Pasak jo, tikslios informacijos iš įstaigų apie liepą suteiktas paslaugas tikimasi sulaukti kiek daugiau nei po savaitės, tačiau „duomenų suvedimo dinamika leidžia išreikšti atsargų optimizmą dėl paslaugų teikimo apskritai“.
„Visų pirma, norėčiau pasakyti apie kiekį įstaigų, kurios atnaujino paslaugas. Šiandien paslaugas, kurios yra susijusios su skubia pagalba, turiu omenyje stacionaro, skubiosios pagalbos ir stebėjimo paslaugos, atnaujino praktiškai visos jas teikiančios įstaigos“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Zaksas.
Anot jo, nors būtinoji pagalba formaliai nebuvo nutraukta ir karantino metu, dalyje mažesnių ligoninių tokios paslaugos tiesiog nebuvo teikiamos, nes pacientai su ūmiomis ligomis, ypač, jei buvo įtariamas koronavirusas, buvo vežami į centrines įstaigas regionuose.
V. Zaksas teigia, jog džiugina tai, kad daugėja dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų, daugėja ir suteiktų konsultacijų.
Jis pažymėjo, jog proporcingai keičiasi ir nuotolinių bei kontaktinių konsultacijų santykis.
„Liepos mėnesį, pagal turimus naujausius duomenis, nuotolinių konsultacijų suteikta žymiai mažiau, o daugėjo mums įprastinių kontaktinių konsultacijų. Tas pats stebima ir pirminėje priežiūroje: ten taip pat tradicinių apsilankymų kiekis augo, o nuotolinių – mažėjo“, – sakė jis.
Anksčiau skelbta, jog birželį daugiau kaip 80 proc. stacionarinių paslaugų apimčių atnaujinusios buvo 14 šalies ligoninių. 70–80 proc. paslaugų apimčių pasiekė 19 ligoninių, 50–70 proc. – 26, o devynios ligoninės teikė mažiau nei pusę stacionarinių paslaugų.
Šiuo metu gydymo įstaigoms siekiant kompensuoti dėl koronaviruso sumažėjusio pacientų srauto patirtus nuostolius, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji metinės sutartinės sumos.
Pagal ministro nurodymą, sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti tokį finansavimą, liepą turi būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių.
