daumantas matulis

Socialiniuose tinkluose ir visuomenėje vis girdimi atgarsiai, kad Covid-19 – išgalvotas virusas, kuris nėra toks pavojingas, kaip praneša sveikatos apsaugos institucijos. Įvairių socialinių tinklų komentarų sekcijos netyla nuo pasisakymų, kad tai tik žmonių kvailinimas, nematoma kitų ligų ir panašiai. Specialistai bando paaiškinti, kodėl žmonėms taip sunku patikėti viruso egzistavimu.

Ar medicininės kaukės tikrai apsaugos nuo koronaviruso? Ar po apsipirkimo parduotuvėje reikia dezinfekuoti prekes ir batus? Per kiek laiko galima užsikrėsti virusu ir kiek laiko jis išsilaiko ant daiktų paviršių? Šie ir kiti klausimai apie pasaulyje plintantį koronavirusą gyventojams neduoda ramybės.

Tarptautiniai mokslo, verslo ir kitų sričių profesionalai, garsinantys Lietuvos vardą visame pasaulyje, rinkosi į Globalių profesionalų forumą, kurį antrą kartą rengia Tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders”. Dešimtys savo sričių profesionalų ir lyderių dalinosi pasauline patirtimi bei idėjomis, kaip Lietuvai tapti patrauklesne verslui ir mokslui.

Pastaruosius kelerius metus „tautos rykšte“ vadinta emigracija mažėjo, o specialistai ėmė kalbėti apie pozityvius pokyčius, džiaugdamiesi šviesa tunelio gale. Tačiau ta šviesa pernai užgeso ar bent gerokai prigeso, kai išvykusiųjų skaičius pernai vėl šovė į viršų.

Mokslininkai – ne paukščiai, bet migruoti iš Lietuvos linkę vis dažniau. Ar protų migracija (pastaruoju metu vadinama evakuacija) leidžia sparčiau atrasti tinkamas erdves ir galimybes auginti mokslo pažangą ne tik savo šalyje? Ką kalba praktika: ar mokslo žmogus priklauso savo valstybei, ar jis turi teisę į laisvą pasirinkimą ir galimybes? Virš dešimties metų Jungtinėse Valstijose praleidęs mokslininkas Daumantas Matulis nepabūgo grįžti į stereotipais apipintą Lietuvos mokslo erdvę ir šiandien...

Karjera prasideda dar mokyklos suole, tačiau jame retas dar žino ką norėtų veikti gyvenime. Tokios išvados buvo prieita Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo diskusijoje ,,Kur yra sėkmingos karjeros startas?” ,,Jauni žmonės, vaikai visiškai savęs nepažįsta ir edukacinis procesas mokykloje taip sukonstruotas, kad jie neturi kada savęs pažinti. Jie tik mokosi mokosi, tačiau nežino dėl ko”, - teigė Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos valdybos pirmininkė Daiva Daugvilienė.

Kiek lietuvaičių per du pastaruosius dešimtmečius išvyko į užsienio šalis? O kiek iš jų po kelerių ar keliolikos metų sugrįžo? Kalbėsime šį kartą ne apie visus – tik apie tuos, kurie už savo pinigus ar laimėję stipendijas išvyko studijuoti į JAV, Angliją ar kurią kitą šalį. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2010 m. įvairiose ES šalių aukštosiose mokyklose studijavo  per 7 tūks.

Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, svarbu pažvelgti į tas gyvenimo sferas, kurios garsina mūsų valstybę pasaulyje. Dažnai sakoma, kad tai kultūros ir sporto pasiekimai, tačiau išsivysčiusi, civilizuota yra tokia valstybė, kurioje rūpinamasi ir mokslo plėtra. Mokslininkų darbai ne tik stumia pažangą valstybėje, bet ir garsina jos vardą pasaulyje.

Šiandien BNS spaudos konferencijų salėje vykusioje spaudos konferencijoje „Dėl paramos mokslo ir studijų reformai“ susirinkę valstybinių universitetų, kolegijų, mokslo institutų, nevalstybinių mokslo ir studijų įstaigų, jaunųjų mokslininkų, grįžusių iš užsienio mokslininkų, studentų ir moksleivių organizacijų atstovai išreiškė pritarimą Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomai mokslo ir studijų reformai.

Valdančiųjų siūloma aukštojo mokslo reformą akademinę bendruomenę padalino į dvi stovyklas: vienų aukštųjų mokyklų vadovai paskelbė remiantys aukštojo mokslo reformą, kitų - visiškai su ja nesutinkantys. Vilniaus universitetui (VU) po aukštojo mokslo reformos gali tekti mažinti dėstytojų etatus, tačiau pačią reformą VU prorektorius Juozas Lazutka vertino palankiai. „Etatus gali teikti mažinti dėl to, kad galime nesurinkti studentų į kai kurias specialybes.

Antradienį prie Seimo studentai laidojo Aukštojo Mokslo Reformą po to, kai pirmadienį pasitarime tarp Vyriausybės, Rektorių konferencijos, Pramonininkų konfederacijos ir Mokslinių Institutų atstovų buvo sutarta dėl atnaujinto Reformos modelio. Modelį jau palaimino savo trečiadienio posėdyje Vyriausybė. Dar vieno pritarimo laukiama iš Seimo. Ir tada senokai įstrigusi Aukštojo Mokslo reforma bus pradėta vykdyti.

Prezidentas Valdas Adamkus savo visuomeniniais konsultantais paskyrė JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos reikalų vedėją Lietuvoje Leoną Narbutį ir Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedėją, vyriausiąjį mokslo darbuotoją Dr. Daumantą Matulį.Naujieji visuomeniniai Prezidento konsultantai šalies vadovui talkins sprendžiant užsienyje gyvenančių lietuvių reikalus.

Didžiausios Baltijos ir Šiaurės šalių telekomunikacijų kompanijos „TeliaSonera“ organizuojamo projekto „Kryptis – namo“  100 tūkst. litų stipendija įteikta biochemikui Daumantui Matuliui, kuris prieš dvejus metus grįžo į Lietuvą. Daktaro laipsnį turintis mokslininkas užsienyje gyveno ir dirbo daugiau nei vienuolika metų.