Vertindama dabartinę valdančiąją koaliciją, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili išskiria du aspektus. Pirmasis – emocinė aplinka. Anot politologės, žiūrint į koalicijos formavimo procesą, pirmąsias bendro darbo dienas, ministrų paieškas ir kt. matomas chaosas.
„Tai, kad yra pakankamai daug kalbėjimosi viešai per žiniasklaidos priemones, sukuria nelabai gerą įspūdį. Susidaro įspūdis, kad tikrai emocijos ima viršų. Galbūt norėtųsi, kad būtų daugiau kalbamasi viduje, ne už uždarų durų. Tos virtuvės nelabai norėtųsi matyti“, – teigia G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ekspertė akcentuoja, kad tolimesnis darbas labiausiai priklausys nuo to, kaip pavyks suvaldyti emocijas ir rasti bendrą sutarimą tarp visų koalicijos partnerių.
Mat bendrai koalicija nėra silpna. Anot politologės, partnerių gretose yra didelę patirtį sukaupusių politikų, o patirtis, susijungusi su naujai išrinktų parlamentarų entuziazmu, galėtų duoti gerų rezultatų.
„Seimo darbui tai apskritai neturėtų trukdyti. Kaip tik – viltis yra, kad šitie labai didelę darbo Seime patirtį turintys politikai turėtų gebėti suvaldyti tą pirmąją, neigiamą, dalį nepamirštant ir to, kad visgi pagrindinis darbas, kuo užsiima parlamentas, yra įstatymų leidybą, įstatymų pataisų teikimas ir t. t.“, – sako ji.
Politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė antrina, kad koalicija nėra silpna, tačiau pirmosiomis darbo savaitėmis atsiradusios įtampos rodo, kad kelias šiai valdančiajai daugumai nėra rožėmis klotas.
„Nėra taip, kad koalicija būtų labai silpna, tačiau matosi kad įtampų tikrai yra ir santykiai tarp koalicijos partnerių turbūt yra labiau pragmatiniai ir linkstantys į išskaičiavimus, kuriuose nevengiama ir tam tikro viešo santykių aiškinimosi, labiau siekiant savo asmeninių tikslų negu koalicinės Vyriausybės sėkmės“, – teigia politologė.
„Nemuno aušra“ – koalicijos dramų karalienė
Abi politologės sutinka, kad jeigu ne silpniausia, tai bent jau emocingiausia koalicijos grandis yra „Nemuno aušra“, nuo pat rinkiminės kampanijos pradžios atsidūrusi dėmesio centre dėl savo lyderio pasisakymų, kai kurių partijos narių skandalų, o vėliau ir dėl keblumų su ministrais.
Prie viso to prisidėjo R. Žemaitaičio ir „aušrietės“ Agnės Širinskienės vieši pasišpagavimai, kurie, anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, pasitikėjimo partijai tikrai nepridėjo.
„Jeigu pačioje koalicijos formavimosi pradžioje buvo noras suteikti pasitikėjimo koeficientą – leiskite dirbti – tos pirmosios dienos kol kas pasitikėjimo koeficiento nelabai pateisina“, – sako politologė.
„Nepanašu, kad šita politinė jėga (nesakau, kad jie visi, bet bent jau partijos lyderiai) pateisintų lūkesčius, nes vyksta viešas skalbinių skalbimas. Tą ryškėjančią liniją matome ne tarp koalicijos partnerių, o partijos viduje. Jeigu buvo kalbama, kad tai yra silpnesnioji koalicijos grandis, kol kas jie to įvaizdžio nepakeitė“, – priduria ji.
I. Petronytė-Urbonavičienė nesiryžta vadinti „Nemuno aušros“ silpniausia koalicijos grandimi, bet sutinka, kad būtent ši politinė jėga iš visų koalicijos partnerių sulaukia daugiausiai dėmesio.
„Ar tai reikštų, kad „Nemuno aušra“ yra silpnoji grandis – klaustukas. Bet faktas, kad „Nemuno aušra yra turbūt labiausiai traukianti kritiką (tiek visuomenės, tiek opozicijos), kontroversiškiausia, galbūt netgi ryškiausia matomumo ir tam tikro pasisakymų, naujienų generavimo prasme. „Nemuno aušra“ yra būtent ta, kuri dėmesio, tiek palankaus, tiek nepalankaus, sulaukia“, – pažymi politologė.
