Karjera prasideda dar mokyklos suole, tačiau jame retas dar žino ką norėtų veikti gyvenime. Tokios išvados buvo prieita Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo diskusijoje ,,Kur yra sėkmingos karjeros startas?”
,,Jauni žmonės, vaikai visiškai savęs nepažįsta ir edukacinis procesas mokykloje taip sukonstruotas, kad jie neturi kada savęs pažinti. Jie tik mokosi mokosi, tačiau nežino dėl ko”, - teigė Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos valdybos pirmininkė Daiva Daugvilienė.
Julius Paplauskas, projekto ,,Renkuosi mokyti” dalyvis ir vienoje Šiaulių mokykloje netradiciniu būdu mokantis vaikus, pripažino, kad jaunimui trūksta tikslų bei kūrybingumo.
,,Atėjęs į mokyklą, pastebėjau, kad tų žmonių, kurie iniciatyvūs ir žino, ko nori pasiekti – mažuma. Duodamas užduotis mokiniams, kurios reikalauja kūrybos ir idėjų, pamačiau, jog jie nesugeba sugeneruoti kažko įdomaus. Štai klausiau kokio verslo trūksta Šiauliuose – trys pasakė, kad barų ir vienas – naktinio klubo. Nematau čia daug kūrybos”, - teigė jis.
J. Puplauskas apgailestavo, kad jo taikomi metodai – darbas grupėse, moksleivių tikslų kėlimas – Lietuvoje yra priskiriami neformaliam ugdymui: ,,Tuo tarpu pastebėjau, kad dirbdami grupėse mokiniai susiduria su dideliais sunkumais.”
Nežino, ko nori
Laisvosios rinkos instituto vadovė Rūta Vainienė atkreipė dėmesį, kad šiandien mokyklose dauguma tokių vaikų, kurie, vykstant profiliavimui, negali nuspręsti kuo bus baigę mokyklą.
,,Visa mūsų mokslo sistema pritaikyta išmokslinti anksti gebėjimus ir tikslus išreiškusius vaikus”, - sakė ji.
Paklausta, kaip išspręsti šią problemą, VšĮ ,,Nacionalinė moksleivių akademija” direktorė Eglė Daunienė sakė, kad gal nieko daryti ir nereikia.
,,Jie (vaikai – aut. past.) patys atsakingi už tai, kuo bus šiame gyvenime. Taip jau atsitiko, kad gyvename lūžio laiku ir mums reikia laužyti sistemas, o tai daro tik drąsūs. Mes turime suprasti, kad galų gale dėl to kas bus ateityje su mumis esame atsakingi patys”, - sakė ji.
Mokslo reikšmė
,,Blogai, kad studentai studijuoja tai, kas nepatinka ir į magistrą stoja vien dėl popieriaus. Paklausus pedagoginiame universitete studijuojančio ar jis ruošiasi būti mokytoju – įsižeidžia, nes mokosi tik todėl, kad lengva gauti diplomą”, - teigė ,,CV Online” marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Tuo tarpu ,,Konekesko Lietuva” generalinė direktorė Lina Morkūnaitė atkreipė dėmesį, kad jai, kaip darbdavei, aukštasis mokslas labai svarbus.
,,Kuo daugiau žmonių turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Visai nesvarbu kokią specialybę vėliau įgis. Mano įmonėje dabar daug vadybininkų, kurie pardavinėja, tačiau jie baigę istorijos studijas. Aš pati 12-oje klasėje nežinojau ką rinktis – pasirinkau vadybą, nes tuo metu buvo puiki specialybė. Ar pasirinkimas buvo tikslingas? Manau, kad taip”, - aiškino ji.
Negalėjimas sugrįžti
Pastaruoju metu netylant diskusijoms apie jaunimo emigiraciją, diskusijos dalyviai nepasiekė vieningos nuomonės šiuo klausimu.
Štai į Lietuvą sugrįžęs mokslininkas, biotechnologas dr. Daumantas Matulis teigė, kad pagrindinė problema ne protų nutekėjimas, bet negalėjimas sugrįžti namo. Jis pats eilę metų praleido užsienyje, kol rado, kur galėtų save realizuoti Lietuvoje.
Tuo tarpu R. Karavaitienė ragino atmerkti akis ir pamatyti, kad Lietuvoje vis dar lieka labai daug protingo jaunimo: ,,Jis siekia viską paimti iš gyvenimo, o mes akcentuojame tik tuos, kurie išvažiuoja, bet kiekvienas priima savo sprendimus.”
,,Strategic Staffing Solutions International” Lietuvoje vadovas Andrius Francas emigravusių lietuvių nenurašo.
,,Gal žmonės, būdami kažkur kitur, gali Lietuvai labiau padėti nei būdami čia. Svarbiausia, kad jie nepamirštų, jog yra lietuviai. Nesvarbu, kur tu bebūtum, visada gali prisidėti prie Lietuvos ekonominės situacijos”, - teigė jis.
