• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kylant naujai COVID-19 bangai ir kone kasdien registruojant triženklius naujų susirgimų skaičius, kyla ir gyventojų nerimas dėl vėl galimo sveikatos paslaugų ribojimo. Ministras gi ramina, kad tai būtų paskutinė priemonė. Savo ruožtu gydymo įstaigų vadovai, nors ir ruošiasi, tokio scenarijaus lauktų su siaubu. 

117

Kylant naujai COVID-19 bangai ir kone kasdien registruojant triženklius naujų susirgimų skaičius, kyla ir gyventojų nerimas dėl vėl galimo sveikatos paslaugų ribojimo. Ministras gi ramina, kad tai būtų paskutinė priemonė. Savo ruožtu gydymo įstaigų vadovai, nors ir ruošiasi, tokio scenarijaus lauktų su siaubu. 

REKLAMA

Skirtingai pirmąjį susidūrimą su COVID-19 ir karantino laikotarpį išgyvenusios gydymo įstaigos šiandien kylant naujai susirgimų bangai sutartinai akcentuoja jau išmoktas pamokas.

Vis dėlto nors įstaigų vadovai tvirtina jau esą pasiruošę atremti naujus pandemijos iššūkius, akis bado neišmokėtos kompensacijos už dar pirmosios bangos metu patirtas išlaidas. Be to, dalį paslaugų dar ir dabar riboja infekcijų kontrolės nurodymai. 

Užduotis – neįsileisti infekcijos

Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas teigia, kad iššūkiai šiuo metu išliekantys tokie patys kaip ir pandemijos pradžioje ir jai įsibėgėjus.

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbiausia neįsileisti į įstaigą infekcijos, aptarnauti maksimaliai kiek įmanoma daugiau žmonių ir saugoti savo kolektyvą, savo žmones. 

REKLAMA

Tai iš principo kol kas nieko nekeičiam, jokių papildomų apribojimų neįvedam, teikiame visas paslaugas, kurias teikėme anksčiau, kai jas atnaujinom“, – sakė jis ir džiaugėsi, kad bent kol kas Molėtų rajonas nėra aukštos rizikos.

Dar nepasiekė kompensacijos 

Visgi, jo teigimu, jei vėl grėstų kokie ribojimai, tai būtų nuosprendis visiems rinkos žaidėjams, o ypač nukentėtų pacientai.

„Be abejo, kad tokiu atveju į savo finansinius rezultatus žiūrime su siaubu, nes kol kad niekas nėra kompensuota už tai, ką išleidome pandemijos pradžioje, o privalomi apsaugos priemonių užsipirkimai vyksta toliau. 

REKLAMA
REKLAMA

Juk dėl tokių išlaidų įstaigos biudžetas tai nepadidėjo, kokias sutartis prieš pandemiją buvome pasirašę, tokias ir turime. Ir su tomis paslaugomis vos suduriam galą su galu, nes neįmanoma visko grąžinti 100 proc. ir daugiau.

Ir resursų tokių neturime, ir nuo poliklinikos darbų esame priklausomi. Taigi bet koks tos sistemos stabdymas mums vėl ne į naudą būtų. Tai visiems ne į naudą būtų, jau nekalbu apie pacientus“, – kalbėjo įstaigos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Karščiuojantys pacientai – lyg „karšta bulvė“

V. Grigo teigimu, šiuo metu pacientai patenka į gydymo įstaigą, didesnės eilės susidaro tik pas tam tikrus specialistus.

„Aišku, būtų didesnis ligonių srautas, būtų sunkiau. Kita vertus, ir patys žmonės dabar vengia gydymo įstaigų. Kreipiasi tik tada, kai jau tikrai nebegali. Be abejo, didmiesčiuose tai daug didesnė problema dėl žmonių kiekio“, – sakė ligoninės direktorius.

Vis dėlto naujas iššūkis bus karščiuojančių pacientų, kurių neišvengiamai daugės, srautų valdymas.

REKLAMA

„Ką tik kalbėjome su PSPC direktore ir buvo klausimas, kaip dalinsimės tuos karščiuojančius. Jie bijo bet kokio karščiuojančio ligonio, mes irgi neturime nei tiek personalo, kad nudirbtume poliklinikos darbą ir aptarnautume visus  karščiuojančius rajone.

Nors karščiavimo klinikos neuždarėme, turime ją, tačiau praktiškai iš to paties personalo, kurie dirba ir kituose skyriuose. Tad jo „išpūsti“ negalime, nes visiems turime mokėti algas“, – situaciją komentavo V. Grigas.

