Savo mintis biochemikas pradeda įspėjimu, kad įrašas ilgas ir jis skirtas tiems, kurie turi laiko ir mano, kad apie skiepus nuo koronaviruso verta diskutuoti ir galvoti: „Jei jau pasiskiepijote, tai ne jums, bet turiu daug artimų žmonių, kurie nusprendė nesiskiepyti arba tiesiog delsia ir abejoja. Tai noriu pasidalinti savo mintimis šiuo klausimu“.
Pasiskiepijo dauguma universiteto darbuotojų
Profesorius D. Matulis sako, kad jis dirba gyvybės mokslų srityje, todėl galima sakyti, kad juos ir atstovauja. Taip pat jis pabrėžia, kad jam labai svarbūs moksliniai argumentai, o kaip mokslininkas turi sąžiningai pasakyti, kad visada yra šiek tiek nežinomųjų ir bet kokiu savo teiginiu reikia šiek tiek, bet racionaliai, abejoti, kad galėtų mąstyti apie įvairias kitas galimybes ir nebūtų per daug prisirišęs prie galimai klaidingos idėjos.
„Šiemet per Velykas buvo paskelbta, kad švietimo darbuotojams suteikiama galimybė pasiskiepyti pirmąja AstraZeneca kompanijos vakcinos doze. Labai džiaugiausi ir iš karto ėjome su Jurgita skiepytis. Nepajutau visiškai jokio poveikio, kitą dieną sportavau. Tačiau Jurgita jau vidurnaktį pasijuto prastai ir visą kitą dieną laikėsi apie 38C temperatūra.
Bet dar kitą dieną jau viskas buvo gerai ir jai. Po keleto savaičių pasitikrinome ar turime antikūnų paėmus kraujo iš venos ir abu turėjome praktiškai identišką antikūnų koncentraciją. Tapo daug ramiau ir galėjome mažiau saugotis žmonių sambūriuose“, – įraše rašo profesorius.
Antrosios dozės laikas atėjo birželį, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, norėjo pasiankstinti skiepą ir tai padarė Kaišiadoryse: „Labai džiaugėmės, ir po antrosios dozės jau abu nejautėme jokio šalutinio poveikio“.
„Dabar žinome, kad Gyvybės mokslų centro darbuotojų pasiskiepijo apie 90%. Taip pat ir viso Vilniaus universiteto darbuotojų berods 89% pasiskiepijo. Taip džiaugėmės gavę skiepus ir taip laukėme tos dienos, o tepraėjo tik mėnuo ir jau turime Lietuvoje virš 900 tūkstančių nepanaudojamų vakcinos dozių, ir besiskiepijančių jau nedaug. Panašu, kad tepasieksime tik šiek tiek daugiau negu pusę suaugusių gyventojų“, – sako D. Matulis.
Atskleidė mirštančių nuo skiepų skaičių
Toliau profesorius D. Matulis rašo, kad bando diskutuoti su nesiskiepijančiais:
„Juk visiškai aišku, kad virusas niekur nedings ir daugelį metų bus šalia mūsų, o jo bangos vis grasins priverti ekonomiką ir griauti sveikatos sistemą. Epidemiologai neabejoja, kad ateinanti banga bus didelė. Nuo viruso matyt labiausiai kentės visų pirma nepasiskiepiję suaugę.
Aišku ir tai, kad pasiskiepiję taip pat gali užsikrėsti ir ligą platinti (tačiau žymiai rečiau), bei susirgti sunkia forma tikimybė daug mažesnė (bent apie dešimt kartų). Tai reiškia, kad nepasiskiepijusiems ligos išvengti bus labai sunku ir ilgame periode liks beveik vienintelis kelias šia liga persirgti. Liga ypač pavojinga žmonėms su viršsvoriu.
Tai paskaičiuokim. Jei iš maždaug 300 tūkst. apsikrėtusių mirė maždaug 3000, t.y. vienas procentas, o nepaskiepytų bei nepersirgusių matyt liks apie 1 mln suaugusių, tai reiškia, kad dar turės mirti apie 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Ar būtinai jie turi mirti, kai turi puikią galimybę pasiskiepyti?“.
Profesorius tęsia sakydamas, kad dažnai girdi argumentą, kad mirštama ir nuo skiepų, tad jis atskleidžia, kokia tikimybė mirti nuo skiepo.