Pasitraukimas iš koalicijos duotų naudos
I. Petronytė-Urbonavičienė pastebi, kad R. Žemaitaičio grasinimas trauktis iš koalicijos yra tam tikra spaudimo priemonė partneriams. Vis dėlto politologė neameta, kad „Nemuno aušros“ lyderio pareiškimai turi pagrindo.
„Žiūrint iš šono kartais atrodo, kad pasisakymai naudojami daugiau kaip derybinė ar šantažinė korta. Kita vertus, tos kortos turbūt prireikia dėl to, kad realiai partijos pozicijos koalicijoje nėra itin geros, turint omenyje, kad ir ministrų portfeliai teko ne visai partiją atstovaujantiems žmonėms, ir paties partijos vadovo skyrimo į vicepirmininkus klausimu partija valdančiojoje koalicijos yra antroji pagal dydį jos jėga, o štai įtakos, postų gauna sąlyginai mažiau“, – teigia ji.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili R. Žemaitaičio užuominas apie „aušriečių“ pasitraukimą vertina rimtai.
„Taip, jie gali tą padaryti, nes būtent šitai politinei jėgai yra pakankamai daug pliusų pasitraukti. Kitaip tariant, nėra taip, kad jie gauna vien tik minusus, jeigu pasitraukia iš koalicijos. Ir galbūt netgi ne visai politinei jėgai, kiek būtent partijos lyderiams“, – pabrėžia politologė.
Taigi „Nemuno aušrai“ tenka rinktis iš dviejų – eiti dirbti ir prisiimti ne tik savo, bet ir partnerių padarytas klaidas, arba pasitraukti ir toliau kurti kovotojų su sistema įvaizdį. Vienu atveju partija parodys brandą, kitu negalės pademonstruoti rezultatų, bet išliks mėgstama rinkėjų.
„Šitos politinės jėgos ir, pirmiausia, partijos lyderio laimėjimas rinkimuose buvo labai stipriai pagrįstas stipria kritika valdantiesiems ir šiaip jau netgi visoms valdžioms. Kritika nukreipta visai sistemai. Tiek lyderis, tiek politinė jėga rinkimų metu pasirodė kaip kovotojai su sistema, o dabar jie yra sistemos dalis. <...> Dėl to gresia prarasti kovotojo su sistema įvaizdį, kas, natūralu, gali dalį rinkėjų atbaidyti, o rinkimai (savivaldybių tarybų ir merų rinkimai – red. past.) vis tiek laukia“, – primena G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Apie tai kalba ir I. Petronytė-Urbonavičienė. Ji pabrėžia, kad nors buvimas koalicijoje duoda didelę naudą – leidžia įgyvendinti partijos programą ir pamaloninti rinkėjus, kurie tikėjosi pokyčių – nėra garantijos, ar „Nemuno aušra“ tikrai padarys tai, ką pažadėjo. Todėl pasitraukimas iš koalicijos gali duoti daugiau naudos nei sprendimas likti ir dirbti įvairių politinių įtampų fone.
„Pasitraukimas gali leisti stiprinti kurti įvaizdį, kuris jau buvo kuriamas prieš šiuos rinkimus – R. Žemaitaičio, kaip tam tikro autsaiderio, išstumtojo iš tradicinio politikų rato etiketę. Panašu, kad tai gali į dalį šitos partijos rinkėjų apeliuoti“, – teigia politologė.
Visgi, jei „Nemuno aušra“ nuspręstų trauktis, tai padaryti naudingiausia dabar, tikina G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Pasitraukimas būtent dabar būtų netgi palankesnis negu vėliau, pavyzdžiui, po trijų, mėnesių, pusmečio ar metų, todėl kad jie dar neprisidirbo, nes labai daug dar ir nedirbo. Pasitraukti su pretekstu, kad jie kovojo su sistema ir krito nelygioje kovoje, yra palankesnis variantas, negu vėliau, kada reikia ruoštis rinkimams, stiprinti skyrius. Jie atsidaro galimybių langą – pasitraukti laiku ir iškelta galva“, – akcentuoja politologė.
Kas koalicijoje pakeistų „Nemuno aušrą“?
