Ekspertų prognozės švietimui šiais metais – negailestingos: „Pinigai yra švaistomi“

Ekspertai sutaria, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei ant pečių nugulusios švietimo problemos šią kadenciją gali būti ir neišspręstos.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas tikina, kad problemų yra per daug, kad per vieną kadenciją pavyktų jas išspręsti. Be to, jo įsitikinimu, ministrė kalba pernelyg abstrakčiai, kad pavyktų suprasti, ką ji iš tiesų nori pakeisti per šią kadenciją. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta Briuselyje dirbančiai Audronei Anulienei

Ministerija: nuo kitų metų rugsėjo vidutinė mokytojų alga turėtų siekti 1 878 eurus „į rankas“

Kova dėl valdžios 2025: jei Paluckas neteks premjero posto, vardijami keli galimi kandidatai jį pakeisti

„Dabar sunku suprasti, ką Vyriausybė norėtų įgyvendinti. Jeigu jūs paklausytumėte ministrės, kaip ji kalba, tai ji į klausimus atsakinėja abstrakčiai ir sunku suprasti, ar ji turi kažkokį planą, tai kol kas, kiek aš suprantu, ministrė ateina be kažkokios aiškesnės vizijos“, – teigia A. Lašas. 

Tuo tarpu „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas sako, kad švietime stebuklų šią kadenciją nebus.

„Nieko čia stebuklingo šiemet šitoje plotmėje neįvyks, nes viskas turėjo būti daroma ir planuojama iš anksto, dar rudenį, kad nekiltų tokių nesusipratimų ir skandalų kaip pernai“, – sako G. Sarafinas. 

Numatyta didesnė suma švietimui esą nepadės: „Pinigai yra švaistomi“

Ne paslaptis, kad praeitą kadenciją dėl skandalų atsistatydino ne vienas ministras, tačiau ar šią kadenciją reikėtų tikėtis to paties, ekspertai spėlioti neskuba.

„Aš manau, kad gali atsirasti kažkokių asmeninių skandalų, kurie priverčia ministrus atsistatydinti. Nežinau, kaip šį kartą bus, bet faktas, kad pats laukas yra pakankamai jautrus ir tame lauke tarsi kuriamas precedentas, kad sunku išbūti ministru ilgai“, – sako A. Lašas.  

Tiesa, 2025 metų biudžeto projekte švietimui numatoma skirti 571 mln. eurų daugiau negu praeitąmet. Tačiau „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius tikina, jog tai nepadės, nes šiai sričiai esą pinigų niekuomet netrūko, jie tiesiog buvo „švaistomi“. 

„Pinigų paskirstymas šlubuoja, tie pinigai yra švaistomi ir nepasiekia tų, kurie labiausiai prie švietimo prisiliečia, ypač su Europos Sąjungos parama tai vyksta. Pavyzdžiui, buvo skirtos lėšos naujoms programoms parengti, tai visi skubėjo tuos pinigus įsisavinti, įsisavino, o rezultatas toks, kad turime nekokybiškas programas“, – paaiškina jis. 

G. Sarafinas: „Visos problemos kol kas nei į vieną pusę nepasistūmėjo“

G. Sarafinas pabrėžia, kad likę vadovėliai, kurių mokiniai dar neturi, ir su šia Vyriausybe greitai neatsidurs ant mokinių stalų, jie žadami tik nuo rugsėjo. 

„Visos problemos kol kas nei į vieną pusę nepasistūmėjo, kaip buvo spalio mėnesį, taip ir šiandien“, – pažymi jis. 

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pati ministrė R. Popovienė pripažįsta, kad vadovėlių trūkumo problema yra itin opi ir dėl to, kad matematikos vadovėliai 12-okams planuojami tik 2027 metais. 

„Šiandien apie vadovėlius kalbame kaip apie kokią prabangą, nors jie yra būtinybė. <...> Vienas iš sprendimo būdų skaitmenizuoti vadovėliai, bet kyla ir kita problema, kad vaikai nuolat mokosi prie ekranų“, – atkreipia dėmesį ji. 

Dabar, G. Sarafino teigimu, ryškiausia problema yra ta, kad egzaminai 12-okams ir tarpiniai atsiskaitymai 11-okams yra „sukišti“ į vieną mėnesį, o ši problema iki šiol esą nepradėta spręsti. 