„Taip, nuo trombozių, kurios galėjo būti sukeltos AstraZeneca skiepų galimai mirė apie 1 žmogus iš milijono paskiepytų. Tai reikštų, kad turim pasirinkimą, vienas arba 10 tūkstančių. Kai skaičius nykstamai mažas, nustatyti tikslius skaičius kiek žmonių galimai mirė nuo skiepų yra ypatingai sunku. Skaičius greičiausiai yra dar mažesnis. Reikia labai tiksliai žinoti daug aplinkybių.
Toks pavyzdys. Pažįstama ruošėsi važiuoti skiepytis už valandos, bet pasijuto blogai ir nebevažiavo. Po kelių dienų jai diagnozavo virusą. Jei ta valanda būtų atėjusi ne anksčiau, o valanda vėliau, jau po skiepo, kiekvienas būtų pasakęs, kad blogai pasijuto NUO skiepo, ir dar kad skiepas neapsaugo nuo viruso. Bet mes gi žinome, kad imunitetui susiformuoti reikia bent trejeto savaičių po skiepo. Todėl klaidingas išvadas padaryti yra labai daug galimybių“, – rašo jis.
Koronaviruso gydymo kaina
Profesorius D. Matulis rašo, kad pastebima tendencija, jog Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai skiepijasi rečiau:
„Galvoju, kodėl vis tiek žmonės nesiskiepija? Stebint Rusijos situaciją, gana aišku, kad kai stengiesi pakenkti kitiems, skleidi propagandą apie skiepų žalą, labiau pakenki būtent sau. Pas juos deja tik keliolika procentų pasiskiepijo. Matome, kad Lietuvos rusakalbių tarpe pasiskiepijusių procentas taip pat gerokai mažesnis, greičiausiai dėl propagandos įtakos. Latvijoje taip pat sudėtinga, nes daug rusakalbių, kurie lengviau pasiduoda melo įtakai“.
Jis atskleidžia ir kiek kainuoja vieno koronaviruso pakirsto ligonio gydymas.
„Kai kurie draugai atsake, kad tiesiog laukia, dar neapsisprendė, palauks rudens, tiesiog nieko nedarys. Jie tarsi ir nebijo nieko. Jei užsikrės, tai tiesiog persirgs ir viskas gal bus gerai. Labai linkiu, kad viskas būtų gerai, bet pagalvokit apie situaciją. Visų pirma jūs taip pastatote Lietuvos sveikatos sistemą į pavojų.
Žinome, kad jei pakliūsit į ligoninę, tai mums visiems tai kainuos 2000 eurų, jei reikės deguonies, tai kainuos 7000 eurų, o jei papulsit į reanimaciją, tai kaina pasieks 50 tūkstančių eurų ir tikimybė išgyventi bus tik 50%. Bet gi ne pinigai mums svarbiausia. Svarbiausia, kad mes visi liktumėme gyvi ir sveiki“. Biochemikas kviečia susimąstyti ir apie mokyklas, vaikus, kurie ilgą laiką turi mokytis nuotoliu, paslaugų sektoriaus, restoranų, kultūros darbuotojus, kuriems bus be galo sunku, jeigu dar kartą teks užsidaryti.
„Man nepatinka, kai sakoma „antivakseris“ ar dar kaip nors kitaip žmonės žeminami. Laikausi nuomonės, kad su visais reikia kalbėti ir reikia pasistengti įtikinti, net jei kartais atrodo, jog kalbėtum su siena. Žmonės bijo naujovių, tai natūrali apsisaugojimo reakcija ir dažnai lengviau išgirsta baimingas nuomones, nes patys baimių pilni. Aš esu prieš prievartą ir labai nenorėčiau, kad žmonės būtų skiepijami prievartiniu būdu kaip tai dabar daroma Kinijoje.
Europoje skiepų priešininkai apeliuoja į žmogaus teises, taigi atrodytų kad kiekvienas turi teisę pasirinkti, ar pasiskiepyti. Tačiau pasakykit, ar jūsų teisės yra pažeidžiamos, kai sustojate prie raudono šviesoforo ir tenka minutę palaukti? Galbūt taip norėtųsi važiuoti iš karto! Bet jau esame įpratę ir praktiškai visi laikomės taisyklės, kad turime palaukti žalio signalo“, – rašo jis.