REKLAMA

Nors, jo teigimu, kol kas gelbėjo geri orai, kai plūstels daugiau karščiuojančių pacientų, tada visi bandys juos mėtyti vieni kitiems kaip „karštą bulvę“:

„Suprantame, kaip bus ir tam bent morališkai ruošiamės.“

„Karštieji taškai“ didina nerimą

Nors portalo tv3.lt kalbintų poliklinikų vadovai taip pat tikino, kad naujai bangai yra pasiruošta ir įstaigose itin paisoma infekcijų kontrolės, sutinka, kad nerimo pakanka, mat scenarijaus, kaip viskas klostytis, nuspėti neišeina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ar bus koks „sprogimas“ dėl didėjančių susirgimų, niekas nežino. Situacija gali pasikeisti, bet operatyviai pasiruošus viskas įmanoma, juo labiau kad pirma banga buvo gerai atlaikyta“, – sakė Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Jis sutiko, kad netoli Kauno įsiplieskę „karštieji koronaviruso taškai“ kelia nerimą, tačiau pabrėžė, kad susirgimų augimas stebimas jau seniai, tad įstaiga yra pasiruošusi.

„Juo labiau žinome, kad kiekvienais metais ateina gripo sezonas ir esant abiem infekcijoms sunkėja diagnostika, tai dėl to tikrai turėtų būti ir papildomas krūvis, srautas. Tačiau mes turbūt vieni sparčiausiai tiek apribojom tas paslaugas, tiek atnaujinom. Liepos–rugpjūčio mėnesiais jų buvo virš 80 proc. atnaujinta, rugsėjį jau 100 proc.“, – pastebėjo pašnekovas.

REKLAMA

Poliklinikos vadovo teigimu, eilės įstaigoje šiuo metu yra tokios pačios, kaip buvo ir prieš karantiną.

Tačiau pabrėžiama, kad tiek pacientams, tiek darbuotojams kaip anksčiau taikomos visos saugumo priemones – tikrinama temperatūra, įleidžiama tik 10 min. prieš vizitą, tik registruoti žmonės, beveik dvigubai padidinti skambučių centro pajėgumai. 

Paslaugų prieinamumas ir dabar prastesnis

Paprašytas pakomentuoti dabartinę situaciją Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras savo ruožtu atkreipė dėmesį ir į dabar dar ne pilnai prieinamas paslaugas. 

REKLAMA

„Ir dabar dalis paslaugų yra ribojama. Tai tos, kurios yra daugiau invazinės sritys, pavyzdžiui, odontologai, otorinolaringologai, endoskopuotojai, viskas, kas susiję su chirurginėmis invazijomis, kai išskiriamas sekretas. Turime dezinfekuoti, vėdinti patalpas, tai prieinamumas čia yra blogesnis“, – sakė direktorius.

Tiesa, jo teigimu, šiuo metu pacientų skundų dėl neprieinamumo pas gydytojus sulaukiama mažiau, o jų pikas buvo liepos mėnesį, kada ir daug medikų atostogavo. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Buvo atšauktas karantinas ir pacientai atostogų metų skubėjo gauti paslaugas. Dar liepą prisidėjo taip kad buvo sugedusi e. sveikata, o žmogiškųjų resursų nebuvo“, – pasakojo K. Štaras.

Jis pabrėžė, kad dabar toliau ypatingai saugojami darbuotojai, tikrinama jų, kaip ir pacientų, temperatūra.

„Kažkaip dar laikomės. Atidžiai žiūrime, kas su kuo dirbo, keičiame pamainas, kad visa komanda išeitų. Nes anksčiau būdavo, kad viena slaugytoja padirba su vienu gydytoju, vėliau su kitu už 0,25 etato, tą reikėjo pakeisti, o tai nėra paprasta“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Gelbėja karščiavimo kabinetas

Nors iš kai kurių gydymo įstaigų pasigirsta įspėjamieji signalai dėl to, kad nėra, kur siųsti karščiuojančių pacientų, K. Šatras pasakojo apie įstaigoje veikiantį karščiavimo kabinetą.

„Kiekviena įstaiga savaip sprendžia šį klausimą. Kadangi mes turime ištisą parą budinčio gydytojo tarnybą, tai būtent tie karščiuojantys pacientai, galėję turėti kontaktą, ateina per atskirą įėjimą. 

Laborantas ten paima kraujo tyrimus, yra rentgenas. Juo naudojantis tuo metu neaptarnaujami kiti pacientai. Ir tai vadiname mūsų karščiavimo kabinetu, kur nukreipiami iš anksto pacientai pasirengę“, – pasakojo Centro poliklinikos vadovas.

REKLAMA

Įstaiga taip pat turinti greitųjų gripo testų dėl A ir B tipo. Taip pat dar laukiama valstybinės kompensuojamos vakcinos, kuri turėtų ateiti kitą savaitę. Mokama vakcina skiepijami įstaigoje prisirašę pacientai.

„Šiemet labai daug norinčių skiepytis, net trečdalis skambučių yra apie skiepus. Pristigs vakcinos tikrai“, – sakė K. Štaras.

Portalas tv3.lt primena, kad sveikatos apsaugos Aurelijus Veryga įvardijo kriterijus, kuriuos pasiekus būtų įvedami tam tikri gydymo įstaigų veiklos apribojimai. 

Vaizdai, kaip atliekamas Covid-19 tyrimas – video reportaže:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų