Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas džiaugėsi, kad per aštuonerius su puse mėnesio trukusią kadenciją pavyko gynybos finansavimą pakelti nuo 2,77 proc. iki 3,2 proc. BVP.
„Išėjome į 3 proc. lygą – istorines aukštumas, kuriose mes nebuvome. Šitame kontekste gal tai neatrodo kažkokios didelės aukštumos, bet tarptautinėje erdvėje tai yra kita lyga“, – tvirtino jis.
Visgi buvusiam ministrui norėjosi drąsesnio žingsnio didesnio gynybos finansavimo link.
„Ko galbūt norėjosi daugiau – kad per šiuos metus būtume suplanavę šiek tiek daugiau (finansavimo – red. past.) gynybai, bent jau 3,5 proc.“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Dovilė Šakalienė: „Tikrai nebus nei 3, nei 3,5 proc.“
D. Šakalienė teigė, kad Lietuvos finansavimas gynybai bus didesnis nei 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kas jau yra akivaizdu, <...> tie skaičiai tikrai nebus nei 3, nei 3,5 proc. Todėl nustatėme, kad 3,5 proc. yra grindys“, – Vilniaus užsienio ir saugumo politikos konferencijoje kalbėjo D. Šakalienė.
Paklausta, ar finansavimas galėtų siekti 5 proc. ar dar daugiau, ministrė neneigė, tačiau ir neįvardijo galimų skaičių.
„5 yra tik vienas iš skaičių, kuris buvo minimas, todėl mes labai tikslingai – ir aš taip pat sakiau – nenorime įvardyti konkrečių skaičių, kol nepradėjome darbo, nes mūsų pozicija yra, kad karinis patarimas eina pirma, o skaičiai po to. Tai reiškia, kad aiškiai matydami Valstybės gynimo tarybos (VGT) metu pristatytas projekcijas, kaip atrodys mūsų gynybiniai pajėgumai laiko skalėje ir finansų poreikyje, tada galėsime pasakyti galutinius skaičius“, – sakė D. Šakalienė.
„Mes aiškiai žinome tikslą – mes turime būti pajėgūs efektyviai apsiginti“, – pridūrė ji.
Kokia suma ir kiek procentų galėtų būti skiriama, ministrė esą žinos „pakankamai greitai“.
Atsargos karininkas Vaidotas Malinionis teigė, kad skiriant net ir 10 proc. nuo BVP, mūsų indėlis į bendrą NATO saugumą vis tiek nebūtų labai didelis, bet tai nėra priežastis nedidinti finansavimo.
„Kodėl svarbu tą procentą didinti? Ne vien todėl, kad mes rengiame savo visuomenę bei kariuomenę ir didiname savo saugumą, bet ir todėl, kad rodome pavyzdį miegančioms Vakarų valstybėms, nuo kurių valios ir ambicijų priklauso bendras NATO saugumas.
O mes, kaip pafrontės valstybė, kuri ribojasi su grėsminga valstybe, esame tiesiogiai suinteresuoti, kad procentas būtų didesnis. Todėl mes neturime jokio – nei moralinio, nei logiško – pagrindo turėti mažesnį procentą nei kiti. Bent jau tą, ką daro Lenkija, mums irgi reikia pasiekti“, – pažymėjo V. Malinionis.
Atsargos karininkas teigiamai vertina naujosios KAM vadovybės siekius didinti finasavimą krašto apsaugai, bet pažymi, kad užmojus reikia iš tiesų pasiekti. Pašnekovo teigimu, finansinė našta visuomenei turi būti proporcinga augančioms grėsmėms.
„Manyčiau, kad gynyboje mums reikėtų susilyginti su Lenkija, kuri gynybai skiria virš 4 proc. Taip pat skatinti kitus sąjungininkus, kuriuos įmanoma (Latviją, Estiją, Suomiją), kad jie irgi daugiau skirtų, parodyti pavyzdį Vokietijai, kuri irgi turėtų didinti savo [gynybos] biudžetą, ir visoms kitoms vakariau esančioms valstybėms“, – akcentavo V. Malinionis.