Skiepų privalumai
Profesorius D. Matulais atskleidžia, kad praėjusį mėnesį nuo vėžio mirė draugė, kuriai nebuvo nė penkiasdešimties:
„Per pastaruosius metus sveikatos paslaugos jai buvo labai apsunkintos. Galbūt jei ne ligoninių perpildymas, ji būtų dabar gyva. Bet mes negalime kaltinti tų žmonių, kurie tada pakliuvo su virusu į ligonines. Jie tada neturėjo galimybės pasiskiepyti. Bet jūs dabar jau turite tą galimybę, ir jei rudenį ar žiemą pasikartos ligoninių perpildymas, mes tikrai galėsime jus kaltinti ir jums kris didelė dalis kaltės už tą situaciją“.
Pasak biochemiko, pasiskiepydami galime lengvai išvengti pavojaus tiek savo, tiek kitų žmonių gyvybėms.
„<...>Aišku ir tai, kad daugeliui kontaktinių profesijų primygtinai reikėtų pasiskiepyti arba galbūt sudaryti sąlygas laikinai išeiti iš darbo, kol bus epidemija, bet tai mažai realistiška. Pavyzdžiui, jei būčiau globos namuose garbaus amžiaus, nenorėčiau, kad mane slaugytų nepasiskiepijęs. Kam statyti žmones į pavojų, kai to galime nesunkiai išvengti?
Aišku ir tai, kad prie teatrų, restoranų ir kitų durų, visur, kur renkasi žmonės, reikės tikrinti ar negali būti viruso nešiotoju. Dabar leidžia testuotis ir 72 valandas galioja leidimas. Tačiau visi žinome, kad testas identifikuoja ne visus nešiotojus. Todėl būtų daug ramiau jei būtų įleidžiami tik pasiskiepiję. Matyt eisime link to ir spaudimas pasiskiepyti arba persirgti tik didės. Svarbiausia čia, kad nepasiskiepydami rizikuojate ne tik savo, bet ir kitų gyvybėmis“, – rašo jis.
Galvojo, kad bus daugiau pašalinių poveikių
D. Matulaitis neneigia to, kad iki šiol vakcinos nuo koronaviruso nėra patvirtintos FDA, tačiau priduria, kad infekcija išplito labai plačiai ir jau turima labai daug vakcinos poveikio duomenų ir jie yra stebėtinai geri: „Prieš metus galvojau, kad vakcinos turės daugiau pašalinių poveikių. Jei bijote adatos, tai pagalvokit, kad tai kaip uodo įkandimas. Jis prileidžia daug įvairių medžiagų, bet juk to taip labai nebijome?“.
Profesorius sako, kad dažnai sulaukia klausimų ir apie įvairias skiepą sudarančias chemines medžiagas, jų kenksmingumą sveikatai.
„Esu matęs daug melagingų straipsnių apie pavyzdžiui lipido molekulės įdėtos į RNR grįstas vakcinas, kenksmingumą sveikatai. Pažiūrėjęs į cheminę formulę matau, kad tie kas rašė, buvo mintyse kosmonautai ir jiems terūpėjo kaip suklaidinti paprastą žmogų. Galbūt kažkas juos suklaidino, o paskui jie patikėjo ir ėmė įtikinėti kitus. Tik deja tikėtina, kad už tą melą jie gauna atlyginimą, arba turi kitų kėslų.
Bet jūs man pasakykit, ar jūs einate pas automobilių meistrą, kad jums pataisytų dantį? Aš neabejoju, kad automobilių ratų montuotojas gali būti ir dantų gydytojas... Bet matyt geresnė mintis būtų kreiptis į profesionalų dantų gydytoją, nes jis visą gyvenimą mokėsi šio meno, sekė literatūroje profesines naujienas ir tam paskyrė labai daug laiko. Ir priklausomai nuo to kiek jis paskyrė laiko savo profesijai priklauso jo darbo kokybė.
Tačiau su COVID-19 liga yra kitaip. Geriau klausysim patarimo iš bet ko, tik ne iš tų, kurie geriausiai tai išmano. Juk sveikatos reikaluose kiekvienas esame išminčius. O dar jeigu prisimintume, kad jau pradžioje minėjau, kad nei vienas mokslininkas nei vieno dalyko nežino 100%, tai gal jie iš viso nieko nežino? Taip, kartais nusvyra rankos. Pagalvoji, mes narstome virusą po dalelę, klonuojame laboratorijoje jo baltymus, tiriame chemines medžiagas, kurios galėtų virusą paveikti. Žinome apie virusą nepaprastai daug. Tačiau tai nesutrukdo daugybei žmonių galvoti, kad viruso nėra iš viso, kad visa tai tėra pramanas“, – rašo jis.