Jei „Nemuno aušra“ pasitraukia, kaip persidėlioja koalicija? G. Burbulytė-Tsiskarishvili projektuoja bent tris variantus.
„Vienas hipotetinis scenarijus, kad skilimas įvyktų „Nemuno aušroje“. Dalis išeitų, dalis galėtų likti koalicijoje, apie ką viešai kalba kai kurie politikai“, – teigia ji.
Kitas scenarijus – lieka mažumos Vyriausybė, o koalicija į savo gretas galbūt prisijungia politikų Mišrios Seimo narių frakcijos.
„Vieną kitą politiką, manau, būtų galima pritraukti į koaliciją“, – sako politologė.
Tokį variantą įvardiją ir I. Petronytė-Urbonavičienė, bet iš karto pažymi, kad likus mažumos Vyriausybei būtų sudėtinga priimti politinius sprendimus.
„Galima kalbėti apie mažumos Vyriausybę, bet nebūtinai ji būtų stabili ir palaikoma iš kitų partijų“, – teigia ji.
Trečias ir turbūt vienas iš labiausiai intriguojančių scenarijų – valstiečių prisijungimas. Dar formuojant koaliciją jie buvo įvardijami kaip trečiasis dėmuo, tačiau paskutinėmis minutėmis paaiškėjo, kad juos pakeičia „aušriečiai“. R. Žemaitaičiui prabilus apie galimą pasitraukimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, esą valstiečius reikėtų „labai prašyti“ jungtis į koaliciją, nors ir neatmetė šios idėjos.
„Kiek supratau, iš pono R. Karbauskio pasisakymo, kaip ir atveriamos durys diskusijai. Jiems čia būtų pakankamai palankus variantas. Jie ateitų kaip valdžios gelbėtojai“, – kalba G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tačiau I. Petronytė-Urbonavičienė atkreipia dėmesį, kad prisijungti valstiečiams gali sutrukdyti įtampos tarp R. Karbauskio ir demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio.
„Valstiečiai savo ruožtu irgi, atrodo, nebūtų labai patenkinti patys eidami ir įtampa tarp koalicijos partnerių – šiuo atveju, demokratų ir valstiečių – irgi galėtų būti netgi dar didesnė negu dabar turime su R. Žemaitaičiu“, – teigia politologė.
Už uždarų durų buvo kalbama, kad būtent S. Skvernelis ir tarė lemiamą žodį, jog valstiečių nebūtų koalicijoje nuo pat pradžių.
Susikirto Agnė Širinskienė ir Remigijus Žemaitaitis
Pastarosiomis dienomis iškilus klausimui dėl „Nemuno aušros“ likimo valdančiojoje koalicijoje, R. Žemaitaičio ir A. Širinskienės pozicijos – išsiskyrė. „Aušriečių“ lyderis tvirtino, kad jo vedama frakcija vienbalsiai pritaria ir mano, kad valdančiosios daugumos partneriai nesilaiko koalicinės sutarties.
„Kad galvojame (trauktis – red. past.) – tai tikrai taip“, – pridūrė „Nemuno aušros“ lyderis.
Tuo metu Seimo vicepirmininkė nurodė, kad frakcijoje nuomonės išsiskiria. Be to, politikės manymu, šiuo metu partijai reikėtų koncentruotis į darbus, o ne galvoti apie tam tikrus postus bei viešas batalijas.
„Ta diskusija buvo šiandien frakcijoje, situacija yra tokia, kokia yra. Aš manau, kad visada reikia dirbti, rodyti darbus, įgyvendinti programą ir pažadus rinkėjams, o paskui jau galvoti apie postus ir kitus dalykus“, – antradienį Seime sakė A. Širinskienė ir pabrėžė, kad tai jos asmeninė nuomonė.
Reaguodamas į išsiskyrusias nuomones R. Žemaitaitis pareiškė, kad „Nemuno aušros“ poziciją visais koalicijos klausimais komentuos tik jis pats.
„Natūralu, frakcija pritaria, kad visus komunikacinius dalykus, kurie susiję su koalicija, komentuoja partijos pirmininkas. Toks yra frakcijos sprendimas“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
„Dabar pagrindinis kalbėtojas yra Žemaitaitis“, – akcentavo politikas.
