emigracija

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

Dar vienas viešosios nuomonės formuotojas skatina ir siūlo susikrauti lagaminus ir palikti Lietuvą. Prie tokio požiūrio, rodosi, esame įpratę. Tačiau ar tikrai Lietuvoje yra taip blogai gyventi? O gal klausimą jau reikia formuluoti visai kitaip? Ar Lietuvoje gyventi jau taip blogai, kad nebegalima pasilikti ir būtina šalį apleisti? Būtent to tv3.lt naujienų portalas ir paklausė ekspertų.

Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau žmonių. Didžiausias tinklas InterNations skirtas žmonėms, kurie gyvena ir dirba ne savo gimtose šalyse. Įmonė paskelbė naujausią apklausą, kurioje 14 tūkst.

Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje, kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris. Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.

Skaičiuojant ir pateikiant statistiką, dažniausiai kreipiamas dėmesys į šalyje esančių migrantų skaičių – bet dar vienas įdomus būdas pažvelgti į šią temą – paskaičiuoti emigracijos mastus iš šalies į konkrečias kitas valstybes, rašo indy100.com. Jakubas Marianas paskelbė žemėlapyje, kuriame paskaičiuotas, kiek procentų žmonių yra išvykę iš šalies, lyginant su gyventojų skaičiumi tuo metu gyvena šalyje (remiamasi 2015 m. gyventojų statistika). Štai žemėlapis: Tai rodo, kad 7,6 proc.

Susirinkę didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai įvardijo, kad pagrindinė šių ir ateinančių metų problema – demografija. Tačiau konkurencija dėl darbuotojų ir kylančios kainos turės teigiamą aspektą – visi iki vieno žada padidinti atlyginimus. „Man sunkiai suprantama, kaip žmogus dirba visą darbo dieną už MMA. Arba su žmogumi kažkas negerai, arba su darbdaviu“, – SEB banko konferencijos metu sakė AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.

Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės kartu su užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pakvietė Stokholme gyvenančius lietuvius grįžti į Lietuvą ir supažindino su karjeros galimybėmis. Renginyje dalyvavo apie 40 galimybėmis grįžti į Lietuvą besidominčių Lietuvos piliečių. „Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos darbo rinkoje įvyko didelis pasikeitimas.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.

Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė, kad išvykimą iš Lietuvos deklaravusių emigrantų skaičius pernai, lyginant su 2015 metais, išaugo. 2016 metais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų, tai yra 14,5 proc. daugiau negu prieš dvejus metus. BNS paklausė ekspertų, kodėl pernai vėl augo emigracija.

Lietuvos statistikos departamentas atskleidė praeitų metų tendencijas. Ne tik, kad gimstamumas mažėjo, bet ir emigracija didėjo.  Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 39,2 tūkst. (1,4 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis pranešė departamentas.

TV3 studijoje apsilankęs Ramūnas Karbauskis užsiminė apie svarbiausius sprendimus, kurių turėtų imtis valdantieji norėdami sumažinti lietuvių emigracijos mastus. „Viskas yra labai svarbu. Visi klausimai. Švietimas, kultūra, investicijos, mokesčiai. Visa tai yra susiję su emigracija. Mes turime galvoti apie tai, koks įstatymas leistų sukurti darbo vietas, skatinti verslą, investuoti, turime sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje norėtųsi investuoti. Pirmiausia Lietuvos verslininkams kurti darbo vietas.

Britanijoje aktyviai vykstant debatams, aiškinantis, koks konkrečiai bus Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos scenarijus, ten gyvenantys lietuviai sako jaučiantys augantį nerimą ir nesaugumą. Kol vieni „Brexit“ vadina istoriniu šansu susigrąžinti emigravusiuosius, patys Britanijoje gyvenantys lietuviai apmąsto įvairius scenarijus, bet „atsarginių“ šalių sąraše Lietuvos dažniausiai nėra.

Prieš didžiąsias metų šventes pašte tikras sujudimas, mat išauga ne tik kalėdinių siuntų, bet ir piniginių perlaidų srautas. O tai rodo, kad pinigai išlieka viena populiariausių kalėdinių dovanų, kurias lietuviai gauna iš savo artimųjų. Kalėdiniu laikotarpiu paštuose ir finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose yra išmokama beveik ketvirtadaliu daugiau piniginių perlaidų nei įprastą mėnesį.

Einaras išgyveno daugiau kaip 14 metų Anglijoje. Ten jam buvo labai sunku. Einaras, kalbėdamas apie tą laikotarpį, vos tramdo ašaras. Jam teko miegoti ir šilumos tinkluose, buvo sumuštas lietuvių, jam atėmė visas santaupas. Einaras sako: ten dalis jo likimo brolių palūžo: įniko į alkoholį, narkotikus ar net nusižudė. „Sunku, būna labai sunku. Atrodo, nieko nebereikia. Tokiu metu dažnai apima būsena, kad tu niekam nereikalingas. Nežinai, į ką atsiremti.

