Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad šios situacijos nėra visiškai tapačios, bet kai kuriais atvejais neišvengiama interesų konflikto regimybės. Kitaip tariant, valdantieji savo elgsena vaikšto plonu ledu, nors visiškai raudonų ribų ir neperžengia.
Pavyzdžiui, A. Lašas sako, kad V. Benkunsko žmonos atvejis jam neatrodo skandalingas, nes Seimo narių padėjėjais iš esmės galima įdarbinti bet ką. Svarbu, kad parlamentaras tuo asmeniu pasitikėtų.
V. Jurgučio sutuoktinės įsidarbinimas „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų direktore pašnekovui atrodo rimtesnis, nes susikuria regimybė, jog aukštas pareigas einančio politiko žmona įsidarbina kito tos pačios partijos deleguoto ministro pavaldumo įmonėje. „Šiuo atveju yra interesų konflikto regimybė ir kyla tam tikrų klausimų vien dėl tų ryšių, dėl pavaldumo grandinės. Tai turėjo būti suvaldyta iš anksto“, – sako pašnekovas.
Kalbėdamas apie S. Šedbaro skyrimą Konstitucinio Teismo teisėju, A. Lašas pripažino, jog klausimų kyla ir šiuo atveju – tik ne dėl asmens profesionalumo, o dėl politinio intereso.
„Kaip aš suprantu, politinis interesas yra didelis, bet profesionalumo dalis irgi stipri“, – teigia A. Lašas, bet pripažino, kad negali išsakyti nuomonės dėl D. Kreivio sutuoktinės skyrimo ambasadore, nes nesigilino į detales.
Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Matas Baltrukevičius pripažino, kad A. Belickaitės įsidarbinimo istorijoje matosi slidžių dalykų ir čia reikia paaiškinimų. Dėl S. Šedbaro skyrimo pašnekovas buvo kiek nuosaikesnis, mat kitose šalyse visiškai normalu teisėjus deleguoti pagal politinę liniją, nors Lietuvoje tai neįprasta.
„Mes Lietuvoje turėjome šiek tiek kitokį supratimą. Dabar aš labiau bijočiau, kad taip bus atveriama Pandoros skrynia: pasikeis valdantieji ir tada gal Agnę Širinskienę kas nors sugalvos skirti. Tai nėra gerai ir reikia džiaugtis, kad iki šiol turėjome tokią liniją, jog Konstitucinis Teismas buvo nepolitinis“, – sakė M. Baltrukevičius.
Kalbėdamas apie D. Kreivienės skyrimą ambasadore Italijoje, politikos analitikas sakė neabejojantis, jog tai puiki diplomatė, bet svarstė, kad jai reikėjo susilaikyti nuo karjeros šuolių būtent tuo metu, kai valdžioje daugumoje yra jos sutuoktinio atstovaujama partija.
Pasak M. Baltrukevičiaus, taip jau nutinka, kad sutuoktiniams kartais tenka mokėti tam tikrą kainą dėl to, jog jų antrosios pusės eina svarbias pareigas ir gali kilti interesų konfliktas. Pavyzdžiui, žurnalistas E. Jakilaitis nutraukė savo žurnalistinę veiklą, kai sutuoktinė Rasa dirbo premjerė I. Šimonytės atstove spaudai ir sugrįžo, kai ši pasitraukė iš pareigų.
Stasys Šedbaras – į Konstitucinį Teismą
Su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais į parlamentą išrinkto S. Šedbaro kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus pateikė laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, bet galutinį sprendimą dėl to priėmė Seimas – tai yra ilgamečiai kolegos. Seime S. Šedbaras nepertraukiamai dirbo nuo 2008 metų.
Ši kandidatūra tikrai nesulaukė jokios kritikos dėl profesionalumo stokos, tačiau aktyvaus politiko skyrimas į Konstitucinį Teismą yra labai retas reiškinys Lietuvoje, nes Konstitucinis Teismas turi veikti nepriklausomai ir būti atsietas nuo bet kokios politinės ar kitos įtakos.
Konstitucinio Teismo įstatymas nurodo, kad šio teismo teisėjai negali dalyvauti politinių partijų, politinių organizacijų ir kitoje politinėje veikloje. S. Šedbaras jau prieš kurį laiką yra sustabdęs narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, tačiau tai labiau formalumas – politikas ruošėsi tapti teisėju.
65 metų amžiaus S. Šedbarui paskyrimas 9-iems metams į Konstitucinį Teismą garantuoja 5459 eurų darbo užmokestį „ant popieriaus“ arba 3302 eurus „į rankas“, o jeigu valdantiesiems pavyks priimti valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, darbo užmokestis bus dar didesnis. Už teisėjo darbą taip pat dar laukia ir nemenka valstybinė pensija, kuri mokama šalia socialinio draudimo pensijos.
Visuomenininkas Darius Kuolys socialiniame tinkle rašė, kad norėdami paskirti savo kolegą S. Šedbarą Konstitucinio Teismo teisėju valdantieji konservatoriai turėjo padaryti 4 žingsnius. Pirma, sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimą bei apie trejus metus nerasti bendros kalbos su prezidentu dėl kandidatūros. Antra, paskirti laikinąją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkę.
