„Korupcijos rizikos sveikatos sistemoje yra itin didelės. Vis dėlto, tik nustatyti sistemos ligą nepakanka – reikia efektyvių jos gydymo ir prevencijos būdų. Šiandieninė situacija rodo, kad gydymo įstaigos tik formaliai atlieka antikorupcijos veiklą, jos apraiškų tyrimus“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Dulkys.
Pasak jo, nė viena gydymo įstaiga nėra gavusi nė vieno pranešimo per įstaigų pranešėjų kanalus, o atliekant viešuosius pirkimus tik viena iš jų naudojasi interesų konfliktų valdymo įrankiais.
„Tai signalizuoja, kad įstaigos nemoka arba nenori identifikuoti galimų interesų konfliktų, kas prisidėtų prie skaidrumo sistemoje. Todėl jau dabar ruošiamės naujo Korupcijos prevencijos įstatymo įsigaliojimui“, – sakė ministras.
Vertindamas esamą situaciją sveikatos priežiūros sistemoje, A. Dulkys pabrėžė, kad jokie su galima korupcija susiję veiksmai čia toleruojami nebus, o formaliam požiūriui į korupciją sveikatos apsaugos sistemoje vietos neliks.
Pasak jo, šiuo metu atliekami įstaigų įstatų, vadovų pareigų aprašymų pakeitimai, pagal kuriuos vadovai bus asmeniškai atsakingi už antikorupcinės aplinkos kūrimą.
Susitikime dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Strateginės analizės skyriaus vadovė Margarita Švedkauskienė.
Jos pristatė naujausius Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis ir naujojo Korupcijos prevencijos įstatymo, įsigaliosiančio nuo kitų metų sausio 1 dienos, pakeitimus.
R. Kaziliūnaitės teigimu, naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu siekiama, kad viešojo sektoriaus institucijose, šiuo atveju – Lietuvos ligoninėse, būtų skiriamas realus vadovų dėmesys antikorupcinės aplinkos kūrimui, o asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją, turėtų ne tik pareigą, bet ir pakankamas garantijas tokiai veiklai vykdyti.
„Dar vienas svarbus aspektas – sudaromos sąlygos pamatuoti korupcijos prevencijos rezultatus, taip skatinant skaidrumo pokyčius. Tik iš esmės pakeitus antikorupcinės aplinkos kūrimo kultūrą, sustiprinus antikorupcinį sąmoningumą, galime pasiekti aukštesnę viešojo sektoriaus skaidrumo kokybę, taip pat – didesnį žmonių pasitikėjimą sveikatos sistema“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
Pasak ministerijos, naujajame Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo sistemą sudaro korupcijos prevencijos priemonės, antikorupcinio sąmoningumo didinimas, daugiau dėmesio skiriama atsparumo korupcijai lygio nustatymui, korupcijos rizikos valdymo vertinimui ir antikorupcinių elgesio standartų diegimui.
Vilnius, rugpjūčio 10 d. (BNS). Gydymo įstaigos šiuo metu tik formaliai atlieka antikorupcinę veiklą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, antradienį susitikęs su pavaldžių įstaigų vadovais aptarti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą.
„Korupcijos rizikos sveikatos sistemoje yra itin didelės. Vis dėlto, tik nustatyti sistemos ligą nepakanka – reikia efektyvių jos gydymo ir prevencijos būdų. Šiandieninė situacija rodo, kad gydymo įstaigos tik formaliai atlieka antikorupcijos veiklą, jos apraiškų tyrimus“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Dulkys.
Pasak jo, nė viena gydymo įstaiga nėra gavusi nė vieno pranešimo per įstaigų pranešėjų kanalus, o atliekant viešuosius pirkimus tik viena iš jų naudojasi interesų konfliktų valdymo įrankiais.
„Tai signalizuoja, kad įstaigos nemoka arba nenori identifikuoti galimų interesų konfliktų, kas prisidėtų prie skaidrumo sistemoje. Todėl jau dabar ruošiamės naujo Korupcijos prevencijos įstatymo įsigaliojimui“, – sakė ministras.
Vertindamas esamą situaciją sveikatos priežiūros sistemoje, A. Dulkys pabrėžė, kad jokie su galima korupcija susiję veiksmai čia toleruojami nebus, o formaliam požiūriui į korupciją sveikatos apsaugos sistemoje vietos neliks.
Pasak jo, šiuo metu atliekami įstaigų įstatų, vadovų pareigų aprašymų pakeitimai, pagal kuriuos vadovai bus asmeniškai atsakingi už antikorupcinės aplinkos kūrimą.
Susitikime dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Strateginės analizės skyriaus vadovė Margarita Švedkauskienė.
Jos pristatė naujausius Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis ir naujojo Korupcijos prevencijos įstatymo, įsigaliosiančio nuo kitų metų sausio 1 dienos, pakeitimus.
R. Kaziliūnaitės teigimu, naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu siekiama, kad viešojo sektoriaus institucijose, šiuo atveju – Lietuvos ligoninėse, būtų skiriamas realus vadovų dėmesys antikorupcinės aplinkos kūrimui, o asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją, turėtų ne tik pareigą, bet ir pakankamas garantijas tokiai veiklai vykdyti.
„Dar vienas svarbus aspektas – sudaromos sąlygos pamatuoti korupcijos prevencijos rezultatus, taip skatinant skaidrumo pokyčius. Tik iš esmės pakeitus antikorupcinės aplinkos kūrimo kultūrą, sustiprinus antikorupcinį sąmoningumą, galime pasiekti aukštesnę viešojo sektoriaus skaidrumo kokybę, taip pat – didesnį žmonių pasitikėjimą sveikatos sistema“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
Pasak ministerijos, naujajame Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo sistemą sudaro korupcijos prevencijos priemonės, antikorupcinio sąmoningumo didinimas, daugiau dėmesio skiriama atsparumo korupcijai lygio nustatymui, korupcijos rizikos valdymo vertinimui ir antikorupcinių elgesio standartų diegimui.
