ainius lašas

Praėjusį savaitgalį socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame Išlaužo parapijos klebonas kalbėdamas apie artėjančius rinkimus pareiškė, jog „reiškia didelę simpatiją advokatui Vėgėlei“. Socialiniuose tinkluose netrūko gyventojų pasipiktinimų, kurie teigė, kad tokie kunigo pasisakymai yra politinė agitacija, kuri dvasininkams yra draudžiama.

Aiškėja, kad šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nenustatys žemiausio stojamojo balo stojant į universitetus ir kolegijas. Į aukštąsias mokyklas bus galima įstoti su minimaliu 4,2 balu ir trimis išlaikytais valstybiniais egzaminais. Politologas, Kauno technikos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas paaiškino, kokių pokyčių tai gali atnešti.

Praėjusią savaitę įvykus įspėjamajam mokytojų streikui, atskriejo žinia apie dar vieną – šįkart tikrąjį pedagogų streiką, numatytą rugsėjo 29 d. Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė viešai prabilo apie tai, ko iš tiesų streikais prašo mokytojai. Pirmadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vadovaujantis raštu informavo  Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir  sporto ministeriją (toliau ŠMSM), kad rugsėjo 29 d. 8.00 val.

Visuomenininko Andriaus Tapino pradėtas savivaldybių skaidrinimo tyrimas įsisiūbuoja ir jau duoda pirmuosius vaisius – dalis politikų jau stabdo narystes partijoje, įtarimams pasitvirtinus turės grąžinti pasisavintus pinigus. Anot politologo Ainiaus Lašo, kylantis skandalas yra vienas didžiausių pastarojo meto smūgių Lietuvos politinei sistemai, o pinigų grobstymu įtariami politikai turėtų galvoti apie atsistatydinimą.

Skaidrumas, alergija nepotizmui bei savų kadrų prakišinėjimui turėjo būti išskirtinis dabartinės valdančiosios daugumos bruožas. Būtent taip pradėdama pareigas deklaravo premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau pastaruoju metu valdantieji vis dažniau turi aiškintis, kodėl į svarbias pareigas skiriami savi žmonės.

Šiųmetiniuose savivaldos rinkimuose daugiau nei trečdalyje savivaldybių susiklostė situacija, kai viena politinė jėga užsitikrino daugumą mandatų taryboje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad rinkimuose daugumą politinės jėgos užsitikrino 22 iš 60 savivaldybių, 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei perpus mažesnis.

Per savivaldos rinkimus paaiškėjo, kad į miestų tarybas partijos susodins daugybę giminystės ir kitais ryšiais su partijos įtakingais nariais susijusių žmonių. Tarybose dirbs ministrų ir seimūnų vyrai, žmonos, giminaičiai, bendradarbiai. Gausų desantą savo padėjėjų valdyti miestų siunčia parlamentarai ar ministrų patarėjai. Politikos lyderiai į rinkimų vežimą įsirašė ir vaikus ar marčias.

Valdančiųjų partijų lyderiai dugne, pasitikėjimas konservatoriais smunka, o daugiausia simpatijų Skvernelio partijai – tokius rezultatus pateikė naujausia visuomenės apklausa apie politikų populiarumą. Paklausti už ką balsuotų rinkimuose, gyventojai pirmiausia mini opozicijoje esančias partijas, Laisvės partija apskritai nesurenka net 5 procentų gyventojų pasitikėjimo.

Dėl plagijavimo teismo pripažintas kaltu buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanas toliau tęsia akademinius darbus dvejuose šalies universitetuose. Švietimo atstovai aiškina – to negali būti. Jų teigimu, asmuo, neteisėtai pasisavinęs autorystę iš buvusio doktoranto, negali tinkamai dalyvauti aukštosios mokyklos veikloje.

