Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikienė tv3.lt patvirtina, kad teritorinėse ligonių kasose specialistai pastebi, jog artėjant vasarai daugėja asmenų, trumpam parvykstančių į Lietuvą iš užsienio ir besikreipiančių į ligonių kasas su prašymu apdrausti juos privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) vienam ar keliems mėnesiams.
Pacientų, gydytojų atstovų teigimu, pagrindinė priežastis – kaina ir kokybė. Lietuvoje paslaugos kokybiškos ir daug pigesnės net iš dalies mokamos paslaugos.
„Mūsų piliečiai grįžta į Lietuvą, tikriausiai, dėl to, kad pasitiki teikiamos sveikatos priežiūros kokybe, nėra kalbos barjero ir lengviau komunikuoti su medicinos darbuotojais“, – tuo tarpu svarsto Lina Noreikienė.
Ar padaugėjusių tokioms užklausoms didėja ir eilės ligoninėse – nežinia. L Noreikienė sako, kad eilės susidaro dėl įvairių priežasčių.
„Pavyzdžiui, žmogus užsiregistruoja pas specialistą, tačiau pas jį neatvyksta. Priežasčių yra ir daugiau – tik tam tikros gydymo įstaigos, tik tam tikro gydytojo specialisto pasirinkimas ir pan.“, – nurodo ji.
Tiesa, kiek konkrečiai emigrantų grįžta trumpam ir apsidraudžia Lietuvoje, Valstybinė ligonių kasa nerenka.
Kiek prarandama, suskaičiuoti neįmanoma
Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikienė teigia, kad neįmanoma suskaičiuoti, kokie finansiniai praradimai yra dėl to, jog apsidraudžiama tik keliems mėnesiams, pasiimant nemokamas paslaugas, vietoje to, kad būtų už jas mokama. Neįmanoma tokių skaičiavimų atlikti dėl to, kad kiekvienas atvejis yra individualus.
Visgi įmanoma paskaičiuoti, kokią įmoką reikia įnešti už tris mėnesius.
„Šiuo metu savarankiškai besidraudžiantys asmenys kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo minimalaus mėnesio atlyginimo. MMA šiuo metu siekia 400 eurų, tad PSD įmoka – 36 eurai. Už tris mėnesius tektų sumokėti 108 eurus“, – nurodo L. Noreikienė.
Valstybinės ligonių kasos atstovė primena, kad apdrausti PSD yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie patys moka arba už juos yra mokamos PSD įmokos. Šių įmokų mokėjimas yra prievolė.
Grįžus gyventi į Lietuvą, būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą (jei buvo deklaruotas išvykimas), atnaujinti sveikatos draudimą Lietuvoje, pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisiregistruoti, pasirinkus šeimos gydytoją.
Pacientų atstovė: morališkai neteisingai prieš nuolatos mokančius
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad anksčiau iš viso būdavo galima šiandien susimokėti ir jau rytoj gauti nemokamas paslaugas. Dabar reikia mokėti bent kelis mėnesius.
„Bet, kad jie taip naudojasi tai faktas, susimoka ar už mėnesį ar už kiek draudimą, o naudojasi paslaugomis gal už kelis tūkstančius“, – sako Vida Augustinienė.
Pasak jos, visiška tiesa, kad į Lietuvą grįžtama dėl to, kad paslaugos čia kainuoja daug pigiau, nors jos gal net ir geresnės nei užsienyje. Ji mato moralinę neteisybę prieš tuos, kurie nuolatos moka įmokas.
„Aišku, grįžusiems emigrantams išeina geresnės sąlygos nei čia gyvenantiems ir pastoviai mokantiems tuos mokesčius. Aišku, nors jie turi užsiregistruoti į eilę iš anksto, turbūt, dėl to ir eilės susidaro. Tik jei čia žmogus moka ištisą laiką ir gauną tą patį, o čia mėnesį ar du užmokėjęs ir gauna tą patį, tai gal tiesiog morališkai neteisinga“, – svarsto ji.
V. Augustinienės teigimu, jei paslaugos Lietuvoje kainuotų tiek, kiek svetur, tai ir medikai galėtų gauti didesnius atlyginimus.
„Čia paslaugos daug pigiau įkainuotos nors jos gal dar ir geresnės nei užsienyje. Be to, užsienyje laukimo eilės dar ilgesnės nei pas mus. Kiek žinau Anglijoje ne mėnesį, ne du, bet net pusmetį pas specialistą lauksi. Ir ten žymiai brangiau.
Mes seniai siūlome, kad Sveikatos ministerija, Vyriausybė ir Seimas priimtų sprendimus ir įvertintų realiomis kainomis tas paslaugas. Jei jos realiai būtų įvertintos, kiek kainuoja, ir tai, kad įranga daug brangesnė, kai kurių specialistų kvalifikacija didesnė, tai ir įkainiai turėtų būti didesni. O tada ir medikų atlyginimai būtų didesni. Yra tekę girdėti, kad žmogus Vokietijoje darėsi akių operaciją, sumokėjo apie 50 tūkst. eurų, o atgavo čia tik 5 tūkst. eurų, nes pas mus tai įkainuota. Tad matote, kokios kainos. Dėl to ir medikai atitinkamai ten gauna didesnius atlyginimus, nes tas įeina į operacijos kainą“, – pasakoja V. Augustinienė.