Iš kur pinigai?
Paklausta, iš kur paims papildomų lėšų gynybai, D. Šakalienė pabrėžė, kad reikia koreguoti ir išlaidų skirstymą, ir požiūrį, esą pinigai yra paimami „nukarpant“ nuo kitų sričių.
„Maža valstybė, nuolatinis spaudimas ir karpymasis yra tai, prie ko mūsų visuomenė yra pripratusi ir kas sukelia labai daug neigiamų reakcijų. Visuomenės susipriešinimo lygis buvo tikrai pakankamai pastebimas ir aš norėčiau, kad jis būtų paamžintas. Todėl ką mes norėtume padaryti, tai tuo pat metu ir labai ženkliai sustiprinti savo gynybos pajėgumus, bet ir sustiprinti tą kasdienį žmonių gyvenimą – pagerinti žmonių gyvenimo kokybę“, – tikino ministrė.
Pasak D. Šakalienės, galimi finansavimo šaltiniai galėtų būti skolinimasis (ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu), papildomas europinis finansinis instrumentas, kurį sukūrus Europos valstybės galėtų gauti pinigų gynybai, taip pat šalies viduje surenkami pinigai: progresiniai mokesčiai, pajamų apmokestinimas ir kt.
„Mes turime būti valstybė, kuri ne susispaudusi Pilėnų modelyje ruošiasi paskutiniam mūšiui ir tada jau viskas, o valstybė, kuri kaip Suomija – gyvena ir yra pasiruošusi gintis, bet ir planuoja savo gyvenimą, planuoja savo augimą“, – tvirtino D. Šakalienė.
V. Malinionio manymu, kad viena iš lengviausiai įgyvendinamų priemonių – mokesčius didinimas, bet neatmeta ir kitų variantų.
„Aš nesu ekonomistas, bet visos šitos priemonės gali būti naudojamos visos kartu, įskaitant ir skolinimąsi“, – teigė jis.
„Būdų, iš kur paimti lėšų, valstybė gali surasti, bet reikia politinės valios, Seimo pritarimo tam, kad tai būtų įgyvendinta. O svarbiausia yra rezultatas – kad tas procentas būtų pakankamas“, – pridūrė atsargos karininkas.
Šiuo metu Lietuva skiria 3,2 proc. BVP, o tai yra apie 2,5 mlrd. eurų.
2 proc. BVP gynybai riba – praeitis
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas teigė, kad NATO vadovas Markas Rutte savo žodžiais paruošė Aljansą, kad 2 proc. BVP gynybai neužtenka ir kad reikia siekti didesnio finansavimo.
„Aš gal kontekstą pasakyčiau dėl M. Ruttes žodžių, man su juo teko kalbėtis likus savaitei iki mano pareigų pabaigos. Kas man patinka, kad jis bando akseleruoti gynybos finansavimo didinimą visoje NATO. Ir jis yra viename susitikime paskaičiavęs tą vidurkį, kiek šalys narės turėtų vidutiniškai skirti gynybai, kad tie gynybos planai, kurie yra naujos kartos ir atnaujinti pagal principą, ką reikia turėti, kad mes apsigintume, tai yra 3,7 proc. nuo BVP.
Ką galima iš to pasakyti? M. Rutte mato, kad tie 2 proc. yra istorija, nors jie dar kai kuriom NATO šalim yra nepasiekiama riba ir kad jau reikia kalbėti apie 3 procentus. Jis ruošiasi ir Donaldo Trumpo atėjimui, [parodyti,] kad Europa investuoja. Ir tokiu būdu akseleruoti tą gynybos pramonę, apie ką kalba Andrius Kubilius ir mes visi“, – TV3 „Specialioje diskusijų laidoje“ kalbėjo L. Kasčiūnas.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala sakė, kad M. Ruttes kalba šiek tiek primena išrinktojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo retoriką – jis dažnai kartoja, kad yra daug kalbama, bet mažai daroma.