„Apie daug ką kol kas nėra pagalvota: kur susodinti vaikus, kuriems tą dieną egzaminų nėra, bet mokytis jie turi, kur gauti technikos“, – pažymi jis. 

Mažų mokyklų išsaugojimas ir mažesnės klasės: sprendimai ar naujos problemos?

Nors ministrė kol kas permainų, kurias planuotų įgyventinti, vardinti neskuba, yra užsiminusi apie kelias sritis, kurios esą žūt būt turėtų būti pertvarkytos. 

R. Popovienė yra sakiusi, jog norėtų išsaugoti mažas mokyklas mažesniuose miestuose bei mažinti mokinių vienoje klasėje skaičių bent jau didmiesčiuose. 

Laidoje „Dienos pjūvis“ R. Popovienė paaiškina, kad mažesnių klasių reikia ne tik dėl geresnių mokytojų darbo sąlygų ir mokinių mokymosi kokybės. 

„Praeitas metais mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės buvo pakoreguotos ir jos nustatė, kad gimnazijos klasėse turėtų būti ne mažiau kaip po 21 moksleivį.

Ši korekcija labai atliepė miestelių, kaimo mokykloms, nes buvo tokių klasių, kur buvo 17–18, kai kur 12–13 moksleivių. Juos palietė taip, kad dalis mokyklų nebegalėtų formuoti gimnazijos klasių, reiškia, mokyklos turėtų tapti pagrindinėmis, o mokiniai turėtų būti vežami į artimiausią gimnaziją“, – sako ministrė.  

Tačiau mažinti mokinių skaičius klasėse, A. Lašo manymu, nėra taip paprasta, nes tokiu atveju mokiniai turėtų mažiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus. 

„Tada klausimas yra, ar mes sprendžiame tą problemą kompleksiškai, ar tiesiog dar kažką klijuosime ant viršaus ir sakysime: dabar bus ne 21 mokinys, o 15, o visą kitą paliksime, kaip yra, ir prikursime naujų problemų“, – kalba A. Lašas. 

R. Popovienė tuo tarpu patikina, kad nesusidarius klasėms mokytis kurį nors pasirenkamąjį dalyką, yra kitų būdų. 

„Negalėčiau pasakyti, kad mokomųjų dalykų pasirinkimas yra mažesnis mokiniams mažesnėse klasėse, nes yra įvairios mokymosi formos, kaip savarankiškas mokymas, virtualios platformos“, – kalba ji. 

Taip pat priduria, kad už mokyklų tinklą yra atsakingos ir savivaldybės. 

„Jos skaičiuoja demografinius pokyčius, žiūri gimstamumą, kiek ateis moksleivių ir bus 9-oje, 10-oje ar aukštesnėje klasėje. Jie labai gerai žino, kad, jeigu gimstamumas auga, tai tikrai ta gimnazija išliks, jeigu gimstamumo neturime, tai jokių dirbtinų sprendimų ir savivaldybė šitu atveju nedaro“, – tikina R. Popovienė. 

Svarsto, kodėl ministrė neskuba imtis tarpinių atsiskaitymų reformos

Tuo pačiu ministrė žada peržvelgti atlyginimų sistemą mokytojams ir suvienodinti vienodą darbo krūvį turinčių mokytojų atlyginimus. 

Tačiau tarpinių atsiskaitymų sistemos reformuoti R. Popovienė nekuba, esą jau įsisukta į šią sistemą bent jau metams, nes dabartiniai dvyliktokai jau yra laikę 40 proc. egzamino. 

„Tai būtų dar didesnis stresas ir mokytojams ir moksleiviams, bet mes diskutuosime šiuo klausimu, tik šiandien dienai mes ir negalime nieko pakeisti“, – patikina ministrė. 

Taip pat G. Sarafinas pažymi, jog staigiai reformų priimti ministerija negalėtų, nes mokiniai apie pakeitimus privalo būti informuoti iš anksto. 

Štai čia, anot A. Lašo, svarbu tai, ar ministrė neplanuoja pokyčių todėl, kad sistema stabilizavosi ir tik pirmas kartas nebuvo visiškai pavykęs, ar todėl, kad nesupranta problemos.

„Pirmas kartas buvo, kai sistema buvo neparengta ir dėl to staiga buvo padaryta klaidų. Tai dabar, jeigu bus pasiruošta ir užduotys bus paruoštos tinkamai, padaryti namų darbai, gal problemos ir nebus“, – svarsto politologas.