Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičius pastebėjimu, pandeminė situacija pakeitė nusistovėjusią nuomos rinką – pakito kainos, būsto pasiūla.
„Prasidėjus karantinui, daug žmonių pradėjo bijoti dėl savo pajamų, galimybės sumokėti už nuomą ir nemažai žmonių pradėjo derėtis su savo nuomotojais dėl laikino kainų peržiūrėjimo ir panašiai. Matyt, tam tikri susitarimai ir buvo.
Jeigu žiūrėtumėme į rinkos vidurkį, tai tam tikra trumpalaikė korekcija nuomos kainos galbūt įvyko, tačiau rinkos atsistatymas taip pat – nuo vasaros kainos grįžo į tą patį lygį, prie pirminių įsipareigojimų“, – teigė M. Statulevičius.
Be kita ko, pašnekovas pabrėžia, kad populiari trumpalaikės nuomos paslauga tapo ne tokia patraukli kaip anksčiau, todėl nuomotojams teko griebtis skirtingos strategijos, kuri šiuo metu rinkoje išaugino pasiūlą.
„Nuomos segmente gerokai padidėjo pasiūla, kadangi būstų, kurie buvo orientuoti į trumpalaikę nuomą, tai yra į atvykstančius dirbti arba turistauti asmenis mūsų miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – tiesiog būstai nebuvo užpildyti dėl skrydžių trūkumo, apribojimų, karantinavimosi reikalavimų. Dėl šios priežasties viešbutinio standarto trumpalaikė nuoma perėjo prie ilgalaikės.
Vadinasi, gerokai padidėjo pasiūla, konkurencija, todėl tai šiek tiek koregavo kainas. Kainos staigiai mažėti nepradėjo, bet jos tiesiog neaugo. Jeigu nuoma kasmet vis po kelis procentus ūgteldavo, nes tikrai buvo didžiulis poreikis nuomai, tai dabar pasiūlos ir paklausos kreivės šiek tiek išsilygino. Tai lėmė, kad nuomos kaina neauga, matyt, ir neaugs artimiausiu metu, derybinė pozicija iš nuomininkų pusės yra pagerėjusi, tai šioje vietoje galima susitarti ir gauti geresnių pasiūlymų, nes pasirinkimas dabar yra gerokai didesnis“, – įvertino NT ekspertas M. Statulevičius.
Klaipėdoje – kainų kilimas
Nors daugelyje Lietuvos miestų per karantiną nuomos kainos patraukė žemyn ir tik dabar sugrįžta į prieškrizinį laikotarpį, o būsto nuomos vaizdinys pasikeitė, kaip pastebėjo NT rinkos ekspertas Mantas Mikočiūnas, Klaipėdoje ir toliau brango būstas.
„Nuomos rinka šiek tiek pasikeitė, nes nuomojamų daiktų paklausa ir pasiūla pakankamai smarkiai pakito. Poreikis rinkoje nuomojamiems daiktams yra skirtingas, lyginant su tuo, kaip buvo anksčiau. Tam iš pagrindų įtaką darė turizmo sektoriaus užsidarymas, ypatingai Vilniaus Senamiestyje, kur įprastai perkami mažos kvadratūros butai investicijai, kurie vėliau būdavo skirti trumpalaikei nuomai, nuomotojai visi tapo bedarbiais, nes turistų srautai, galima sakyti, išnyko.
Visi trumpalaikės nuomos objektai turėjo pereiti į ilgalaikę nuomą, dėl to Vilniaus senamiestyje, jeigu mes lyginsime Klaipėdą, Kauną ir visą Vilniaus miestą ar Vilniaus Senamiestį atskirai, tai iš šitų keturių sektorių Vilniaus Senamiesčio kainos nukentėjo labiausiai. Tiesa, bendra prasme Vilniaus nuomos kainos nukentėjo truputėlį mažiau, bet irgi pakankamai smarkiai.
Jegu kalbėtumėme procentiškai, Vilniaus Senamiestyje balandžio–gegužės mėnesiais nuomos kainų kritimas buvo pastebimas iki 25 proc. Šiandien kainos yra sugrįžę iki 95–96 proc., lyginant prieškarantinį lygį. Vilniaus mieste kritimas kainų buvo iki 20 proc., šiai dienai jos yra beveik sugrįžusios iki 98 proc. Kaune buvo pakritę apie 10 proc., tačiau dabar viršija jau 5 proc. prieškarantininį lygį, o Klaipėdos regione kainos net nebuvo nukritusios, tad dabar jos viršija 17 proc. prieškarantininį lygį. Vadinasi, Klaipėdoje būstas pabrango. Trumpiau tariant, iš Vilniaus Senamiesčio visi nuvažiavo į pajūrį“, – įvertino dabartine tendenciją M. Mikočiūnas.