Trečia, labai gražiai ir įtikinamai pasiūlyti pasiskirtajai laikinajai pirmininkei pateikti S. Šedbaro kandidatūrą. Ketvirta, drausmingai balsuoti dėl kolegos Seimo posėdžių salėje.
Tačiau kai buvę valdantieji užsiminė apie tuometinio Seimo nario iš socialdarbiečių Juozo Bernatonio skyrimą Konstitucinio Teismo teisėju, tokia idėja buvo išjuokta, o buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris buvo susipykęs su valstiečiais žaliaisiais, šios kandidatūros neteikė.
„Aš tikiuosi, kad konservatoriai pasižiūrės, ką jie šnekėjo apie J. Bernatonį, kai pasigirdo pirmieji gandai (net ne jokie realūs teikimai), kad J Bernatonis gali būti pateiktas į Konstitucinį Teismą. Jau tie gandai jūsų buvo vertinami neigiamai – kaip Konstitucinio Teismo politizavimas, kaip demokratijos nebuvimas. Tai labai siūlau prisitaikyti tuos žodžius, ką jūs kalbėjote apie J. Bernatonį, šiandien sau. Ir tikrai paklausti savęs, o kaip atrodys, kada demokratinėje valstybėje iš politiko vietos, be jokio atšalimo laikotarpio, žmogus tampa teisėju ir pradeda vertinti savo paties ir savo atstovaujamos partijos projektus“, – klausė Mišrioje grupėje dirbanti Agnė Širinskienė.
Mykolo Romerio profesorius Vytautas Sinkevičius anksčiau svarstė, kad politikai apskritai neturėtų būti siūlomi Konstitucinio Teismo teisėjais, nes taip rizikuojama sugriauti pasitikėjimą šiuo teismu. Anuomet jis kritikavo ir J. Bernatonio tinkamumą eiti šias pareigas.
„Politikai apskritai neturėtų būti siūlomi į Konstitucinio Teismo teisėjus, ypač tie, kurie yra politiškai angažuoti. Juk rizikuojama sugriauti pasitikėjimą teismu. Visuomenė gali tiesiog nepasitikėti tokiu teismu. Kaip Konstitucinio Teismo teisėju tapęs politikas nagrinės savo anksčiau priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai, už kuriuos jis balsavo? Jis neturės tiesiog darbo“, – portalui lrt.lt anksčiau yra sakęs V. Sinkevičius.
Šiandien profesoriaus pozicija yra kitokia. „Matote, yra konstituciniai reikalavimai, kas gali būti Konstitucinio Teismo teisėju. Tai ten nėra tokio draudimo, kad politikas ar Seimo narys negali būti Konstitucinio Teismo Teisėju. Asmuo gali sakyti – aš esu parlamento narys, draudimo nėra, vadinasi, aš galiu kandidatuoti. Tai kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Kiek aš pažįstu S. Šedbarą, aš tikiuosi, kad jam pavyks išvengti prisirišimo prie tam tikros politinės jėgos“, – portalui tv3.lt sakė V. Sinkevičius.
Dalia Kreivienė – į Italiją
Praėjusių metų pabaigoje karjeros šuolis ištiko konservatorių energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinę D. Kreivienę, kurios diplomatinis rangas per pusę konservatorių valdymo kadencijos paūgėjo du kartus ir diplomatė tapo ambasadore Italijoje.
2021 m. užsienio reikalų ministro sprendimu D. Kreivienė įgijo ministro patarėjo rangą, o 2022 m. –nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro, tik pastarąjį, pasiūlius Užsienio reikalų ministerijai, suteikė prezidentas Gitanas Nausėda.
Valstybės vadovas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui ir balsavus Vyriausybei, skyrė D. Kreivienę ambasadore Italijoje. Dėl jos kandidatūros tarp Užsienio reikalų ministerijos bei Prezidentūros vyko derybos.
Portalas tv3.lt plačiau apie tai rašė čia.
D. Kreivienė buvo apibūdinama kaip kompetentinga diplomatė, bet Užsienio reikalų ministerijoje buvo nemažai kitų diplomatų, kurie jau turėjo nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro arba nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangus, su kuriais iškart galėjo būti siunčiami ambasadoriauti į užsienio valstybę.
Vismantė Benkunskienė – iš Seimo į motinystę su išmokomis
Neseniai aiškintis dėl sutuoktinės Vismantės darbo Seime turėjo išrinktasis Vilniaus meras V. Benkunskas. Jauna moteris yra baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, čia darbuojasi vokalo pedagoge, bet po konservatorių pergalės Seimo rinkimuose dar įsidarbino kelių Seimo narių padėjėja.
Seimo nario padėjėjo pareigos yra politinio pasitikėjimo, todėl pagal įstatymus nėra būtina atsižvelgti į jokius kandidato kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau šioje istorijoje yra du kabliukai.
