„Per ketvirtį amžiaus Lietuva sumažėjo daugiau kaip 800 tūkst. žmonių, iš jų dėl emigracijos – 650 tūkst. Kasmet sumažėjame daugiau kaip 30 tūkst. žmonių arba daugiau kaip vienu procentu. Kita mūsų nykimo dedamoji – didesnis mirtingumas nei gimstamumas. Per pastaruosius du dešimtmečius natūralus gyventojų sumažėjimas buvo 165 tūkst.“, – kalbėjo V. Stankūnienė.
Vilioja pinigai
Profesorė sakė, kad, nors pernai jau girdėjosi pozityvi gaida dėl pastaraisiais metais mažėjančios migracijos, praėjusieji metai mums davė 10 tūkst. didesnę emigraciją nei 2014-aisiais. „Pripažinkime dar kartą, kad šios migracijos priežastys pirmiausia yra ekonominės. Vykstama iš ten, kur darbo užmokestis mažesnis, į ten, kur didesnis ir bendra gerovė didesnė. Mūsų minimali mėnesio alga yra penkis kartus mažesnė už tų šalių, į kurias migruojama. Tad migraciją galime tikėtis sustabdyti tada, kai bent pradėsime artėti prie to lygio, kuriame gyvena lietuvius traukiančios šalys“, – teigė V. Stankūnienė.
Ji nurodė, kad pernai emigracija padidėjo pirmiausia dėl išvykstančiųjų 20-24 metų ir vyresnio amžiaus vyrų.
Sumažėjęs gimstamumas
Profesorė pabrėžia, kad nuo 1990 metų gimstamumas Lietuvoje labai sumažėjo, o šimtmečio pradžioje nukrito beveik du kartus. Ji pabrėžia, kad, kadangi emigravo daugiausiai jaunimas, tai daugiausiai ir lėmė tokį gimstamumo sumažėjimą.
„Visgi pažvelgę į tikslesnį skaičių – vidutinį vaikų skaičių, kurį pagimdo moteris – įžvelgsime šiek tiek optimizmo. Pastaraisiais metais stebima pozityvi tendencija, kad gimstamumas auga, bet mes vis tiek esame labai toli nuo tos ribos, kad neišsivaikščiotume“, – sako V. Stankūnienė.
Profesorė pastebi dar vieną liūdną tendenciją – neadekvačiai aukštas vyrų mirtingumas. Vidutinė Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė, pažymi V. Stankūnienė, yra trumpiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių.
„Tad emigracijos mastai išlieka labai didžiuliai, gimstamumas vis dar yra labai žemas ir neužtikrina kartų kaitos o vyrų mirtingumas yra labai aukštas“ ,– nurodė V. Stankūnienė.
Liūdnos prognozės
Profesorė pristatė dviejų šaltinių – Eurostato ir Jungtinių Tautų – gyventojų skaičiaus Lietuvoje prognozes, kurios atsiremia į amžiaus struktūrą, gimstamumą, mirtingumą ir emigraciją.
„Eurostato variantas rodo, kad dar dešimt metų emigracija bus intensyvi, gimstamumo ir mirtingumo situacija labai gerės, gyventojų skaičius Lietuvoje vis tiek mažėtų ir šimtmečio viduryje būtų mažiau nei du milijonai gyventojų.
Jungtinių Tautų variantas, kuriame skaičiuojama nulinė migracija, solidus gimstamumo didėjimas, prognozuojama, kad vidutinė gyvenimo trukmė labai greitai padidės, mirtingumas sumažės. Nežiūrint to, amžiaus viduryje, pagal tą potencialą, kurį turime sukaupę, turėsim 2,38 mln. žmonių, o pabaigoje – 2 mln.“ – kalbėjo V. Stankūnienė.
Ne taip jau blogai
Lietuvių, gyvenusių užsienyje, visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ valdybos narys, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas dr. Daumantas Matulis, 12 metų gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, nurodė, kad Lietuvos situacija nėra tokia paprasta, kokią daug kas nori paišyti ir kad kai kurios problemos Lietuvoje nagrinėjamos pernelyg smulkmeniškai.
„Remiantis statistika, skelbiama žurnale „Forbes“, matome, kad esame vieni iš lyderių pagal išvykusiųjų skaičių, bet toli gražu ne lyderiai. Airija, Naujoji Zelandija, Portugalija net Liuksemburgas turi daugiau išvykusių žmonių, gyvenančių užsienyje, nei Lietuva – mes stovime panašiai su Lenkija. Visgi pažiūrėjus į demografinę situaciją ir mirtingumą, bendra situacija nėra labai pozityvi ir apie tai reikia būtinai kalbėti“, – nurodė D. Matulis.
Mokslininkas taip pat pažymi, kad neretai jo profesijos atstovai, gyvenantys užsienyje, klausinėja apie grįžimą į tėvynę ir galimybes dirbti čia. Pats D. Matulis taip pat džiaugiasi, kad grįžo į Lietuvą ir net penkis kartus sumažėjęs atlyginimas nebeatrodo jam toks baisus. Visgi Lietuva, pritraukiant emigrantus grįžti tėvynėn, mokslininko teigimu galėtų ir labiau pasistengti:
„Buvo toks Lietuvių grįžimo į tėvynę informacinis centras, Gedimino prospekte, o paskui jį uždarė taupymo tikslais. Gaila. Tokio tipo organizacijos galėtų būti. Dabar šis centras perkeltas į Užsienio reikalų ministeriją, ten jau reikia praeiti pro apsaugą, ten šiaip nenueisi pasikalbėti, o žmonės turi šimtus klausimų apie grįžimą į Lietuvą, mokesčius ir t.t.“ – kalbėjo D. Matulis.
Visgi jis išreiškė lūkestį, kad į daugelį problemų būtų žiūrima optimistiškai.
Reikia keisti sistemą
Visuomeninių organizacijų „Nepartinio demokratinio judėjimo“ pirmininkas ir „Kultūros kongreso“ tarybos pirmininkas, filosofas dr. Krescencijus Stoškus nurodo, kad situacija Lietuvoje dėl emigracijos yra tikrai sudėtinga ir savaime neišsispręs – čia, pažymi jis, reikia sutartinio veiksmų koordinavimo.
„Jeigu kas nors žino vieną priemonę, kuria viskas pasikeis, tai yra vaikų pasaka. Čia reikia pakeisti sistemos kryptį, valstybės politiką. (...) Juk kam mums reikalinga valstybė, jeigu jos nepanaudojame jos savo tautos ir kultūros išlikimui? Juk valdžia turi turėti, ką valdyti“, – sakė K. Stoškus. 2015 metais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 46,5 tūkst. žmonių – 9,9 tūkst. daugiau nei pernai.
Imigrantų skaičius, palyginti su 2014 metais, pernai sumažėjo 0,7 tūkst. (2,9 proc.). 2016-ųjų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų – 32,7 tūkst. mažiau nei prieš metus.
