TS-LKD skyriai jau baigė kelti kandidatus į konservatorių pirmininkus, tačiau realūs kandidatai vis dar nėra aiškūs.
Pasiūlyti pretendentai savo raštiškus sutikimus kandidatuoti į partijos pirmininkus turi pateikti iki gruodžio 27 dienos, tačiau ekspertai pateikė vertinimus, kuris politikas būtų tinkamiausias perimti partijos vairą.
Vytauto didžiojo universiteto doc. politologas Ignas Kalpokas naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad dėl L. Kasčiūno kandidatavimo į partijos pirmininkus intriga yra kur kas mažesnė nei dėl I. Šimonytės.
„Kasčiūnas turėtų kandidatuoti, o dėl Šimonytės yra įvairių gandų, bet tų gandų buvo ir prieš prezidento rinkimus. Galų gale, tas partinės pareigos jausmas nugalėjo, tai aš turiu panašų įtarimą ir dabar, nepaisant to, kad tikrai matėsi, jog ji pavargusi ir, liaudiškai tariant, užknista.
Ir tas palengvėjimas iš ministro pirmininko rolės labai akivaizdus, bet aš kažkodėl įtariu, jog ji susiims ir nuspręs, kad jeigu ne ji, tada kas?“ – komentavo politologas.
Dar spalio pabaigoje naujienų portalui tv3.lt politologas spėjo, kas bus naujasis konservatorių pirmininkas.
„Mano statymas būtų ant L. Kasčiūno. Taip, galvojant apie būsimus partijos pirmininko rinkimus turbūt bus variantas rinktis tarp status quo, greičiausiai Šimonytės, ir atsinaujinimo, tai yra, L. Kasčiūno“, – tada sakė politologas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad I. Šimonytė vengia atsakyti į klausimą, tačiau reikėtų pasižiūrėti istoriškai, kaip anksčiau vyko konservatorių partijos pirmininko rinkimai ir kandidatų kėlimas.
„Ilgą laiką buvo Vytautas Landsbergis, paskui buvo aišku visiems partijos nariams, kad norint tęstinumo naujas pasirinkimas yra Andrius Kubilius. Kai Andrius Kubilius pasitraukė, labai aiškiai nurodė, kad partijos vairą perimtų Gabrielius Landsbergis.
Taip, kartais TS-LKD pirmininko rinkimai buvo su intrigos prieskoniu, bet dažnai būdavo labai aiškus tęstinumas. Tai būtų labai keista, jeigu šį kartą nebūtų taip pat.
Taip, Gabrielius Landsbergis dabar kažkiek nuo politikos atsitraukęs, bet būtų keista, jei nebūtų aiškaus ženklo, kad norima tęstinumo ir kad jį galėtų užtikrinti Šimonytė“, – tvirtino analitikas.
Jis pridūrė, kad politikės atsitraukimas nuo kandidatavimo nustebintų, tačiau jei ji atsitrauktų, turėtų būti aiški alternatyva, kuri galėtų tęsti liberalesnę partijos liniją.
Dėl L. Kasčiūno kandidatavimo, M. Baltrukevičiaus vertinimu, politikas galimai laukia I. Šimonytės sprendimo.
„Aš įsivaizduoju, kad Kasčiūnas gali turėti ambicijų kažkada tapti TS-LKD pirmininku, bet iš kitos pusės bus turbūt vertinama, ar dabar yra optimaliausias laikas tikėtis laimėti. Realiai, gali būti visokių niuansų, bet Šimonytei realiausias varžovas būtų Kasčiūnas“, – tvirtino M. Baltrukevičius.
Kuri kryptis būtų palankesnė partijai: liberali ar krikdemiška?
Visgi I. Kalpokas teigė, kad TS-LKD partijai bent kažkokio atsinaujinimo reikėtų.
„Tačiau negalima sakyti, kad Šimonytė yra visiškai status quo kandidatė. Taip, iš esmės ji buvo matoma kaip svarbiausia partijos figūra, bet nebūtinai ji taip aklai tęstų Gabrieliaus Landsbergio politiką. Bet vis dėlto, tai būtų labiau centristinis, į liberalesnę didmiesčių pusę orientuotas variantas“, – sakė I. Kalpokas.
Politologas priminė, kad per Seimo rinkimus buvo galima pastebėti, jog didmiesčiai nebūtinai yra ta auditorija, kuria TS-LKD galėtų pasitikėti šimtu procentų.
„Tai galbūt šiame kontekste įmanoma išlošti einant per tradiciškesnę kortą ir tokiu būdu stabdyti palaikymo nutekėjimą, kuris vyko, viena vertus, link Nacionalinio susivienijimo. Ir tuo pačiu, kad bent kažkiek balsų galėtų atkovoti Kasčiūnas ir iš tų, kurie balsavo už Žemaitaitį, nes Tėvynės sąjunga buvo matoma kaip išdavusi vertybes ar panašius dalykus.
Tai tas eksperimentas turėtų tam tikros logikos“, – įžvalgomis dalijosi I. Kalpokas.
M. Baltrukevičius teigė, kad L. Kasčiūnui tapus pirmininku, nusivylę rinkėjai galėtų sugrįžti, tačiau dalis liberalesnes pažiūras turinčių rinkėjų gali nusiuskti. Dėl šios priežasties, sunku pasakyti, kurią partijos politinę liniją rinktis būtų palankiau.
