Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rengtoje diskusijoje buvo nagrinėjamas klausimas, kodėl žmonės tiki dezinformacija ir sąmokslo teorijomis, kad Covid-19 neegzistuoja.
Gyvename nedideliame burbule
Kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės tiki tokiomis teorijomis, diskusijos dalyviai įvardino aplink žmogų susiformavusį socialinį ratą.
„Konspiracijos teorijos šiuo metu daug labiau sustiprėjo, nes žmonės gyvena uždaruose burbuluose. Didele dalimi dėl socialinių technologijų. Tai jeigu, pavyzdžiui, aš turiu draugus tokius ir turiu abejonių, ir man kas nors pasako, kad tikrai to viruso nėra, ir aš paklausiu kito savo draugo, ir „tikrai irgi nėra“, ir dar kito, bet aš nepagalvoju, kad aš draugauju tiktai su ta nedidele grupele.
Aš esu tame viename sluoksnyje ir ten tokių yra, ir aš tampu pažeidžiamas tame sluoksnyje. Jeigu aš nepasidomėsiu plačiau, ir jeigu man, sakykime, nebus svarbi televizija, kur gali sužinoti šiek tiek kitokios informacijos, neskaitysiu mokslinės literatūros ir viskas, būsiu apribotas ir nebus galimybės tokių dalykų pamatyti“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Daumantas Matulis.
Sąmokslo teorijoms plisti leidžia ir žmonių nepasitikėjimas vienas kitu ar valstybe.
„Dirva ir deguonis konspiracinėms teorijos yra nepasitikėjimas vienas kitu, nepasitikėjimas institucijomis, nepasitikėjimas valstybe. Kur žema pasitikėjimo kultūra, mes matome aukštesnį visuomenės įtarumą.
Čia turbūt yra tas pagrindas – stiprinti bendrą pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir institutais. Reikia užpilti žmones realia, tikroviška, objektyvia informacija, realiais tyrimais, statistika, šaltiniais – matau tik vieną būdą. Kito būdo nėra. Visą tą abejonės ir žinojimo prakeiksmo terpę galima užpildyti faktais, šaltiniais, patikrintomis nuomonėmis, autoritetais“, – teigė diskusijos moderatorius, žurnalistas Aurimas Perednis.
Tokia medžiaga bandoma užpildyti logines spragas.
„Dezinformacija ir misinformacija dažniausiai taiko į mūsų logines spragas, jausmų iššaukimą. Ir jei jiems pavyksta tai padaryti, reikia labai gerai apgalvoti visą tą naratyvą, ką žmogus sako: ar tai tiesa, ar ne?“, – sakė Lietuvos kariuomenės komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialista Mažvydas Kunevičius.
Visuomenę reikia šviesti
Kovoti su dezinformacija ir sąmokslo teorijomis diskusijos dalyviai siūlo švietimu ir diskusijomis.
„Reikia pradėti nuo mažų vaikų, nuo mokyklos. Aiškinti, kas vyksta internete, kaip atrodo informacinis karas, kaip atrodo blefas, kaip atrodo konspiracijos teorijos, kodėl jos yra. Mokyti matematikos, mokyti tokių dalykų, mokyti gamtos mokslų“, – sakė VU gyvybės mokslų centro mokslininkė Laura Kalinienė.
„Pagrindinis priešnuodis dezinformacijai yra žmonių švietimas“, – antrino M. Kunevičius.
Tačiau siekiant apšviesti visuomenę taip pat reikia mokėti norimą informaciją pateikti tinkamai ir diskutuoti.
„Jei tiesia galva pradėsi sakyti ar neigti žmogaus įsitikinimą, sakyti, kad ne, tu klysti, tai šito reikia vengti. Tai yra vienas iš dalykų kaip privesti prie fakto išsiaiškinimo, tai yra nuolatos uždavinėti klausimus ir leisti jam pačiam atsakinėti. Reikia gerai parinkti ir uždavinėti kritinius klausimus“, – sakė M. Kunevičius.
Ekspertai taip pat siūlo informacinį lauką užpildyti tiesomis ir faktais.
„Vienas iš pagrindinių kovos su dezinformacija būdų, jei turime labai didžiulį srautą dezinformacijos, tai visada laimės tas, kuris garsiau rėks. Reiškia, mums reikia tokiu pačiu tempu pildyti visą infromacinį srautą teigiama informacija ir visais argumentais, faktais“, – M. Kunevičius.
Socialiniuose tinkluose geriau nediskutuoti
Ekspertai mano, kad komentaruose kylančių diskusijų net negalima pavadinti diskusijomis ir į jas geriau nelįsti.
„Socialiniuose tinkluose į diskusijas lįsti niekada yra nepatartina. Jei mes kalbame apie dezinformacijos ir misinformacijos procesus visus, nereikėtų veltis į diskusiją. Mes nežinome iš viso, su kuo diskutuojame. Tai gali būti visai kitas asmuo, kompiuterinė programa.
Dažniausiai vienas iš pagrindinių tikslų, ko siekia tie piktieji asmenys, skleidžiantys dezinformaciją, tai yra išprovokuoti jūsų jausmus ir sukelti tą diskusiją. Geriausias priešnuodis dažnai gali būti vien tik ignoravimas“, – teigė Lietuvos kariuomenės komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Diskusijos dalyviai pataria prisiminti, kad informacijai surinkti reikia laiko.
„Reikia prisiminti, kad žinios yra labai sunkiai pasiekiamos, o pasakyti fantaziją užima tik vieną sekundę ir tu niekaip neįrodysi, nes tikrų faktų ir žinių dar nėra, jie tik ateis ir dėl jų reikės labai daug dirbti. Tiesiog turime turėti stiprybės, galbūt visa ši situacija mus tik grūdina“, – teigė D. Matulis
