Antradienį paskelbti dviejų skirtingų naujienų portalų Delfi ir LRT užsakymu atliktų visuomenės apklausų rezultatai tuo pačiu kausimu rodo skirtingus rezultatus.
LRT užsakyros rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausos duomenimis, Vyriausybės darbu šalyje yra patenkinti 46 proc. apklausos dalyvių. Tačiau Delfi užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenys kitokie – Vyriausybės darbu patenkinti 35 proc. respondentų.
Įtakos skirtingiems rezultatams daro net paros laikas
Abiejose apklausose klausta visuomenės nuomonės apie dabartinės Vyriausybės darbą. „Norstat“ klausė, ar žmonės yra patenkinti Vyriausybės darbą, o „Spinter tyrimai“ teiravosi, kaip žmonės vertina ministrų kabineto darbą. Abiejų apklausų rezultatai skiriasi daugiau nei 10 proc.
Politologų teigimu, toks skirtumas galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis pasakoja, kad įtakos apklausų rezultatams gali turėti net paros laikas, kuriuo klausimas respondentams yra pateikiamas.
„Priežasčių gali būti kelios. Viena iš jų – apklausos metodika. Gali būti telefonu, kas duoda visai kitą rezultatą, gali būti tiesiogiai. Kitas svarbus veiknsys – laikas. Skirtingu laiku galėjo būti daromos apklausos. Poveikį daro netgi dienos metas (ryte ar vakare), nes žmogus atsakydamas į klausimą, reaguoja į tą įvykį arba situaciją pagal jausmą, kurį jis turi čia ir dabar“, – tv3.lt komentuoja L. Bielinis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į klausimo kryptį. Ekspertas sako, kad jo formuluotė atsakymui taip pat gali turėti įtakos.
„Kartais klausimai būna taip suformuluoti, kad atsakymas neišvengiamas ir tik vienas. Korektiškai sudėliotas klausimas leidžia laisviau ir objektyviau atsakyti, o klausimas, kuris yra paviršutiniškai suformuluotas, gali sujaukti atsakymą“, – sako politologas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas sako, kad tyrimus atliekančios bendrovės dažnai naudoja skirtingus metodus, taip pat gali apklausti skirtingus visuomenės segmentus.
Šiuo atveju, kadangi abi apklausos metodika buvo beveik tokia pati – abi bendrovės respondentus apklausė ir telefonu, ir internetu, rezultatai skirtis gali dėl kitų priežasčių.
Ko gero, pagrindinė jų, kaip sako A. Lašas, yra apklaustos visuomenės segmentas.
„Turi paimti reprezentatyvų segmentą. Tai reiškia, kad jis turi atspindėti visuomenės sandarą, pavyzdžiui, amžiaus prasme, gyvenamosios vietos prasme. Jei tai yra atspindima, statistiškai turėtų būti panašūs rezultatai.
Nėra aiškaus paaiškinimo išskyrus tai, kad yra natūrali paklaida, nes imi tik nedidelę dalį visuomenės. Todėl gali susidaryti paklaida į vieną ar į kitą pusę“, – tv3.lt komentuoja A. Lašas.
Neapklaustos visos rinkėjų grupės?
Viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kas parašyta abiejų apklausų metodologijoje. Jos šiek tiek skiriasi.
„Kaip visada gyvenime, reikia žiūrėti į taip vadinamą small printą, į taisykles – ar jeigu perkat televizorių, ar jeigu važiuojat į kelionę arba jeigu žiūrite į apklausą. Pasižiūrėjus į tą small printą, apačioje matosi, kad LRT skelbta „Norstat“ apklausa apėmė visus žmones, įskaitant 75+ amžiaus auditoriją. Delfi skelbta apklausa 75+ žmonių neapėmė“, – tv3.lt komentuoja M. Lapinskas.
Ekspertas sako, kad vyresnių nei 75 m. amžiaus asmenų neįtraukimas į apklausą galėjo turėti įtakos apklausos rezultatams.
„Jeigu pasižiūrėtume į LRT skelbiamą apklausą, tarp 75+ amžiaus grupės Vyriausybės reitingas yra kone aukščiausias iš visų demografinių grupių. Tai reiškia, kad kada įdedame šiuos vyresnius žmones, mūsų senjorus, tai automatiškai jų simpatijos Vyriausybei kelia visą bendrą Lietuvos skaičių“, – sako M. Lapinskas.
