Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas Seime organizuotoje diskusijoje kreipėsi į parlamentarus besipiktindamas, kad švietimui skirtos lėšos sukišamos į betoną.
„Kai žiūri, jog leidžiami taip atsainiai pinigai „švietimui“, o realiai nesuprasi, kam, tai dūšią skauda, nes aš tenai, toje fronto linijoje. Tu nori padėti, realiai nori pagelbėti, pakelti Lietuvos kompetencijas, jaunimo ateitį į tam tikrą lygį. Ir ką mes matome? Matome, kaip tie milijonai kažkam kitam skiriami“, – Seime kalbėjo A. Lašas.
Viena pamoka – 100 eurų
Anot A. Lašo, pandemija išryškino, kad Lietuva vargiai turi skaitmeninę infrastruktūrą savo švietime.
„Fizinės infrastruktūros turime tiek ir mes dar į ją dedame pinigus, o skaitmeninės infrastruktūros – ji yra skylėta, dalina, neišdirbta iki galo, nenuosekli“, – piktinosi A. Lašas.
Kaip pavyzdį ji pamini, kad tik penktadalis Lietuvos mokyklų naudojasi nemokama mokymosi aplinka „Moodle“, kurią naudoja beveik visi šalies universitetai.
„Kodėl? Pirmas atsakymas, todėl, kad mokyklos neturi kompetencijų pasinaudoti „Moodle“ aplinka, nėra apmokyti mokytojai. Tai pakankamai sudėtinga aplinka, kuri po to neša pridėtinę vertę. Antra priežastis – visa „Moodle“ sistema mokykloms yra pakabinta ar universitetų informacinių technologijų infrastruktūros. Mes palaikome mokyklų „Moodle“ sistemą ir pas mus tie resursai yra labai riboti“, – sakė dekanas.
Kalbėdamas apie šiuo metu šalyje vykdomą nuotolinį ugdymą, A. Lašas piktinosi, kad nuotolinės pamokos neturi vieningos sistemos, o valstybė neinvestuoja į nuotolinį mokymą ir pamišta tai, kad kitais mokslo metais prie jo gali tekti grįžti.
„Nuotolinis mokymas dabar, jeigu pasižiūrėsite ir nueisite į nuotolinio mokymo pamokas, jų yra labai daug, tai yra tiesiog sąvartynas pamokų, ten nėra jokios sistemos, jokio nuoseklumo. Tiesiog kažkas kažką kūrė, darė. Tai yra padriki reikalai. Ir mes į tai neinvestuojame, nors puikiai suprantame, kad rudenį galbūt vėl reikės naudotis ta pačia sistema. Ir vėl nėra investicijų, o mes investuojame į betoną“, – kalbėjo A. Lašas.
Dekano teigimu, skaitmeninė infrastruktūra yra mūsų šalies ir ekonomikos ateitis, tačiau valstybė vis tiek renkasi investuoti į mokyklų pastatų remontą. A. Lašas stebisi, kodėl neskiriama daugiau investicijų kokybiškoms nuotolinėms pamokoms.
„Žinote, kiek tai kainuoja? Aš paskaičiavau, nes tą projektą inicijavau KTU „Mokykla Plius“. Vieną pamoką paruošti kainuoja 100 eurų. Aš jums galiu paruošti visą mokyklos nuotolinį turinį už milijoną, bet to milijono niekas neranda, bet leidžia 94 mln. eurų dievai žino kam. Tai labai skaudu matyti“, – sakė A. Lašas.
94 mln. eurų – statyboms
Vyriausybė gegužės pradžioje paskirstė 345 mln. eurų ekonomikos skatinimui. Tai buvo antroji dalis iš Vyriausybės skirtų 500 mln. eurų skubiems valstybės finansuojamiems projektams – pirma 155 mln. eurų dalis buvo paskirstyta anksčiau.
Daugiausia – 94 mln. eurų skirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Beveik visos lėšos tenka mokyklų renovacijai, rekonstrukcijai, remontams, statyboms. Taip pat per 10 mln. eurų tenka universitetų pastatų rekonstrukcijoms.
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius gina Vyriausybės sprendimą lėšas koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms. Ministras sutinka, kad per 100 mln. eurų švietimo sričiai teko infrastruktūros projektams, tačiau tvirtina, kad toks ir buvo planas – gelbėti darbo vietas.