„Kalnapilio – Tauro grupės“ teigimu, alaus rinka per šių metų devynis mėnesius traukėsi apie 6 proc. Rinką neigiamai veikė emigracija ir visuomenės senėjimo procesai, kasmet augantys akcizo mokesčiai, dėl kurių augo ir galutinės produkcijos kaina vartotojams bei krito pardavimai, neigiamas tendencijas stiprino ir prasta šių metų vasara.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Kiekvieną kartą po Seimo rinkimų į valdžią atėję politikai žada pokyčius, gyvenimo pagerėjimą bei nustato prioritetines sritis. Ar tai būtų didesnės pensijos, ar socialinės atskirties mažinimas – žodžiai taip ir lieka žodžiais. Tai įrodė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

Penkių vaikų mama Ingrida nežino, kaip kitaip apibūdinti savo situaciją tik kaip „pati kalta“. Moteris įklimpusi į skolas, todėl dabar trisdešimt procentų savo minimalios algos ji turi atiduoti antstoliams. Sumokėjus mokesčius, Ingridai lieka pragyvenimui 100 eurų. Kad ir kaip nenorėtų, daugiavaikė mama pasiruošusi emigruoti ir palikti savo vaikus Lietuvoje, kad pagaliau išbristų iš skolų. „Auginau ir auginu savo penkis vaikus pati viena.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

Rytų Anglijoje įsikūręs Peterborough jau ne vienus metus atsiduria Lietuvos muzikantų gastrolių sąrašuose, pradedant Andriumi Mamontovu ir baigiant legendine grupe „Rondo“. Šiemet šis miestas įtrauktas ir į Seimo rinkimams besirengiančių Lietuvos politikų kelionių planus. Vietos bendruomenės teigimu, Peterboroughe gyvena apie 9 tūkst. lietuvių - daugiau nei Šakiuose, Pakruojyje ar Širvintose.

Emigrantu prieš daugiau nei ketverius metus tapęs Darius vis dar galvoja kada nors grįžti į Lietuvą. Airijoje su žmona šiuo metu gyvenantis vyras patenkintas dabartiniu savo darbu šiukšlių perdirbimo įmonėje ir sako, kad į gimtinę grįžtų tik tada, jeigu gautų tokį patį uždarbį, kaip ir Airijoje. Daugelis emigrantų gėdijasi papasakoti, nuo ko pradėjo savo karjerą svetimoje šalyje. Darius avirai prisipažino, kad pirmiausia nusivylė situacija Lietuvoje, o dirbti pradėjo indų plovėju.

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkimų kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.

Darbdaviai daug kalba, kaip trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu emigracija ne tik, kad nemažėja, bet ir didėja. Žiūrint į laisvas darbo vietas matyti, kad jų itin padaugėjo, tačiau ar tai blogas ženklas? Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio.

Lietuvoje viena rimčiausių problemų – emigracija. Vienintelis Vilnius galėtų pasidžiaugti augančiu gyventojų skaičiumi, tačiau statistikoje duomenys kitokie. Čia netikėtai išsiveržia Neringa, Gargždai ir Šalčinininkai. Lietuvos emigracija pati didžiausia Europos Sąjungoje. Tą patvirtina ir Europos statistikos agentūros. Pasak jų, Lietuvoje 2016 metų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų . Lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio.

Lietuviai, dirbantys Norvegijoje, jau seniai nieko nebestebina. Ši valstybė dėl didelio atlygio net už specialios kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, jau kurį laiką yra viena iš pagrindinių mūsų tautiečių emigracijos krypčių. Ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ dalyviai Norvegijos šiaurinėje dalyje už poliarinio rato sutiko lietuvaičius, jau gerą penkmetį ne uždarbiaujančius, o plėtojančius sėkmingą verslą bei kuriančius darbo vietas kitiems lietuviams.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė ir jos ateitis kuriami ad hoc principu – vienkartiniais priepuoliais, trumpalaikiais priešokiais, be aiškių ilgalaikių tikslų ir priemonių. Darome kaip kam šauna į galvą, be gilesnės diskusijos ir konsensuso, pamiršdami, kas jau buvo planuota, žadėta ar bandyta daryti iki šiol.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sulaukia nuolatinio įvairių visuomenės grupių spaudimo, tačiau tai suprantama – tiesiogiai rūpinamės kiekvienu Lietuvos gyventoju. Gaunančiais pensijas, nedarbo, nedarbingumo ar kitas išmokas, gyvenančiais vaikų globos įstaigose, visais dirbančiais, pensininkais, vaikais ir šeimomis, ieškančiais darbo bei daugeliu kitų jautrių visuomenės grupių.