NT ekspertas, paklaustas, ar nuomotojai nežada taikyti nuolaidų, kurios buvo pastebimos karantino metu, tikina, kad tokia galimybė neatmetama, tačiau tai vėlgi priklausys nuo pandeminės situacijos šalyje.
„Aš manau, kad viskas labai priklausys nuo pandemijos situacijos. Labai paprastas pavyzdys, jeigu, tarkim, dėl kažkokių priežasčių būtų uždaryti universitetai ar mokslo įstaigos, ypatingai universitetai, tada visi studentai grįžta namo pas tėvus. Dėl šios priežasties krūva butų tampa jiems nereikalingi bent jau kažkuriam laikotarpiui, tai, manau, kad natūraliai būstų savininkai privalės kalbėtis su nuomininkais apie nuolaidų taikymą.
Pirmojo karantino metu visi gerai pasimokė ir ta praktika visiems davė gerų patarimų. Visą laiką kompromisiniai variantai, lankstumas, nuomininko įvertinimas ir neužbėgimas į kraštutinimus dažniausiai duoda geriausią rezultatą.
Tikėtina, kad rezultatas būtų ne pilna kompensacija, bet dalinė kompensacija nuomos mokesčiui – tam tikrais atvejais galbūt 20 proc., kartais 50 proc. Aš sakyčiau, kad toks sprendimas yra dėl to, nes tai laikina, ir tas santykis bei nuomininko išlaikymas dažnu atvjeju yra svarbesnis, negu tiesiog nubraukti ir sakyti, kad sumokėk visą sumą, jeigu nepatinka, išsikraustyk. Jis išsikraustys, bet, esant kažkokiai krizinei situacijai, susirasti nuomininką būtų sudėtinga“, – mano M. Mikočiūnas.
Brangimas didesnis nei 2019 metais
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, kalbėdamas apie nuomos rinkos pokyčius, taip pat pastebėjo ryškų pandeminį poveikį nuomotojų siūlomų kainų tendencijoms, tačiau galiausiai situacija pasikeitė.
Kaip teigė T. S. Kvainickas, galima pastebėti, kad karantininis sąstingis iš tiesų pakoregavo rinkos tendencijas, tačiau dabar būsto nuomos brangimas pralenkė ir 2019 metus.
„Kainų kritimas tikrai buvo pastebimas antrąjį šių metų ketvirtį. Jeigu žiūrėtumėme į 1–3 kambarių butus Vilniaus mieste, tai vidutinė kaina už kvadratą pirmąjį ketvirtį sumažėjo maždaug nuo 11 eurų iki truputėlį daugiau negu 10 eurų, svyravimai buvo tarp 5-10 proc. Jeigu kainas vertintumėme bendrai, jos nuo beveik 500 sumažėjo iki 450 eurų.
Tačiau, jeigu vertintumėme trečiąjį ketvirtį, kainos iš esmės susilygino su pirmuoju ketvirčiu – kvadratinio metro kaina jau vėl siekė vidutiniškai 11 eurų. Bet vėlgi tam įtaką darė tai, kas siūloma nuomai. Būtent antrasis ketvirtis turėjo didžiausią įtaką, kai žmonės buvo nežinioje – tiek gyventojai, tiek verslas.
Daugelis nežinojo, ar pavyks išnuomoti būstą, ar ne, nes neišnuomotas mėnesis reiškia negautas pajamas. Truputėlį sumažinus nuomos kainas, galbūt metų eigoje praradimas būtų panašus, kaip ir vieną mėnesį nenuomavus, bet nebuvo aišku, kiek mėnesių tu negalėsi išnuomoti būsto, todėl buvo pasirinkti 5 proc. per metus, grubiai tariant, suteikiama šiek tiek didesnė negu pusės mėnesio nuolaida, tačiau yra išnuomojamas butas visam laikotarpiui.
Tada atėjo trečiasis ketvirtis – jis tradiciškai toks aktyvesnis, nes viskas didžiąją dalimi susiję su ilgalaikės nuomos sandorių sudarymu, tai galima pastebėti, kad kainos buvo aukštesnės negu antrąjį ketvirtį ir 2019 metais. Šiemet brangimas didesnis negu praėjusį ketvirtį, tik tiek, kad šiemet tas skirtumas tarp antrojo ir trečiojo ketvirčio yra ženklesnis negu praėjusiais metais“, – vertino NT analitikas.
Registrų centro surinktais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 90,4 tūkst. ir buvo 4 proc. mažesnis nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais (94,6 tūkst.). Vien tik per rugsėjį įregistruota 12,7 tūkst. NT sandorių – net 19 proc. daugiau nei 2019 metų pirmąjį rudens mėnesį ir 7 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
