Maisto kainos Lietuvoje: paaiškino, kodėl jos gali būti mažesnės

Vieni prekybos tinklai tikina, kad sumažinus PVM neišvengiamai pigtų ir maistas, kiti negali pasakyti, ar tai išvis sumažintų kainas.

Pasak Finansų ministerijos, sumažinus PVM parduotuvės neprivalo sumažinti galutinių produktų kainų, tad naudą iš to gali pasiimti jos, o ne galutinis pirkėjas.

Dėl to kitąmet nuspręsta skirti milijardus eurų didinant gyventojų atlyginimus, pensijas ir išmokas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Už vaikų šventę darželyje – 500 eurų: tėvai apstulbę, kiek pinigų prašo susidėti

„Iki“ rinktis pirkinius Kalėdoms siūlo iš beveik 15 tūkst. reguliaraus prekių asortimento

Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 89 proc. ES vidurkio

Ar sumažinus PVM maistas tikrai atpigtų?

Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas primena, kad infliacijos spartėjimas buvo stebimas jau 2021-aisiais, o didesnį pagreitį įgavo pernai.

„Pikas skirtingoms prekių grupėms atėjo skirtingu metu, bet, nepaisant to, portalo „Pricer.lt“ duomenimis, prekybos tinklas „Maxima“ 10 iš 11 šių metų mėnesių išlaikė mažiausią pigiausių maisto prekių kainą.

Šiuo metu stebime kainų stabilizavimąsi: kainos šiuo metu yra panašiame lygyje, kokiame buvo prieš metus“, – kalbėjo atstovas.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis tikino, kad sumažinus PVM tarifą maisto produktams, be abejo, kainos sumažėtų, tik klausimas, ar tiek pat, kiek sumažėtų pats PVM.

Jis nurodė, kad net ir dabar, esant didesniems mokesčiams, parduotuvės šalia Latvijos sulaukia latvių pirkėjų.

Jis atkreipė dėmesį, kad sumažinus PVM prekybos tinklai sulauktų daugiau pirkėjų iš Latvijos, Estijos ar net Lenkijos:

„Šiuo metu yra atvirkščiai – mūsiškiai važiuoja pirktis į Lenkiją, o pakeistus mokesčius galbūt būtų atvirkštinis procesas.“

Anot D. Ryliškio, jeigu kainos dedamoji – PVM tarifas – nuo 21 proc. sumažėtų iki 5 proc., tai kainos neišvengiamai parduotuvėse mažėtų, maistas pigtų.

Kiti prekybos tinklai negalėjo atsakyti, ar sumažinus PVM maisto produktams tikrai sumažėtų ir kiek sumažėtų jų kainos pirkėjams.

„Siūlantys įvesti tokią lengvatą turėtų dalintis skaičiavimais bei argumentais“, – nurodė „Maxima“ atstovas.

Kodėl PVM lengvatos maisto produktams nebus?

Nors maistas Lietuvoje pabrango dešimtimis procentų, Finansų ministerija neslėpė, kad 2024 m. neplanuoja imtis iniciatyvos įvesti lengvatinių PVM tarifų maistui (ar bent būtiniausiems produktams), kaip kitose Europos šalyse.

Ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, kad lengvatinių PVM tarifų efektyvumas vertingas tik tuo atveju, jeigu kainos sumažėja vartotojui:

„Tačiau, kaip rodo lengvatinio PVM tarifo taikymo praktika, prekės ir paslaugos, kurioms tiesiog sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga arba nepinga tiek, kiek sumažinamas PVM tarifas.

Kitaip tariant, tokios lengvatos pagrindinis tikslas – tiesioginė nauda vartotojams per produktų / paslaugų kainų mažėjimą – nėra pasiekiamas.“

Kaip pavyzdį pašnekovai pateikė tai, kad, užsitęsus pandeminiam neapibrėžtumui, Vyriausybė įvedė terminuotą PVM lengvatą maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams, kaip vieną iš pagalbos verslui priemonių, kol pasibaigs pandemijos poveikis.

Tačiau dėl šios mokestinės pagalbos ilgai buvusiems uždarytiems verslams kainos vartotojams nesumažėjo.

„Sektoriuose, kur kainos yra reguliuojamos, pvz., energijos tiekimo, PVM lengvatos tampa mažesnėmis kainomis vartotojams. O kur nereguliuojama rinka, pvz., maisto produktai – neefektyvios, nes didžiausią naudą gauna ne vartotojas, o tarpinės grandys“, – aiškino Finansų ministerija.

