„Visiems Lietuvos gyventojams, atitinkantiems priėmimo sąlygas, pasirinktoje aukštojoje mokykloje garantuosime nemokomą vietą studijuoti pagal vieną kiekvienos pakopos studijų programą jos trukmės laikotarpiui“, – toks įsipareigojimas numatytas 2016 metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės programoje.
Kalba apie 2020 metus
Kelerius metus kalbos apie nemokamas studijas buvo pritilusios. 2018 metais tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patikino, kad nemokamos bakalauro studijos bus prieinamos tik besirenkantiems rinkai reikalingas profesijas.
Tačiau šiemet naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šį klausimą prikėlė, Seime teigdamas, kad įmanoma nuo 2020 metų organizuoti nemokamas bakalauro studijas Lietuvoje.
„Mes pasižiūrėję, kaip tai galima padaryti teisinėje bazėje, turint tam tikras finansines galimybes, manome, kad tai galima padaryti, jeigu modelis būtų iki galo gerai apsvarstytas, susitarta su visom suinteresuotomis šalimis. <...> Reikėtų kiek galima anksčiau paskelbti apie jo įgyvendinimą, ir tarkime, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pradėti priimti į tokias studijas mūsų piliečius“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete vasarį kalbėjo A. Monkevičius.
Jam antrina ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jo teigimu, Lietuvoje tik maža dalis studentų moka už mokslą, todėl valstybei neturėtų būti sunku finansuoti jų studijas.
„Šiuo metu, jei neklystų, 15 tūkstančių studentų krepšelių ir taip yra finansuojami valstybės, o mokosi apie 17 tūkst. studentų, labai nedidelis tas skirtumas. Jei Vyriausybė randa būdų kaip finansuoti tas vietas, tai ir ačiū Dievui, kad tai vyksta. Tas skirtumas, kuris yra tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų, tai daliai ir būtų skiriamas finansavimas valstybės. O ar juo studentai pasinaudos, ar ne, tai jau priklauso nuo gebėjimo ir rūpesčio mokytis gerai“, – žinių radijo laidoje „Pozicija“ balandžio pabaigoje sakė V. Pranckietis.
Metams prireiks 12 mln. eurų
V. Pranckiečio pateikti skaičiai neatitinka realybės. LAMA BPO 2018 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenimis, 2018 m. į valstybės nefinansuojamas studijų vietas priimta beveik 8,7 tūkst. Studentų, į valstybės finansuojamas – 12,1 tūkst.
Preliminarus lėšų poreikis nemokamoms bakalauro studijoms 2020 m. sudarytų apie 12,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skaičiavimai.
„Šis poreikis apima studijų kainos apmokėjimą, taip pat priemones, kurios būtinos, kad būtų patenkintas valstybės plėtrai būtinų specialistų poreikis, pavyzdžiui, tikslines stipendijas studentams, pasirinkusiems nepopuliarias, bet valstybei būtinas studijų kryptis“, – atsakyme tv3.lt rašė ŠMSM atstovas.
Ministerijos teigimu, į valstybes finansuojamas vietas pretenduojantys asmenys pagal savo mokymosi rezultatus turi atitikti nustatytus reikalavimus, tačiau jų po reformos didinti neketinama.
2018 m. galiojęs minimalus konkursinis balas stojant į universitetus 3,6 šiemet perskaičiuojamas į 5,4, o stojant į kolegijas – 2 į 4,3 balo.
Neaiškus priėmimo principas
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigiamai vertina siūlymą užtikrinti nemokamą aukštąjį mokslą, tačiau kelia daug klausimų, kas už šio pasiūlymo slypi, ir atkreipia dėmesį, kad dar neaišku, kokiu principu veiks finansavimas. Atveriant aukštojo mokslo įstaigų duris visiems, gali kristi abiturientų motyvacijai gerai mokytis, nes įstoti į universitetus ir kolegijas būtų lengviau.
„Kol kas valstybė bando reguliuoti tuos krepšelių skaičius. Neįsivaizduoju, ką tai reikš ateityje, nesuprantu, kaip veiks sistema. Kol mes nesuprantame paties mechanizmo, pati idėja skamba patraukliai. Daugelyje Europos šalių aukštasis mokslas yra nemokamas. Tai ta prasme tas modelis yra patrauklus, nes sako, kad galite Lietuvoje baigti mokslus ir jums nereiks mokėti“, – sakė A. Lašas.
Vis tik kuriant nemokamo aukštojo mokslo sistemą A. Lašas pasisako už įstojimo kartelės kėlimą.
„Pati Konstitucija sako, kad gerai besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas mokslas. Tai kas yra gerai besimokantys? Mano galvoje, tai balas – bent jau 7. Bet, jeigu tiek užkelsime kartelę, iškyla problema, kad mūsų aukštojo mokslo sistema vis dar yra nekonsoliduota. Mes priimame visus dėl to, kad antraip daugeliui universitetų ir kolegijų reikėtų užsidaryti. Tai yra pamatinė, neišspręsta problema“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Kenčia mokslo kokybė
A. Lašas pažymi, kad šiuo metu valstybė jau apmoka studijas fizinių ir technologinių mokslų studentams, o mokėti už mokslą tenka socialinių, humanitarinių mokslų ir menų studentams. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas įžvelgia dvi problemas dėl mokslo kokybės.
„Pirmoji – bendrai socialinių ir humanitarinių mokslų kokybė. Kodėl mes įsivaizduojame, kad jie yra lengvesni? Aš, pavyzdžiui, to neįsivaizduoju. <...> Antras dalykas, visada sakiau, žiūrėkite, nebandykime per jėgą grūsti visų vaikų į technologinius ir fizinius mokslus. Galvokime apie tai, kad technologijos labai gerai dera su socialiniais ir humanitariniais mokslais, todėl galvokime, kaip juos išplėsti, įtraukiant technologijas, programavimą, statistikos ir matematikos modeliavimus“, – tv3.lt kalbėjo A. Lašas.
Jis ragina suprasti, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai turi atliepti šiuolaikinių technologijų raidą, tuomet minėtųjų problemų nebebus.
„Žmogus, kuris baigia muziką, moka programuoti, nes jam reikia mokėti programuoti šiais laikais. Jeigu jis nori tapti programuotoju, jis gali papildomai pasimokyti ir sąlyginai lengvai eiti į tą lauką. Tai čia yra ateitis, o ne šiaip abstrakčiai sudedamas akcentas į vieną grupę mokslų ir nemokamą mokslą“, – svarstė A. Lašas.
2017–2018 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 486 tūkst. mokinių ir studentų, arba 18 tūkst. (3,6 proc.) mažiau nei 2016–2017 mokslo metais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Mokinių skaičiaus mažėjimą lemia mažėjantis gyventojų skaičius.
