Banko „Luminor“ atliktas tyrimas parodė, jog net 34 proc. Lietuvos jaunimo pirmiausia pasirinktų privatų namą bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių. 23 proc. apklaustųjų rinktųsi butą bet kuriame šalies mieste, tik ne sostinėje.
Baltijos šalių jaunimo apklausą „Luminor“ banko užsakymu rugsėjo mėnesį atliko SKDS tyrimų centras, iš viso apklausta 1,2 tūkst. 20-30 metų jaunimo.
Pasak banko būsto kredito produkto vadovo Andriaus Kvakšio, iš visų Baltijos šalių Lietuva turi tolygiausiai išsivysčiusius regionus. Būtent dėl šios priežasties čia nėra pastebima jaunimo tendencija gyvenimui rinktis tik vieną miestą, kaip yra Latvijoje bei Estijoje.
„Apklausos duomenys rodo, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau nori gyventi miesto šurmuly. Kai pažiūri į 20-25 metų jaunimą, kone 23 proc. jų teigia norintys gyventi sostinės centre, tačiau šiek tiek vyresni asmenys, tarp 26 ir 30 metų, jau nori daugiau ramybės – tik 15 proc. jų svajoja apie gyvenimą miesto įvykių sūkuryje.
Akivaizdu, kad socialinis gyvenimas ir pramogos yra svarbesnės jaunesniems žmonėms, tačiau tie, kurie galbūt jau paragavo gyvenimo didmiestyje ir pradėjo galvoti apie šeimą, pirmenybę teiktų būstui už centro ribų, ekologiškesnėje ir labiau šeimai palankioje aplinkoje“, – sako A. Kvakšys.
Subsidijomis būstui regionuose jau pasinaudojo keli tūkstančiai šeimų
2018 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, leidžiantis sutuoktiniams, ne vyresniems nei 36 m., teikti prašymus dalinei paramai gaunant būsto kreditą.
Pagrindinė šios finansinės paskatos sąlyga – perkamas būstas turi būti Lietuvos regione, kuriame kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 615,3 eurų. Kol kas paramą gauti galima 53-jose savivaldybėse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo projekto pradžios parama jau spėjo pasinaudoti 1874 jaunos šeimos, o 200 papildomų subsidijų buvo išmokėta padidėjus auginamų vaikų skaičiui.
SADM ekspertė Aida Žemaitytė-Budnikienė tv3.lt pasakoja, kad šiuo metu eilėje dėl teisės į finansinę paskatą nustatymo laukia beveik 300 šeimų.
„Įprastai prašymas dėl teisės į finansinę paskatą nustatymo išnagrinėjamas ir pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti, suformuojama per 1-2 darbo dienas. Didėjant jaunų šeimų, siekiančių pasinaudoti finansine paskata skaičiui, pažymos suformavimas gali užtrukti maždaug iki 20 darbo dienų.
Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo dienos, o būsto statybų atveju – ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos“, – apie subsidijų gavimo procesą pasakoja SADM atstovė.
Iki šių metų rugsėjo mėnesio pabaigos finansinei paramai jaunoms šeimoms regionuose buvo išleista beveik 10 mln. eurų. SADM skaičiuoja, kad šiemet šiai paramos priemonei iš viso prireiks 14,1 mln.
Kaip teigia SADM ekspertė A. Žemaitytė-Budnikienė, 2021 m. finansinei paskatai teikti kol kas yra numatyta 10 mln. eurų.
Populiariausi rajonai – Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės
Ministerijos pateikti duomenys rodo, kad tarp jaunų šeimų kol kas populiariausias yra Klaipėdos rajonas – čia išmokėta beveik 14 proc. visų subsidijų. Nedaug atsilieka ir Kauno rajonas, Marijampolė bei Alytus.
Ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, jaunimui regionai vis patrauklesni atrodo dėl lėtesnio gyvenimo tempo ir galimybės įsigyti pigesnį, bet galbūt didesnį būstą. Pasak jo, į užmiesčius žmonės vis dažniau kelsis ir dėl vis daugiau darbdavių suteikiamos galimybės dirbti iš namų.
„Darbas iš namų ir internetinė prekyba padės regionams vystytis ir ypač – regionų centrams. Privalumas tiems regionams yra dabar, nes tai priartina tuos miestelius prie didžiųjų miestų.
Nėra tokio poreikio grūstis spūstyse Vilniuje – jei esi geras specialistas gali dirbti kokiuose Zarasuose pigiau. Už dvigubai mažesnę kainą gali namą nusipirkti nei Vilniuje butą“, – aiškina Ž. Mauricas.
Eksperto teigimu, Lietuvos regionų centrai turi itin daug dar neatrasto potencialo, o jų dar aktyvesnei plėtrai trūksta platesnio pobūdžio investicijų bei konkurencingesnių atlyginimų.
„Naujoji Akmenė labai gerą pavyzdį parodė – ten labai didelės investicijos atėjo, pastačius naują medienos ir baldų gamyklą. Netgi Visaginas yra tarsi sėkmės istorija, nes buvo daug kalbų, ką reikės daryti uždarius atominę elektrinę, bet dabar matome, kad žmonės tikrai neblogai ten tvarkosi, turi darbo, yra graži aplinka, ežerai ir visa kita.
Iš tikrųjų, kelias yra per investicijų pritraukimą ir vietos verslų augimą“, – apie regionų plėtros sąlygas pasakoja ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat prognozuoja, kad kuo toliau, tuo dažniau jauni žmonės rinksis gyventi regionuose ir ten kurs savitas bendruomenes. Tokios bendruomenės, pasak jo, ir taps naujais gyventojų ir verslo traukos centrais.
„Palangoje jau tokios užuomazgos yra ir Druskininkuose esu kažką girdėjęs. Tokios potencialios teritorijos, aplink Vilnių, kaip pavyzdžiui, Molėtai.
Ten susirenka tam tikroje teritorijoje žmonės, jie gyvena, dirba nuotoliniu būdu arba kažkokį vietinį verslą pradeda. Žmonėms daug labai nereikia pažįstamų, tad jeigu tokios bendruomenės kursis, jos nebūtinai turi būti Vilniaus artimajame priemiestyje“, – teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