Lietuvos bankas rugsėjo pabaigoje savo pristatytoje apžvalgoje yra pažymėjęs, kad, lyginant pirmojo šių metų pusmečio statistiką su 2020-ųjų lygiu, maisto kainos pakilo 50 proc., o prekybininkų sąnaudos – maždaug 40 proc.

Tai, anot banko, rodo, kad prekybininkai turėtų erdvės maistą gyventojams parduoti pigiau, pabrėžė Finansų ministerija.

Kokių kainų tikėtis kitąmet?

Anot „Maxima“ atstovo, prekybos tinklui sunku teikti prognozes apie kainas, nes galutinėms maisto kainoms jis neturi daug įtakos.

„Šiuo metu iš savo tiekėjų ir gamintojų negirdime daug signalų, kad kainos galėtų keistis. Tačiau yra kai kurios kategorijos, kurių kainos, tikėtina, keisis

Pvz.: šokolado dėl pasaulinėse rinkose išaugusios kakavos kainos, žuvies dėl sumažėjusių žvejybos kvotų, alyvuogių aliejaus dėl besikeičiančio klimato ir sausrų Pietų Europoje“, – vardijo M. Tilmantas.

Jis paminėjo ir tai, kad kasmet keičiasi akcizai alkoholiui bei tabakui, tad šios kategorijos prekių kaina tikrai keisis.

Pašnekovas pridūrė, kad įtakos kainoms turės ir nuo 2024 m. 10 proc. augsianti minimalioji mėnesinė alga (MMA), kuri augins gamintojų ir tiekėjų kaštus.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė nurodė, kad nuo 2023 m. pradžios sumažino daugiau nei 800 prekių kainas.

Pasak jos, beveik 90 proc. „Lidl“ asortimento sudaro privačių prekių ženklų produktai, kurių kainos ir taip yra žemesnės ir toliau yra mažinamos.   „2024 m. ir toliau dirbsime šia kryptimi bei dėsime pastangas, kad savo pirkėjams galėtume pasiūlyti geriausią kokybę už geriausią kainą“, – nurodė L. Skersytė.

O „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis anksčiau tv3.lt redakcijai yra sakęs, kad nuo kitų metų, tikėtina, gali brangti daugelis maisto produktų. Anot jo, tai susiję su akcizais kai kuriam iškastiniam kurui.

Kiek 2024 m. didės atlyginimai, pensijos, išmokos?

Finansų ministerijos teigimu, viena taikliausių strategijų, norint kovoti su aukštomis kainomis – tai gyventojų pajamų didinimas.

Atstovai paminėjo, kad Vyriausybė, rengdama 2024 m. biudžetą, laikėsi tos pačios strategijos – nuoseklaus gyventojų pajamų didinimo, vidurinės klasės stiprinimo, skurdo rizikos mažinimo atskiroms gyventojų grupėms (vienišiems senoliams, negalią turintiems gyventojams, vienišiems tėvams).

„Ateinančiais metais per 1,7 mlrd. eurų skirsime ženkliam žmonių pajamų didinimui. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.

Didinant MMA 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų“, – vardijo ministerija.

Jos aiškinimu, šie sprendimai reikš papildomą 75,22 euro pajamų augimą gaunantiems minimalią algą. O NPD didinimas palies visus, uždirbančius iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Finansų ministerija nurodė, kad Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Nuo kadencijos pradžios 2020 m. dėl minimalios mėnesinės algos ir NPD augimo pajamos „į rankas“ mažiausiai uždirbantiems didės 261 euru.

Atstovai pridūrė, kad tuo pačiu daugiau kaip 688 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinės apsaugos ir darbo, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.

Anot Finansų ministerijos atstovų, kitais metais senatvės pensijos didės kiek daugiau nei 12 proc. – tam numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų).

O, lyginant su 2020 m., pensijos didėja 61 proc. arba 244 eurais „į rankas“. Šis sprendimas, pasak pašnekovų, palies per 623 tūkst. žmonių.

Ministerija vardijo, kad ateinančiais metais socialinei paramai papildomai numatoma per 211 mln. eurų.

Jos aiškinimu, šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, paramai neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinėms kompensacijoms padidinti.

„Vien sprendimai didinti išmokas vaikams (vaiko pinigai) palies 517 tūkst. vaikų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų įvairioms socialinėms paslaugoms teikti“, – komentavo Finansų ministerija.