Pasak specialisto, ši amžiaus grupė, kitaip, nei dažnai įsivaizduojama, yra aktyvūs rinkimuose. Kaip sako M. Lapinskas, kai kam šis amžius yra pats jėgų žydėjimas, tad ir rinkimuose vyresni žmonės balsuoja.
„Tokie žmonės ateina į rinkimus, balsuoja, daro pasirinkimus ir šia prasme, jeigu reikėtų prognozuoti rinkimus, tikriausiai, labiau pasitikėčiau ta apklausa, kuri buvo skelbta LRT, kuri padengė visus balsuojančio amžiaus Lietuvos žmones“, – savo pastebėjimais dalinasi M. Lapinskas.
Ekspertas priduria, kad taip pat skiriasi ir internetinės bei telefoninės apklausų proporcijos. „Norstat“ atlikta apklausa daugiau gyventojų apklausė telefonu, o „Spinter tyrimai“ tiek telefonu, tiek internetu apklausė vienodą skaičių žmonių.
Politologas A. Lašas sako nemanantis, kad 75 m. amžiaus ir vyresnių rinkėjų neįtraukimas į „Spinter tyrimų“ apklausą galėjo turėti įtakos tokiam rezultatų skirtumui. Pasak specialisto, šis segmentas dažniausiai būna labai mažas.
„Nemanau, kad jie kažkaip pastumtų tą palaikymą Vyriausybei tokiu masteliu, kuris ten pajuda, tai yra 10 proc. ar net daugiau. Nemanau, kad keli žmonės taip pastumtų. Galbūt jie labiau būtų palankesni konservatoriams, bet iš kitos pusės, yra visas segmentas pagyvenusių žmonių, ypač regionuose, kurie yra palankesni valstiečiams. Tai daugiau miestų/regionų skirtis“, – komentuoja A. Lašas.
Pasitikėjimas Vyriausybe menksta
Pagal „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatus, pasitikėjimas Vyriausybe nuo praėjusio mėnesio šiek tiek smuko. Kovo mėnesį teigiamai ar greičiau teigiamai Vyriausybės darbą atsakė vertinantys 40,8 proc., šiuo metu „Spinter tyrimai“ apklausa rodo 35,1 proc. rezultatą.
Pagal „Norstat“ apklausą, teigiamai Vyriausybės darbą vertina 46 proc. respondentų.
Politologas L. Bielinis sako atsainiai žiūrintis į visų apklausų rezultatus. Jos esą atspindi tik tai, kaip respondentai jautėsi tą akimirką, kai klausimas jiems buvo užduotas.
„Bendrai apklausas traktuoju taip – apklausos rezultatai rodo, kokią nuomonę arba emociją apklausos metu klausiamojo objekto atžvilgiu turėjo žmogus ir nieko kito. Tai rodo vienkartinę nuomonę ir emociją. Jeigu mes remsimės prieš savaitę ar dvi užfiksuotomis emocijomis vertindami šios dienos situaciją, mes atrodysime naiviai“, – komentuoja L. Bielinis.
Politologas A. Lašas sako, kad norint sužinoti, kaip apytiksliai visuomenė vertina Vyriausybę, geriausia sudėti abiejų apklausų rezultatus ir gautą skaičių padalinti iš dviejų. Išeina, kad teigiamai Vyriausybės darbą vertina apie 40 proc. apklaustųjų.
A. Lašas teigia, kad dabartinės Vyriausybės reitingai šiuo metu yra palyginti aukšti.
„Jeigu palyginsime su rezultatais, kuriuos buvo pasiekusi buvusi Vyriausybė, valstiečiai, tai Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės reitingai buvo nukritę daug labiau nei dabartinės Vyriausybės. Dabartinės Vyriausybės reitingas yra vis tiek sąlyginai stabilus arba stabilesnis negu Skvernelio Vyriausybės, kada mes matėme nemažą kritimą nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. gegužės. Tada pasitikėjimas Vyriausybe nukrito 20 proc. Šiuo atveju, tas procentas yra šiek tiek kitoks“, – komentuoja politologas.
Ministrų vertinimas
„Norstat“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad palankiausiai apklausos dalyviai vertina sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbą. Geriausiai šį ministrą vertinantys nurodė 15 proc., tačiau apklausoje matyti ir priešprieša – 11 proc. tos pašios apklausos dalyvių A. Dulkį vertina kaip prasčiausiai dirbantį ministrą.
Užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį gyventojai taip pat vertina labiau palankiai nei nepalankiai. Kaip geriausiai dirbantį ministrą G. Landsbergį įvardino 13 proc. apklaustųjų, o kaip prasčiausiai – 9 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė 13 proc. apklaustųjų akimis yra prasčiausiai dirbanti ministrė, tačiau 7 proc. respondentų A. Armonaitę įvardijo kaip geriausiai dirbančią ministrę.
Politologas A. Lašas čia pastebi aiškų rinkėjų nuomonių išsiskyrimą.
„Tai rodo, kad yra stipri poliarizacija, stiprus susipriešinimas. Dvi stovyklos žiūri viena į kitą ir labai kategoriškai vertina savus teigiamai, o konkurentus neigiamai“, – sako A. Lašas.
Įtakos reitingams turi pandemija
Pagal „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatus, geriausiai ministro pirmininko pareigas eiti žmonių akimis tinka dabartinė premjerė I. Šimonytė. Tačiau premjerės reitinguose pastebimas pokytis. Kovą kaip premjero postui labiausiai tinkantį asmenį I. Šimonytę įvardijo 26,9 proc. apklausos dalyvių, o vėliau pasitikėjimas ja šiek tiek krito – balandį palaikymą I. Šimonytei išreiškė 21,6 proc. apklaustųjų.
Pasak politologų, pokytis nenuostabus. Vyriausybės ir jos vadovės reitingus gali veikti dabartinė situacija šalyje, o visuomenės pasitikėjimas ministrų kabinetu ateityje priklausys nuo to, kaip seksis susitvarkyti su pandemija.
Jei karantino režimas bus atlaisvintas, Vyriausybė, ko gero, savo reitingus turėtų susigrąžinti, o situacijai pablogėjus – ją gyventojai vėl ims labiau smerkti.
„Reitingų smukimas neišvengiamas. Vyriausybė yra atsakinga už visa tai, kas vyksta, už visas problemas, o pandemija tas problemas daugina ir didina. Todėl požiūris į Vyriausybę iš esmės yra požiūris į savo problemas. Jų daugėja – reiškia Vyriausybė kaltesnė, todėl reitingas mažėja“, – komentuoja L. Bielinis.
Dabartiniai Vyriausybės reitingai, pasak A. Lašo būtų kitokie, jei Vyriausybė nebūtų atsižvelgusi į gautą kritiką ir nebūtų sušvelninusi karantino režimo. Tai, ko gero, atsispindi ir apklausose matomuose rezultatuose: „Netgi matome iš kai kurių vertinimų, kad balandį buvo dugnas, o po to parama Vyriausybei pradėjo atsigauti būtent dėl atlaisvinimų.“
Antra, ką pastebi A. Lašas, žmonės ėmė aiškiau skirstytis į dvi stovyklas. Daugiau rinkėjų tvirtai apsisprendžia, kokias politines jėgas palaikyti.
„Neapsisprendusių yra mažiau. Jeigu anksčiau žmonės neprisirišdavo prie partijų ir labai lengvai judėdavo tarp partijų, galbūt dabar mes matome aiškesnį susiskirstymą. Ypač turint omenyje, kad šiuo metu daug diskusijų dėl LGBT, dėl Stambulo konvencijos. Atsiranda kultūrinė, motalinė dimensija, kuri skiria žmones.
Tada žmonės išsiskirsto į tuos segmentus ir ne taip lengvai juda tarp jų. Žmonės traktuoja, kad jeigu balsavo už liberalus, valstiečiai jiems nebėra alternatyva. Tas pats valstiečių rinkėjas labiau stabilizuojasi ir sako, kad anoje pusėje nebus“, – sako A. Lašas.
A. Lašas taip pat pabrėžia, kad jei per vasarą pavyks paskiepyti didžiąją dalį visuomenės ir epidemiologinė situacija šalyje bus suvaldyta, ir bendrai Vyriausybės, ir premjerės I. Šimonytės reitingai gali šokti į viršų.
Tyrimų metodologija
Delfi užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa vyko šiemet balandžio 19–28 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. respondentų apklausta telefoninės apklausos būdu, o 50 proc. internetu. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai.
Delfi praneša, kad tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Galima tyrimo rezultatų paklaida – 3,1%.
LRT užsakymu „Norstat“ atlikta visuomenės apklausa vyko nuo balandžio 19 d. iki gegužės 4 d. Tyrimo metu apklausta 1100 gyventojų.
Apklausa taip pat vyko mišriu metodu – 81 proc. respondentų apklausta telefoninės apklausos būdu, o 19 proc. internetu.
Kaip skelbia LRT, apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą.