Mirtimi nuo koronaviruso pasibaigusios istorijos
Savo mintis D. Matulaitis užbaigia septyniomis istorijomis, kurias išgirdo iš gyvybės draudimo kompanijoje dirbančio agento. Šios istorijos – jo mirę buvę klientai.
„1) 43 metų finansų specialistas, sveikas, važiavo dviračiu, šokdavo į eketę, ėjo į pirtį, sportavo. Kaimynas turėjo karantinuotis, nes vaikas parnešė virusą iš darželio. Po savaitės karantino sako ateisiu paplepėti, pasėdėjo apie 3 valandas. Po 3 dienų žmona pasijuto prastai, vėliau ir jis. Žmona jautėsi tai geriau tai prasčiau, o jam vis prastyn, ligoninė, plaučių nepakankamumas, inkstai, kepenys, ir lapkričio mėnesį žmogaus neliko.
2) Jam būtų buvę 50 metų. Sūnus išlaikė egzaminą, ir nežiūrint to, kad buvo uždrausta, jaunimas, gal 12 žmonių, pirmakursiai atšventė iki paryčių, sūnus pasigavo virusą, grįžo namo viešuoju transportu, buvo namie. Nuo jo užsikrėtė tėtis, mama, draugė, draugės mama. Tėtis buvo įmonės direktorius. Per 3 savaites jo neliko. Neturėjo realiai žinomų nusiskundimų, mirė nuo COVID komplikacijų. Užtat studentai atšventė išlaikytą egzaminą...
3) Moteris atsakinga, dirbo valstybinį darbą. Atvažiavo pas ją pusseserė iš Alytaus pažiūrėti 3 metų vaikelio (nors žinojo, kad serga bet nesakė, nes ji gi su kauke!). Moteris užsikrėtė. Tris savaites buvo sunku, po to gerokai pablogėjo 4 savaitę ir dar per 2 savaites jos neliko. Dviejų vaikų mama, 37 metai būtų. Jokių akivaizdžių negalavimų iki tol neturėjo. Gavo pilną draudimo apsaugą.
4) Slaugytoja iš Vilnios, važiuodavo į slaugos namus dirbti. Jai 47 m. Ji užsikrėtė, pasijuto nekaip, bet ne taip ir blogai. Tai judėjo toliau. Jai reikėjo karantinuotis, bet judėjo. Apkrėtė kaimynus artimai bendraudama. Ji pati po 1,5 mėn. pasijuto itin blogai ir mirė per kelias dienas.
5) Buhalterė, sėdėjo jos keturios kabinete. Viena jų buvo su visais simptomais. Klausė, kas atsitiko. Gal peršalau. Buvo nuėjusi pas kirpėją nelegaliai, kuri priiminėjo namuose daug ką, nors nebuvo leidžiama. Ji toliau dalino virusą namuose. Visas apkrėtė. Buhalterė mirė, jai buvo 52 metai.
6) 38 metų IT administratorius, keturias savaites gydėsi namie, dar po savaitės mirė.
7) Jauniausia mirusi apsidraudusi buvo tik 27 m, mirė nuo COVID. Vyras bėgiojo maratoną, 39 m, buvo COVID skeptikas, juokėsi iš ligos, bet pasigavo, rugsėjį jis persirgo ir išgijo. Tačiau dabar jis sako: „šiknos nenunešu 3 km, mėginau bėgti, neatgaunu formos dėl kvėpavimo negalios“.
Draudimo kompanija išmokėjo daug pinigų, tik ar to reikėjo? Žmonės turėjo teisę pasirinkti, jie visi galvojo, kad jiems nieko nenutiks. Kai kurie padarė neteisingus pasirinkimus. Neapsaugojo savęs ir kitų. Taip pat kaip su žuvusiais autoavarijose. Nei vienas juk negalvojo, kad jam tai nutiks. Tai juk tik statistika“, – rašo D. Matulis.
„Taigi, jūs galite pasirinkti, bent kol kas. Ir aš labai raginu geriau pasiskiepykit viena diena anksčiau negu viena diena per vėlai“, – priduria jis.
Šis postas ilgas. Skaitykite tik jei turite laiko ir manote, kad verta galvoti bei diskutuoti apie skiepus nuo...
Posted by Daumantas Matulis on 2021 m. liepos 28 d., trečiadienis
