Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas L, Kojala pabrėžia, jog jau dabar pavojaus lygis dėl Rusijos organizuotų sabotažo aktų yra aukštas, tačiau, tikėtina, ateinančiais metais stiprės.
„Aktai, kurie kartojasi ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir daugybėje kitų NATO ir Europos Sąjungos valstybių, aštrės ir intensyvės, nes esminė dilema yra, ar NATO aljansas turi kaip į tai atsakyti ir atgrasyti. Ko gero dažniau girdimas atsakymas į šį klausimą šiandien yra, kad atsakas yra nevienareikšmiškas ir ne iki galo atidirbtas“, – teigia jis.
Negebėjimas tinkamai reaguoti į sabotažo aktus, jo teigimu, tikėtina, paskatins Rusiją organizuoti ir daugiau sabotažo aktų.
„Jeigu priešas nemato, kad sulauks atsako, kuris privers jį sumokėti už agresyvų veiksmą, tų veiksmų daugėja“, – paaiškina L. Kojala.
Tikėtina, kad taikys į energetikos infrastruktūrą
Jo manymu, pagrindiniu taikiniu išliks energetikos infrastruktūra, nes Rusija yra priklausoma nuo energetinių žaliavų eksporto ir esą yra nepatenkinta priimtais sprendimais kirsti ryšius su ja šioje srityje.
„Ypatingai, ko gero, tos infrastruktūros, kuri yra jūroje, kuri yra sunkiai apsaugoma, kurios bet kuriuo atveju visą parą neįmanoma stebėti, bus pažeidžiamos ir jau girdisi tam tikrų svarstymų, kad galbūt ateityje kai kurie energetikos objektai gali būti vystomi per žemės, o ne vandens jungtis, o tai savaime rodo, kad agresorius mus spaudžia“, – sako L. Kojala.
Kita vertus, numačius šiuos potencialius taikinius esą svarbiausia telieka užtikrinti pakankamą apsaugą, kad sabotažo aktų įvykdyti agresoriams nepavyktų.
Gali padaugėti šnipų iš Baltarusijos
Tuo tarpu konservatorių partijos nario Eduardo Manovo įkliuvimas teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai, politologo įsitikinimu, reiškia Rusijai suduotą rimtą smūgį, dėl kurio esą galimai naujų Rusijos šnipų Lietuvoje gali atsirasti mažiau.
Tačiau iš Baltarusijos atvykstantys dideli žmonių srautai didina tikimybę į Lietuvą patekti Baltarusijos KGB darbuotojams, sakė jis.
„Absoliuti dauguma į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos asmenų yra tiesiog ekonominiai migrantai arba kai kuriais atvejais režimo persekiojami visuomenės atstovai, bet kad tame tarpe gali įsipaišyti ir Baltarusijos KGB darbuotojų, tai kalba ir Lietuvos žvalgybos vadovai“, – patikino politologas.
Žukas įtaria, kad sabotažo aktai bus kitokie nei iki šiol
Buvęs kariuomenės vadas J. V. Žukas pabrėžė, kad visos kalbos apie paliaubas su Ukraina yra niekai, esą Rusija nerodo jokių požymių, kad ruošiasi atsitraukti. Todėl ir sabotažo aktai, jo teigimu, tikrai nerims ateinančiais metais.
Rusijai, jo teigimu, visų svarbiausia parodyti įtaką NATO šalims, o tai ji daro per hibridines atakas.
„Daug priklauso nuo to, kaip klostysis santykiai su nauja JAV administracija. Šiaip ar taip ekonomika dėl sankcijų stipriai kenčia, bet ekonomika jiems yra ne pirmas prioritetas, jiems svarbiau bandyti išlaikyti savo įtaką ir vaidinti didelę valstybę“, – patikina jis.
Buvęs kariuomenės vadas įtaria, kad sabotažo aktai ateityje gali būti kitokie, tačiau svarstyti, kaip tiksliau tai atrodys, nesiima.
„Gal tai bus ne kažkokie padegimai ar lėktuvai, bet bus kažkokie nauji“, – svarsto J. V. Žukas.
Tuo tarpu Lietuvos bei Vakarų šalių reakcijomis į jau įvykdytus sabotažo aktus nesidžiaugia.
„Jokių reakcijų ypatingų nebuvo, kažkokios iniciatyvos nebuvo: mes žiūrime, ką jie daro, ir mūsų veiksmai yra tik atsakymas į jų veiksmus“, – tvirtino jis.
Rusijos agresija „sumušimais, padegimais ir mėginimais padegti“
Tiesa, toli gražu ne visi sabotažo aktai ir Lietuvoje Rusijai pavyko.
„Reiškia, mes gebame mokytis suprasti Kremliaus veikimo logiką. Reikia parodyti, kad Kremliui nekiltų minčių, jog jie elgiasi agresyviai, o atsakas iš Vakarų yra arba joks, arba labai menkas“, – pažymi jis.
Neseniai nuaidėjusi DHL krovininio lėktuvo katastrofa dar kartą pasėjo spekuliacijas apie galimą sabotažo aktą. Jas sustiprino neseniai paskelbta informacija, kad vasarą Rusija, vykdydama specialią operaciją, iš Vilniaus į Leipcigą bei Birmingemą siuntė siuntas su užsidegimo mechanizmais. Neva, siuntų galutinis tikslas buvo krovininiai ir keleiviniai lėktuvai, skrendantys į Jungtines Valstijas ir Kanadą.
Tuo pat metu nuolat girdime apie kitus Lietuvą pasiekusius sabotažo aktus.
Kaip anksčiau naujienų portale tv3.lt rašyta, Lenkijos premjeras privačiam transliuotojui TVN24 yra partvirtinęs, kad kai kurie pastarojo meto incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo sabotažo aktai, vykdomi Rusijos užsakymu.
Tarp jų – pasikėsinimas padegti Vroclavo dažų gamyklą Vakarų Lenkijoje ir „Ikea“ sandėlio padegimas Lietuvoje. D. Tuskas taip pat pranešė, kad Lenkijos pareigūnai sulaikė ir suėmė devynis asmenis, įtariamus tiesioginiu dalyvavimu sabotažo aktuose Rusijos naudai. D. Tuskas patikslino, kad suimtieji kaltinami „sumušimais, padegimais ir mėginimais padegti“.
Iki minėtų sabotažo aktų Lenkijoje buvo pranešta apie prorusiškų agentų ir šnipų suaktyvėjimą šalyje. Gegužės pradžioje D. Tuskas pasiūlė atnaujinti Lenkijos komisijos Rusijos įtakai tirti darbą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