Lietuvos mokslininkai apie mokslo finansavimą šalyje kalba be užuolankų – jis reikšmingai per mažas ir net grėsmingas tuo atžvilgiu, kad skatina mokslo šviesulius bėgti iš šalies. Negaudami tinkamo finansavimo, Lietuvos mokslininkai priversti darbo ieškoti svetur, o tai, jų teigimu, pavojinga dar ir dėl to, jog Lietuvoje paprasčiausiai nebeliks protų ir kam tuos protus ruošti.

Lietuvos aukštosios mokyklos ieško būdų, kaip nuo rudens prisitraukti naujų studentų – vienos kuria reklaminius filmukus internete, kitos ieško dar originalesnių būdų pritraukti studentus. Viena iš aukštųjų mokyklų, „Vilnius Tech“, provokuojančiu užrašu socialiniuose tinkluose sukėlė audrą dėl Kaune pastatytos reklamos ir sulaukė Kauno technologijų universiteto atstovų atsako.

Dviejų skirtingų naujienų portalų paskelbtos visuomenės apklausos rodo skirtingus visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe rezultatus. Vienoje matyti, kad Vyriausybe pasitiki kone pusė apklausos dalyvių, o kitoje – kiek daugiau nei trečdalis. Politikos ekspertai pasakoja, kad įtakos skirtingiems rezultatams galėjo daryti netgi paros laikas, kuriuo dalyviai buvo apklausti.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Ankstų penktadienio rytą į darbą išsiruošęs Kauno technologijos universiteto (KTU), socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas buvo nemaloniai nustebintas – už traukiniu norimą vežti dviratį teko sumokėti papildomai. A. Lašas gyvena Vilniuje, tačiau darbo reikalais į Kauną važiuoja dviem transporto priemonėm: dviračiu ir traukiniu. Vyras mieste važiuoja dviračiu, o tarp miestų – traukiniu.

Kauno technologijos universiteto dekanas Ainius Lašas dėl angliško keiksmo socialiniame tinkle „Facebook“ aiškinosi aukštosios mokyklos etikos komisijai ir sulaukė sprendimo. Etikos komisija rekomendavo universiteto rektoriui paskirti dekanui A. Lašui švelniausią nuobaudą – akademinę pastabą. Nenorminę leksiką A. Lašas pavartojo praėjusią savaitę savo įraše „Facebook“ išreikšdamas pasipiktinimą dėl Vyriausybės pasiskolintų pinigų paskirstymo COVID-19 krizės padariniams malšinti. Kai 94 mln.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Pamažu vis garsiau girdimos kalbos apie nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje – apie tai užsimena ir švietimo, mokslo ir sporto ministras, ir Seimo pirmininkas. Metai nemokamų studijų Lietuvai kainuos kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Aukštojo mokslo atstovai, nors ir palaiko nemokamą aukštąjį mokslą, kelia daug klausimų dėl to, kaip veiks sistema.

Iki kovos dėl Lietuvos prezidento kėdės lieka vis mažiau laiko, todėl būsimi kandidatai skuba supažindinti visuomenę su savo pažiūromis ir vizija, kokia Lietuva galėtų tapti per jų penkerių metų kadenciją. Nors visi kandidatai vieningai sutaria, kad švietimas turi būti bene svarbiausias Lietuvos prioritetas, visi renkasi skirtingus būdus, kaip paskatintų šalį tobulėti. Kauno technologijos universitetas (KTU) trečiadienį surengė pretendentų į kandidatus į prezidentus debatus.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Nežinia, ar į aukštąsias mokyklas pretenduojantys abiturientai išties pabūgo šiemet padidintos stojimo kartelės, bet universitetai stojančiuosius vilioja naudodami būtent šį naratyvą. Štai vienas Vilniaus universiteto (VU) fakultetas stojančiuosius ramina – nebijokite „per aukštos“ kartelės, vis tiek galite tapti mūsų studentais.

Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, nors žiniasklaida daugiausiai atspindi karines grėsmes, teigia dvejus metus tyrimą vykdę Kauno technologijos universiteto mokslininkai. 2015 metais žiniasklaidos monitoringą atlikę ekspertai nustatė, jog medijose dažniausiai buvo minimos karinės grėsmės - Rusijos invazija į Lietuvą, kitos Rusijos grėsmės, terorizmas ir suintensyvėję konfliktai pasaulyje.

„Multidisciplininės studijos ir mokslinė veikla, orientacija į tarpdisciplininį pasirengimą, galimybės studentui pačiam formuoti savo studijų modelį, platus išsilavinimas...“ Kaip manote, kuris universitetas taip pristato savo studijas? Teisingai, visi. Skiriasi tik raktažodžiai: „artes liberales“, „gretutinės studijos“, „lanksti studijų organizavimo sistema“, „pasirenkamas kompetencijų blokas“. Ir tai joks atsitiktinumas ar sutapimas.

Švietimo reforma – neišvengiama. Apie tai kalba ir prezidentė, ir Seimo nariai, ir verslo atstovai. Tačiau kokia ji turėtų būti? Tiek verslininkai, tiek mokslo atstovai pripažįsta, jog itin svarbu sumažinti universitetų skaičių. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongreso metu diskutuota, kokia turėtų būti aukštojo mokslo reforma, jog Lietuva neprarastų talentų ir būti pripažinta tarptautinėje erdvėje.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį Seimo pirmininko pristatytą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) viziją dėl jungimosi sako vertinanti kaip reikalingą diskusiją. „Mes kviečiame didesnei diskusijai Kaune ir norime pasižiūrėti, kiek toli galime nueiti, realizuojant Vyriausybės pateiktą siūlymą“, – BNS paklausta, kaip vertina Vyriausybės siūlymui prieštaraujančią iniciatyvą sakė ministrė.

Kelias pastarąsias dienas pasaulio akcijų rinkose pigus vertybiniams popieriams, šiandien jie vėl pradėjo brangti. Analitikai teigia, kad ketvirtadienio JAV ir kitų šalių centrinių bankų sprendimas įnešti į finansų rinkas sektorių milijardus dolerių, lėmęs pirmiausiai JAV akcijų indeksų augimą, penktadienį paskatino teigiamas tendencijas ir kituose pasaulio regionuose, tačiau tai dar nereiškia krizės pabaigos.

Federaliniam rezervų bankui nusprendus skirti 180 mlrd. dolerių banko paskolų krizės palaužtam finansiniam sektoriui, JAV akcijų biržos penktadienį šoktelejo beveik 4 proc. Tokį pokytį sukėlė ir administracijos pareigūnų pažadai apriboti spekuliavimą akcijomis.   Kartu su keturių šalių centriniais bankais JAV federalinis bankas nusprendė atidėti šimtus milijardų dolerių komerciniams kreditams, kad sumažintų „laisvų pinigų“ stygių finansų rinkose.

Siekdamas stabilizuoti JAV finansinį sektorių, Federalinis rezervų bankas planuoja perimti didžiausios Amerikos draudimo bendrovės valdymą. Tai bus trečia valstybes nacionalizuota kompanija per paskutines dvi savaites.    JAV Federalinis rezervų bankas planuoja suteikti 85 milijardų dolerių paskolą ant bankroto ribos atsidūrusiai didžiausiai Amerikos draudimo bendrovei „American International Group“. Mainais valstybinis bankas perims 80 proc.

Amerikos žvalgybos pareigūnai praneša, jog užėmus Pietų Osetiją Rusijos kariuomenė perkėlė į jos teritoriją artimojo nuotolio raketas. Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui žadant pirmadienį pradėti rusų karinių dalinių išvedimą iš Gruzijos, Amerikos žvalgybos pareigūnai užfiksavo, jog Rusija perkėlė į Pietu Osetiją kelias artimojo nuotolio raketų „SS-21“ paleidimo sistemas bei „žemė-oras“ tipo raketas.