Ekonominė situacija Lietuvoje sparčiai gerėja, tačiau lietuviai nustoti bėgti iš Tėvynės, panašu, net nesiruošia. Sociologas Romas Lazutka įsitikinęs – lietuvius krautis lagaminus verčia jausmas, jog į jų duris ekonominis atsigavimas dar nepasibeldė. Vilniaus universiteto profesorius tikina, kad jaunimas bėga iš Lietuvos, nes nemato galimybių savęs realizuoti, tačiau pamiršta, kad už savo gerovę galima kovoti ir čia.

Vėl išaugus emigracijai darbą baigianti vyriausybė patvirtino emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo planą. Nepaisant kritikos dėl ketinimų permesti atsakomybę kitai vyriausybei, vėluojančios reakcijos, jau anksčiau girdėtų priemonių bei plane slypinčių grėsmių, jis visgi turi potencialo pakylėti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę ir pagerinti ilgalaikes Lietuvos darbo rinkos perspektyvas.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nemano, kad Vyriausybės parengtas emigracijos mažinimo planas sustabdys iš Lietuvos norinčius išvykti gyventojus. Anot jos, emigraciją gali stabdyti geopolitinės tendencijos. „Teko matyti tą planą, atvirai pasakysiu, jis nesustabdys. Priemonės, jeigu jos bus įgyvendintos, šiek tiek gali pristabdyti, bet visuomet žmogus priima sprendimą išvykti, turėdamas įvairių motyvacijų ir įvairių sprendimų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ komentuodamas žiniasklaidoje pasirodžiusius naujausius emigracijos mastus teigė, jog situacija kelia šiurpą, tačiau geriausiai tai matoma Lietuvos regionuose. „Mes jau trečią mėnesį lankome šalies miestelius, kur emigracija matosi plika akimi: matėme tuščius namus, ištuštėjusius turgus, tuščias gatves.

Živilė Nečejauskaitė – viena iš tų nedaugelių emigrantų (kuriuos dalis likusių lietuvių taip mėgsta pašiepti, esą jie ne patriotai), kuri grįžo į Lietuvą. Živilė Birmingeme (Jungtinė Karalystė) dirbo tarptautinėje konditerijos kompanijoje, tačiau nutarė grįžti į gimtinę ir mėginti kažką pakeisti. Ir jai, atrodo, sekasi. „Jau mokykloje žinojau, kad važiuosiu į užsienį. Kadangi draugių šeima gyveno Anglijoje, tai ten vasaras ir leisdavome.

  Iš Lietuvos pastaraisiais metais emigruojant vis daugiau gyventojų, kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas pritarė planui, pagal kurį bus mažinama emigracija ir stengiamasi susigrąžinti į užsienį išvykusius tautiečius.   „Klausykite, mes programą labai seniai turime.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

Vyriausybės kanceliarija kviečia gyventojus atsakyti į klausimus apie emigraciją, teikti pasiūlymus, kaip stabdyti išvykimą ir susigrąžinti emigrantus. Vyriausybės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad per kelias savaites nuo apklausos paskelbimo joje jau dalyvavo beveik 2 tūkst. asmenų, planuojama, kad visi norintieji galės pasisakyti iki rudens. Pasak Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio, gyventojų pateikti racionalūs pasiūlymai galėtų tapti konkrečiais sprendimais.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Per mėnesį vienas užsienyje gyvenantis tautietis iš Lietuvos išsiveža arba jam atvežama vidutiniškai 10,5 litro įvairių alkoholinių gėrimų, rodo pirmą kartą atliktas išsamus tyrimas, siekęs įvertinti, kaip emigracija veikia prekių judėjimą. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 500 emigravusių Lietuvos piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Airijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Tyrimas parodė, kad tik vienas iš šešių (16 proc.

„Puiki žinia! 2015 metais pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo gyventojų imigracija tapo didesnė nei emigracija! Be to, teigiamas migracijos balansas (+2.4 tūkst.) pilnai kompensavo natūralų šalies gyventojų sumažėjimą (-1.3 tūkst.), tad bendras šalies gyventojų skaičius pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo ne sumažėjo, o išaugo (+1.1 tūkst)! Deja, ši šalis yra ne Lietuva, o Estija...“, - socialiniame tinkle rašo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

Europos Komisijos siūlymai automatiškai perskirstyti pabėgėlius po Europos Sąjungos (ES) šalis ir taikyti finansines sankcijas už atsisakymą jų nepriimti neprisideda prie migracijos krizės sprendimo, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Europos Komisijos siūlomos priverstinės priemonės neprisideda prie ES vienybės ir migracijos krizės sprendimo. Automatinis pabėgėlių perskirstymo mechanizmas taps atviru pakvietimu migrantams atvykti į Europą be apribojimų.

Didesnė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių nesidomi galimybe grįžti į Lietuvą, grįžimas labiau domina Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje gyvenančius tautiečius, kurių socialinė ir ekonominė padėtis pablogėjo, rodo apklausa. Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu pernai rudenį atlikta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parodė, kad 40 proc. respondentų domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis, 17 proc. – nesidomi, dar 43 proc. teigė, kad jiems tai nėra aktualu.