Visuomenininkas ir žurnalistas Audrius Bačiulis socialiniame tinkle iškėlė klausimą, kaip vienas asmuo tuo pat metu spėja dirbti 1,5 etato dviejų parlamento narių padėjėju ir dar randa laiko dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Be to, V. Benkunskienė po pusantrų metų išėjo vaiko priežiūros atostogų, kurių metu mokamos vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ biudžeto. Teisė gauti išmokas įgyjama, jeigu asmuo turi ne trumpesnį nei 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, o išmokų dydis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio.
„Už tokį dirbtinį motinystės atostogų išmokų pasididinimą prie premjero Andriaus Kubiliaus supermamytės buvo teisiamos ir nuteisiamos. Ir pelnytai – nes tai mokesčių vagystė. Prie premjerės I. Šimonytės tai yra parama partiečiui, kuris vykdo svarbų darbą. Jei tai ne korupcija, tai aš jau nebežinau, kas ta korupcija yra“, – socialiniame tinkle rašė A. Bačiulis.
- Išrinktasis meras V. Benkunskas su būsima sutuoktine susipažino 2018-aisiais per partijos renginį Trijų karalių šventės metu.
- Politikas mylimajai pasipiršo 2019-ųjų liepos 7-ąją.
- 2019 m. rugsėjį V. Vasaitytė, tuo metu dar neištekėjusi už V. Benkunsko, pradėjo dirbti konservatorės Paulės Kuzmickienės padėjėja. Jos „LinkedIn“ profilyje nurodoma, kad panašiu metu ji pradeda dirbti ir vokalo mokytoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
- 2020-ųjų rugpjūčio 7-ąją V. Benkunskas po dvejų su puse metų draugystės mylimąją vedė.
- 2020 m. spalį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo Seimo rinkimus.
- Nuo 2020 m. V. Benkunskienė Seime dirba 1,5 etato: nuo lapkričio 16 d. moteris buvo priimta į Seimo narės P. Kuzmickienės patarėjos pareigas visu etatu, nuo tų metų gruodžio 3 d. – į Seimo narės Liudos Pociūnienės padėjėjos pareigas 0,5 etato.
Pats V. Benunskas po išrinkimo sakė, kad šioje konkrečioje situacijoje jokių moralinių kriminalų nėra.
„Paneiginėti tokius dalykus, kurie liečia šeimą, yra visą laiką nemalonu, nes liečia kitus žmones, ne mane vieną. Tai yra nelengva. Bet mes tikrai žinome, kaip iš tikrųjų buvo, tie atsakymai yra pateikti ir čia jokių moralinių kriminalų nėra“, – tv3.lt portal laidoje „Dienos pjūvis“ sakė išrinktasis meras.
Agnė Belickaitė – į Laisvės partijos ministro kuruojamą įmonę
Paskutinė paviešinta istorija susijusi su Laisvės partijai priklausančio ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktine Agne Belickaite, kuri neseniai laimėjo konkursą į „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų direktorės arba komunikacijos vadovės pareigas – ir tuo sukėlė komunikacinę krizę.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra ekonomikos ir inovacijų ministrė bei artima A. Belickaitės draugė. A. Belickaitės sutuoktinis V. Jurgutis yra ekonomikos ir inovacijų viceministras, Laisvės partijos valdybos narys. Laisvės partija į Susisiekimo ministeriją delegavo Marių Skuodį – jo ministerijai atsiskaito akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.
Šioje situacijoje susidaro nemalonus įspūdis, kad aukšto Laisvės partijos politiko žmonai galėjo būti rasta patraukli darbo vieta tos pačios partijos kontroliuojamos ministerijos akcinės bendrovės glėbyje.
„Optika labai bloga. Užimdama tokį postą A. Belickaitė pakiša visus – nuo savo vyro iki susisiekimo ministro. Negi niekas garsiai neištarė žodžių „ministrės ir partijos lyderės vaikystės draugė ir viceministro žmona užima aukštas pareigas tos pačios partijos ministro prižiūrimoje įmonėje“ ir nepagalvojo, kaip tai skamba?“ – klausė žurnalistas E. Jakilaitis, pirmasis iškėlęs klausimą dėl A. Belickaitės pasisekimo.
E. Jakilaičio sutuoktinė R. Jakilaitienė buvo tarp penkių atrinktų kandidatų, kurie susirungė dėl įmonės korporatyvinių reikalų direktorės pozicijos, patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
A. Armonaitė pripažino, kad tam tikra interesų konflikto regimybė egzistuoja, bet teigia apie A. Belickaitės planus nieko nežinojusi.
Prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad arba ministrė, arba premjerė „turi padaryti sprendimą“, o paaiškindamas, ką turi mintyse, užsiminė ir apie atsistatydinimą.
Galiausiai, V. Jurgutis trečiadienį vakare pranešė atsistatydinantis iš ekonomikos ir inovacijų viceministro pareigų. Ketvirtadienį ryte A. Belickaitė taip pat pranešė, kad traukiasi iš pareigų.