Naudotis medicininėmis paslaugomis atvyksta ir užsieniečiai
Tuo tarpu Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras nieko blogo nemato, kad grįžę emigrantai sumoka už kelis mėnesius privalomąjį sveikatos draudimą ir tada naudojasi daugybe nemokamų paslaugų. Pasak jo, jie vis tiek yra Lietuvos piliečiai, o be to nemaža dalis perka ir mokamas paslaugas ne tik sau, bet ir tėvams.
„Nemaža dalis pacientų, kurie grįžta per Kalėdas, per Velykas, savo tėvus gyvenančius periferijoje, kurie yra vyresnio amžiaus ir drausti valstybės, atveža ir perka įvairius tyrimus. Tai jie ir sumoka savais pinigais, investuoja. Savaitei grįžta ir nori ramiai išskristi ir palikti sveikus tėvus ar su paskirtu gydymu. Tai čia ir kaip kompensacija tam tikra prasme. Per Velykas tikrai matėme, kad iš Londono registruoja tėvus mokamai paslaugai ir per dieną dvi praeina visus specialistus, atlieka tyrimus“, – nurodė K. Štaras.
Tačiau jis taipogi akcentuoja, kad didesni paslaugų įkainiai leistų medikams kelti atlyginimus. O jog mūsų paslaugos pigios palyginus su kokybe liudija ir atvykstančių užsieniečių srautai.
„Nustatyti įkainiai nėra adekvatūs paslaugai. Lyginant su kitomis šalimis, mes tikrai ryškiai atsiliekame, dėl to stebimas ir medicininis turizmas. Mato, kad mūsų kvalifikuoti gydytojai, tad net atvažiuoja užsieniečiai. Tiek į privačias gydymo įstaigas, tiek į viešas, universitetines ligonines. Žinom, kad nepakankamas įstaigoms finansavimas, paslaugų kvotavimas, tai kitą dalį teikia mokamas paslaugas.
Dabar suteikta teisė pasitvirtinti vadovams paslaugų įkainius, bet pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus, užkelti labai didelius įkainius net mokamai paslaugai nėra galimybės. Kiek žinau, tuos įkainius ministerija ir Seimas nori peržiūrėti. Tai būtų gerai“, – tv3.lt komentuoja Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.
Kokios galimybės gydytis Lietuvoje?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikienė pabrėžia, kad Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje, ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse (Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine) ir Šveicarijoje, gali gauti tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugas ten, kaip ir vietiniai. Legaliai užsienyje dirbantis lietuvis, medicinos paslaugas gali gauti ir Lietuvoje.
„Išvykdamas iš šalies, kurioje legaliai dirba, jis neturi pamiršti pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) arba jai prilygstančio sertifikato, kuriuos išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Pavyzdžiui, jei Lietuvos pilietis gyvena ir dirba Vokietijoje, ESDK reikia jam atsivežti iš Vokietijos. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos, t. y. ūmiai susirgus, susižeidus ar paūmėjus lėtinei ligai. Ši kortelė patvirtina apdraustųjų teisę kitose ES šalyse gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos“, – informuoja L. Noreikienė.
Ji prideda, kad pagal ES teisės aktus, jei asmuo negali gauti tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos šalyje, kurioje yra apdraustas, jis gali kreiptis ir į kitas ES šalis ir ten tą paslaugą gauti nemokamai. Tad jei kitoje šalyje apdraustas Lietuvos pilietis kreipsis konkrečios medicininės paslaugos Lietuvoje, nors bus draustas kitur, pateikęs atitinkamą pažymą, paslaugą gaus nemokamai.
„Vėliau ligonių kasos kreiptųsi į asmens kompetentingą įstaigą šalyje, kurioje jis gyvena ir yra apdraustas valstybiniu sveikatos draudimu, dėl šių išlaidų kompensavimo“, – teigia L. Noreikienė.
VLK atstovė nurodo, kad gydytis Lietuvoje galima ir pasinaudojus tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis.
„Tai iš anksto planuojamos paslaugos, kurios nėra skubios, pavyzdžiui, gydytojų specialistų konsultacijos, įvairios operacijos ir kt. Nusprendusieji gauti tokias paslaugas Lietuvoje, pirmiausia turi pasidomėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje yra apdrausti, išsiaiškinti, ar reikia turėti išankstinį leidimą (tokią informaciją teikia kiekvienos šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras).
Jei gauta informacija nepakeistų apsisprendimo gydytis Lietuvoje, mūsų šalyje gautas medicinos paslaugas asmuo turėtų apmokėti savo lėšomis, o grįžęs galėtų kreiptis į kompetentingą šalies, kurioje yra apdraustas, įstaigą ir prašyti kompensuoti išlaidas“, – paaiškina ji.
Tad, anot L. Noreikienės, žmonės, planuojančius atvykti gydytis į Lietuvą, pirmiausia turėtų tiksliai išsiaiškinti savo gyvenamojoje šalyje apie galimybę gauti išankstinį leidimą (S2) arba kokių dokumentų reikia, norint gauti kompensaciją.