Savo ruožtu A. Širinskienė atsakė ir toliau komunikuosianti apie įvykius partijoje, koalicijoje: „Visuomet jaučiau pareigą paaiškinti savo veiksmus ir sprendimus, savo darbą visuomenei. Taigi, ir žiniasklaidai, kuri tėra įrankis nunešti žinias rinkėjams. Tą darysiu ir toliau.“
Remigijaus Žemaitaičio ir Sauliaus Skvernelio principai
Valdančiosios koalicijos drama dėl Remigijaus Žemaitaičio noro tapti Seimo vicepirmininku tęsiasi toliau. Trečiadienį dėl to rinkosi aiškintis koalicijos vadovai, bet sutarimo rasti nepavyko. Tiek R. Žemaitaitis, tiek ir skersai kelio jam stojantis Saulius Skvernelis kartoja, kad nei vienas nežada savo principų atsisakyti. R. Žemaitaitis jau pradėjo kalbėti, kad trauksis iš koalicijos, jeigu nebus paskirtas Seimo vicepirmininku.
„Sprendimas yra? Yra. Reiškia jo reikia laikytis. Nenorit – drąsiai, va, Liberalų sąjūdis, jei nori, gali pakeisti koaliciją, valstiečiai gal nori į koaliciją. Tikrai, vietą galės jie užimti ir drąsiai socialdemokratai su „Vardan Lietuvos“ galės dirbt“, – pareiškė R. Žemaitaitis.
Todėl trečiadienį anksti ryte koalicijos atstovai susirinko pas socialdemokratą Juozą Oleką kabinete pasikalbėti, kas ir kuo nepatenkinti. Tiesa, prie stalo nebuvo paties S. Skvernelio. Jis išvyko į Lenkiją.
„Klausimas buvo svarstomas dar iki sutarties pasirašymo ir tos pozicijos buvo labai aiškiai išsakytos. Teisinės problemos turi būti išspręstos. Puikiai visi suprantame, kad į bet kokias pareigas, jau nekalbant apie Seimo vadovybę, turi ateiti žmonės, neturintys neatsakytų teisinių klausimų“, – kalbėjo S. Skvernelis.
R. Žemaitaitis vis dar teisiamas dėl galimo kurstymo prieš žydus, maža to, jis per savo ilgą liežuvį sugebėjo „užsidirbti“ dar du ikiteisminius tyrimus.
Koalicijos klausimas kabo ore
Pagal politinę logiką „Nemuno aušrai“ turėjo priklausyti Seimo pirmininko postas, bet dėl Žemaitaičio bėdų, ši kėdė buvo užleista Skverneliui, o „Nemuno aušrai“ pasiūlyta dviejų vicepirmininkų kvota. Nors konkrečių pavardžių sutartyje nebuvo įrašyta, bet vieną vietą jau užėmė Agnė Širinskienė, į kitą partija nusprendė teikti R. Žemaitaičio kandidatūrą, tik dėl minėtų priežasčių S. Skvernelis ją atmetė.
Tik sutarus dėl koalicijos, R. Žemaitaitis kalbėjo, kad dalybose dėl postų, ambicijos gali būti nustumtos į šoną. Tačiau dabar panašu, kad ambicijas rodo ir R. Žemaitaitis, ir S. Skvernelis.
„Partijos yra vadovybė, sudaro 7 nariai ir partijos vadovybė yra priėmusi sprendimą, rekomenduoti mane užimti Seimo vicepirmininko poziciją. Tai yra toks partijos sprendimas. Nei jūs, nei Petras, nei Antanas negali nurodinėti partijai, kas galėtų būti“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Galbūt mus pašalins iš koalicijos kaip politinę partiją. Aš tiesiog šiandien negaliu tokio teikimo padaryti ir nedarysiu“, – sakė S. Skvernelis.
Nors trečiadienį koalicijos taryboje nebuvo surastas sprendimas, sutarta, kad partijų lyderiai dar kartą susitiks pasikalbėti akis į akį. Tiksliai dar neaišku, kada premjeras Gintrautas Paluckas, R. Žemaitaitis ir S. Skvernelis susės prie bendro stalo, neaišku ir ar šį ginčą jie spės išspręsti dar šią sesiją, kuri baigsis sausio viduryje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
