomistas.
Prekybos karuose laimėtojus įžvelgti sunku
Lietuvos banko vyresniosios ekonomistės Ievos Skačkauskaitė teigimu, vertinti potencialią ekonominę plieno ir aliuminio importo mokesčių naudą ir laimėtojus yra labai sudėtinga.
„Įsigaliojus tokiam sprendimui, tikėtina, trumpuoju laikotarpiu didžiausiose metalų eksporto rinkose susidarytų pasiūlos perteklius, todėl kainos galimai sumažėtų, o tai būtų gera žinia vartotojams. Kita vertus, JAV gamintojams už importuojamą plieną ir aliuminį reikėtų mokėti daugiau, taigi eksporto mastai į JAV vidutiniu laikotarpiu mažėtų, kaip ir sumažėtų daugelio įmonių pelnai“, – BNS sakė I. Skačkauskaitė.
Ji pabrėžė, kad reaguodamos į JAV veiksmus, kitos šalys taip pat gali imtis panašių prekybos apribojimų, o tai padidintų aliuminio ir plieno žaliavų bei prekių, kurių gamybai reikalingi šie metalai, kainas.
„Pavyzdžiui, planus apie atsakomuosius importo mokesčius jau išreiškė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau bei Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris“, – tvirtino LB ekonomistė.
Pasak A. Izgorodino, politinių ambicijų skatinamas D. Trumpas bando pakeisti ilgalaikes žaidimo taisykles tarp ES ir JAV, tačiau, panašu, kad ES neketina nuolaidžiauti ir ruošia atsakomąsias sankcijas.
„Manau, kad laimėtojų čia nebus nei vienoje, nei kitoje pusėje. Tokie „šūviai“ į vieną ir į kitą pusę nėra naudingi Europos ir JAV santykiams. Europa jau nurijo vieną piliulę dėl saulės baterijų (ginče su Kinija – BNS), tačiau nemanau, kad ji nuris antrą piliulę ir nieko nedarys šiuo atveju“, – tvirtino A. Izgorodinas.
Naujos galimybės ES
Pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, JAV administracijos inicijuojamas prekybos karas atveria naujų galimybių ES tapti lydere pasaulinėje prekyboje.
„Europa tikriausiai bus tas balansuojantis veiksnys tarp Rytų ir Vakarų – tarp Kinijos ir JAV. ES gali tapti tuo pasaulio centru, kuris nesiims protekcionistinių priemonių, juo labiau, kad jas įvesti būtų labai sunku, o gal ir praktiškai neįmanoma, nes tam reikia bendro visų šalių sutarimo“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Todėl, anot jo, šiuo atveju ištikimai laisvos prekybos politikai išliekančiai ES, kuri pernai baigė derinti laisvos prekybos sutartį su Japonija, taip pat turi laisvos prekybos sutartį su Kanada, atsiveria daugiau galimybių, nei grėsmių.
Pasak Ž. Maurico, ES jau kelerius metus yra traktuojama kaip palankiausias regionas investicijoms ir jos atviros prekybos politika dar labiau padidins regiono patrauklumą, palyginti su JAV ir Kinija.
„Vidurio ir Rytų Europos regionas tampa labai patraukliu pasaulinėms įmonėms, kurios baiminasi potencialių prekybos karų. Šiame regione darbo jėgos kaštai jau yra panašūs kaip Kinijoje, o rinkos dydis, prieinamumas ir, apskritai, visos laisvės yra panašios kaip Jungtinėse Valstijose. Manau, kad Europa tokioms įmonėms tampa aukso viduriu“, – teigė „Luminor“ ekonomistas.
Tuo metu prekybos karą kurstanti JAV administracija, anot A. Izgorodino, gali neturėti konkrečių skaičiavimų, kokią tai turėtų įtaką šios šalies ūkiui.
„Viena vertus, D. Trumpas atstovauja vietos verslui ir, kaip suprantu, po truputį ruošiasi antrai rinkimų kampanijai – nori rinkėjams parodyti, kad jam rūpi vietos darbo vietos. Tačiau nemanau, kad jie turi skaičius, kaip tai, pavyzdžiui, paveiks Amerikos darbo rinką“, – sakė A. Izgorodinas.
D. Trumpas praeitą savaitę paskelbė, kad įves 25 proc. muitą plienui ir 10 proc. muitą aliuminiui. Reaguodama į tai ES pareiškė, jog rengia priemones, kurios bus taikomos pirmaujantiems JAV prekių ženklams, tokiems kaip motociklai „Harley-Davidson“ ir džinsai „Levi's“, o Kinija įspėjo, jog „nesėdės sudėjusi rankų“, jeigu bus kenkiama jos interesams.