„Nes jei pažiūrėsime į faktus, 2024-aisiais beveik trečdalis NATO valstybių nėra pasiekusios 2 proc. BVP gynybai ribos. Trajektorija gera, bet net minimumo nesame pasiekę.
Pažiūrėkime į tris didžiąsias Europos valstybes. Vokietija yra pasiekusi 2 proc., bet po dvejų metų nėra visiškai jokio aiškumo, kaip tuos 2 proc. išlaikyti, jau nekalbant apie didėjimą iki 3-3,5 proc. Prancūzijoje 6 proc. BVP biudžeto deficitas, yra šiek tiek daugiau nei 2 proc. gynybai, apie didėjimą kalbėti mažų mažiausiai sunku. Jungtinėje Karalystėje nauja vyriausybė yra įsipareigojusi pasiekti 2,5 proc. BVP gynybai be jokio aiškaus laikotarpio, kitaip tariant, tolimoje perspektyvoje.
Tai tokią realybę turime šiandien. Mes galime kalbėti apie karą, grėsmes, hibridines atakas, būtinybę kurti Europos kariuomenes, bet aš neįsivaizduoju, kokia Europos kariuomenė šiandien būtų pajėgi kariauti su Rusija ar bent užtikrinti kažkokią „paliaubų taikos“ įsivaizduojamą scenarijų Ukrainai, nes tiesiog daug metų nebuvo daromi namų darbai“, – teigė L. Kojala.
Socialdemokratų politikos istorija – mažinami pajėgumai
Kaip rodo istorija, formuodami krašto apsaugos politiką socialdemokratai būdavo atsargūs, o kai kada – visai neprogresyvūs.
2003 m., valdžioje esant socialdemokratams, Lietuva rengėsi narystei NATO ir tuo tikslu transformavo Lietuvos karinius pajėgumus. Buvo pakeista gynybos koncepcija – pereita nuo teritorinės prie kolektyvinės gynybos.
Tais metais patvirtintose Krašto apsaugos sistemos plėtros 2004–2009 m. gairėse buvo numatyta sumažinti Lietuvos kariuomenės struktūrą beveik du kartus, suformuojant vieną greitojo reagavimo brigadą ir ją aprūpinant reikiama ginkluote. Vienas iš svarbiausių to meto kariuomenės tikslų – pasirengti vykdyti operacijas už Lietuvos ribų.
Mažintos ir savanorių pajėgos. 2004–2008 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) savanorių aktyvųjį rezervą numatyta sumažinti iki 4 200 karių, o profesinës karo tarnybos karių skaičių – iki 800.
Taip pat sumažintas aktyvusis rezervas.
2008 m., valdžioje esant socialdemokratams, buvo panaikinta šauktinių sistema. 2008 m. rugsėjį įsakymą, naikinantį privalomąją pradinę karo tarnybą, pasirašė tuometinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas. Šauktinių sistema kariuomenėje grąžinta 2015 m.
2004 m. krašto apsaugos biudžetas 2004 išaugo iki 2 proc. BVP, mat tuomet tai buvo vienas iš tikslų siekiant narystės NATO. Tačiau iš tikrųjų gynybos poreikiams buvo išleidžiama apie1,41 proc. BVP, kitais duomenimis – 1,28 proc.
Per artėjančius du dešimtmečius finansavimas kito – tai mažėjo, tai vėl didėjo. Pavyzdžiui, 2015 m., dirbant socialdemokratų Vyriausybei, Lietuvos karinis biudžetas buvo sumažintas iki 1,14 proc.
„Yra ta istorija, bet tikėkimės, kad jiems atsivėrė akys nuo 2014 m., o ypač nuo 2022 m. vasario 24 d., ir mąstymas pasikeitė“, – viliasi V. Malinionis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