„Šimonytė jau iš esmės neturės tokio efekto, kaip, pavyzdžiui, turėjo Gabrielius Landsbergis, nes jis politikoje buvo dar gana naujas žmogus, kai tapo partijos pirmininku <...>.
Visgi, Šimonytė yra veteranė politikoje, ėjo premjerės pareigas“, – sakė analitikas.
M. Baltrukevičius pridūrė, kad L. Kasčiūnas yra intriguojantis veidas, kuris politikoje nėra naujas, tačiau aukščiausių atsakomybių dar neturėjęs.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad lietuviai rinkimuose dažnai mėgsta naujoves, todėl L. Kasčiūno tapimas partijos pirmininku gali suteikti naujos energijos ir sugrąžinti populiarumą.
Paulių Saudargą mato kaip dar vieną tinkamą kandidatą
Be L. Kasčiūno ir ekspremjerės, anot I. Kalpoko, dar vienas tinkamas kandidatas į TS-LKD pirmininkus būtų europarlamentaras Paulius Saudargas.
„Tam tikra prasme netgi apimantis vieno ar kito [I. Šimonytės ir L. Kasčiūno – aut. past.] gerąsias savybes. Tiek apeliuojantis tradiciškam, konservatyviam flangui, kuriame populiarus Kasčiūnas, tiek ir kalbant apie tą neigiamo šleifo nebuvimą.
Taip, Kasčiūnas turi savo aiškią auditoriją partijos gretose, bet ir turi savo reputacinių problemų, kurios labai aiškiai pasimatė jo skyrimo į ministrus metu. Tai Saudargas labiau centristinis variantas būtų.
Šaip, sakyčiau, jis galėtų btūi stiprus kandidatas, tik buvimas Europos Parlamente neišvengiamai šiuo metu sulauktų paralelių su Vilija Blinkevičiūte, o jų konservatoriai norėtų išvengti“, – pabrėžė I. Kalpokas.
Kol kas politikai sprendimo, ar kandidatuos į pirmininko postą, neviešina
Trečiadienio duomenimis, daugiausia – 50 – kartų iškelta ekspremjerės Ingridos Šimonytės kandidatūra.
Buvusį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną iškėlė 46 partijos skyriai, Seimo vicepirmininkę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę – 23 skyriai, BNS informavo TS-LKD sekretoriatas.
Konservatorius L. Kasčiūnas sako, kad gruodžio 27 dieną praneš, ar sieks tapti naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku ir pakeisti iš šių pareigų pasitraukusį Gabrielių Landsbergį, rašė ELTA.
Apie tai jis žurnalistus informavo po paskutiniojo šios kadencijos Vyriausybės posėdžio.
„Gruodžio 27 dieną pasakysiu. Tai paskutinė diena, kada galima pasakyti“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, nurodydamas, jog iki tol svarstys dėl galimybės kandidatuoti.
„Su šeima irgi reikės pasitarti, be jokios abejonės. Pasižiūrėkime, kiek skyrių iškels, įsivertinsime tuos dalykus“, – tęsė jis.
TS-LKD skyriams keliant kandidatus į pirmininko rinkimus, kol kas daugiausiai palaikymo yra sulaukusi Ingrida Šimonytė ir L. Kasčiūnas.
„Mano atsakymas – gruodžio 27 d., 16 val.“, – pakartojo Seimo narys, nurodydamas, jog sprendimą paskelbs socialiniuose tinkluose.
Kaip skelbta anksčiau, I. Šimonytė lapkričio pabaigoje teigė priėmusi sprendimą ir sau atsakiusi į klausimą, ar dalyvaus sausį vyksiančiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose. Visgi, savo sprendimo politikė kol kas neviešina.
Landsbergis paskelbė priimantis sprendimą trauktis
G. Landsbergis BNS spaudos konferencijoje kitą dieną po II Seimo rinkimų turo paskelbė priimantis sprendimą trauktis iš partijos pirmininko pareigų.
„Priimu sprendimą šiandien trauktis iš TS-LKD pirmininko pareigų ir šiandien vakare popiet yra kviečiamas prezidiumo, kuriame toliau tarsimės su kolegomis dėl kitų praktinių žingsnių. <...> Priimu sprendimą daryti pertrauką savo politinėje karjeroje ir mandatą perleidžiu kolegai, kuris dabar yra už brūkšnio“, – spaudos konferencijoje pranešė G. Landsbergis.
Jis taip pasakė ir tokio priimto sprendimo priežastis.
„Priežastys tokio sprendimo yra, aišku rinkimų rezultatai, turbūt tai yra pagrindinė priežastis, tačiau negaliu ignoruoti fakto, kad partija tampa stipriai neigiamo diskurso ar naratyvo įkaite, siejamo su manimi ar mano šeima ir manau, kad partija turėtų laisvai ieškoti galimybės, kaip transformuotis, atrasti savo kelią į priekį, kad jos neapsunkintų su mano asmeniu siejami klausimai, kurie nuolat tampa rinkiminės kampanijos dalimi“, – teigė G. Landsbergis.
Be to, jis užsiminė, kad kaip kitą partijos pirmininkę tikrai matytų dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę, visgi tiksliai pasakyti, kas būtų kitas partijos pirmininkas, jis negalėjo.
Vadovavimą konservatorių partijai laikinai perėmė jo pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Naujo konservatorių lyderio rinkimai planuojami kitų metų vasario 9 dieną, o jeigu prireiktų antrojo turo, jis vyktų vasario 23 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pagal partijos vertybes va šitas veikėjas idealiai tinka.
