„Man sunkiai suprantama, kaip žmogus dirba visą darbo dieną už MMA. Arba su žmogumi kažkas negerai, arba su darbdaviu“, – SEB banko konferencijos metu sakė AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.
„Maximos“ atlyginimai prisivijo Estijos „Maximos“ lygį
Paskutiniu metu daugiausia diskutuojant apie kainų augimą, visa ko centre atsiduria prekybos tinklai. Jų atstovai teigia patiriantys spaudimą iš tiekėjų didinti kainas, dėl brangstančių žaliavų ir darbo užmokesčio, tačiau tuo pačiu jaučia spaudimą ir iš vartotojų kainas išlaikyti tokias pats. Taip sako UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižinienė. Tačiau svarbiausia šių metų problema išlieka emigracija.
„Mūsų iššūkis tai demografinės padėties pokyčiai, nes prekybiniai plotai didėja, o klientų mažėja. Mums tai yra iššūkis, bet tai yra naudinga mūsų klientams ir vartotojams.
Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau. Tad dirbama prie įmonių efektyvumo, savitarnos sprendiniai, elektroninė prekyba, kas padeda spręsti demografinius klausimus“, – teigia R. Kižinienė.
Nors vidutinė uždirbama suma prekybos tinkle „Maxima“ neįvardijama, R. Kžinienės teigimu, uždarbis praeitais metais augo 9 proc. ir prisivijo
Estijoje esančių prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių algas.
„2017 m. išliks tas pats augimas, nes konkurencija dėl darbuotojų išlieka, dėl to bus įtakos ir darbo užmokesčiui. Kitas dalykas, efektyvinti procesą Dėl šių priežasčių visose įmonėse siekiame efektyvumo diegiant savitarnos sprendimus, demografinius klausimus taip pat padeda spręsti elektroninė prekyba“, – pasakoja ji.
Naujienų portalą tv3.lt R. Kižinienė taip pat patikino, kad didelių skirtumų nuo to, kuriame mieste žmogus dirba ar prie savitarnos, ar įprastos kasos nėra.
Paklausta apie tai, kuomet bus baigtos derybos su tiekėjais ir kada gyventojai pamatys kainų pokyčius „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkė atsakė, kad tai pamatysime jau pavasarį: „Tai mėnesio dviejų– trijų reikalas“.
D. Trumpa: algų nekėlėme 3 metus
Atlikę įmonės apklausą, AB „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sužinojo, kad darbuotojai tikisi 20–30 proc. atlyginimų augimo. Žinoma, tokie skaičiai neįmanomi, tačiau D. Trumpa patikino, kad darbo užmokestis augs labiau nei ekonomisto Gitano Nausėdos prognozės. T.y. daugiau nei 6 proc.
Tai gera žinia, nes pačio D. Trumpo teigimu, algos buvo nekeliamos trejus metus dėl krizės – tiek Rusijos sankcijų, tiek pasaulinės pieno krizės, kuri dar labiau paveikė. Tiesa, vidutinė alga šioje įmonėje neatskaičius mokesčių siekia 940 eurų.
„Produkto savikainoje 7,8 dedamoji sudaro algos. Po krizės buvo iki 4,5 nukritusi. Šiaip 2017 m. iššūkis – algos. Nors palyginti su ES mūsų atlyginimai yra žymiai mažesni, bet algų dedamoji savikainoje atitinka pasaulinį lygį, nes yra mažesnės investicijos nei Europos šalyse, ir tai mažina mūsų konkurencingumą užsienio rinkose.
Kainos žemdirbiams dabar labai didelės, 78 proc. lyginant su birželiu už tą patį litrą pieno kainos didesnės, tai jiems geriau. Tikimės, kad dar keli mėnesiai ir žemdirbiai pradės investuoti į karvių bankas, o bankai į žemės ūkį žiūri palankiai, teikia finansavimą. Tai yra didžiausia viltis ir stabiliausia, svarbiausia grandis mūsų versle“, – kalbėjo verslininkas.
Be šio iššūkio, D. Trumpa pamini ir prekybos centrus, kurie, anot jo, niekada negailėjo perdirbėjų.
„Galiu prognozuoti, kad pirmą šių metų pusmetį nieko nedarant ir parduodant tą patį kiekį pieno, gausi 20 proc. augimą. Problema ta, kad per krizę regione sumažėjo pieno gamyba. Baltijos šalys yra ta zona, iš kurių perkame pieną kaip žaliavą ir iš toliau atsivežti negalime, nes tai yra riba ekonomiškai. Regione žaliavos kiekis sumažėjo, o gamintojų skaičius – ne, todėl konkurencija dėl žaliavos didės ir tai atsispindės didesnėse sąnaudose ir duos mažesnius pelnus.
Iš kitos pusės, konkurencija dėl „Lidl“ atėjimo mažmeninėje rinkoje padidėjo, ir tai mums pasijautė mažesniais pelnais, nes prekybos tinklai niekada mūsų negailėjo, bet dabar pradėjo spausti ne tik iš principo, bet ir iš reikalo“, – konferencijoje kalbėjo D. Trumpa.
Algų augimas numatomas ir „Eikoje“, „Aprangoje“, „Fredoje“
Nekilnojamojo turto plėtros „EIKA“ įkūrėjas bei valdybos pirmininkas Robertas Dargis komentavo, kad pagrindinis faktorius lemiantis atlyginimus šiais metais – demografinė situacija.
„Visi sektoriai su tuo pačiu susiduria, kad nėra žmonių, ką priimti į darbus. Natūralu, kad tie žmonės gaus geresnius atlyginimus. Atlyginimai apie 6–8 proc. augs, priklausomai nuo sektoriaus. Tačiau jei žmonių nebus, tikėtis tvaraus ekonominio augimo sunku. Žiūrint į ateitį, po 2022 m. Lietuvos darbo rinką papildys tik 23–25 tūkst. žmonių tai perspektyva šiandien tiek dėl atlyginimo kilimo ir investicijų, kyla didelis klausimas dėl ekonominio pajėgumo“, – svarstė R. Dargis.
O APB „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas pastebėjo, kad ateina Šiaurės šalių tendencijos – vis mažiau žmonių nori dirbti paslaugų sektoriuje.
„Šiaurės Europos tendencija, kai daugelis nenori dirbti aptarnavimo sferoje, dauguma nenori lankstytis, nori sėdėti už darbo stalo, prie kompiuterio. Yra problema. Ir iššūkių mažmeninėje prekyboje priraukti darbuotojus tik didės. Dėl to pas mus dauguma darbuotojų yra studentai. Kurie ilgai nedirba, nuo puse iki pusantrų metų. Tokia tendencija iš šiaurinių šalių“, – sakė R. Perveneckas.
Šį iššūkį paminėjo ir R. Kižinienė. Anot jos, keičiantis kartoms pastebima, kad jauniams nenori daug metų dirbti vienoje darbovietėje, tad verslininkas reikės ruoštis darbuotojų migracijai ir galvoti, kai spręsti šią problemą.
Štai „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas atskleidė, kad pernai jų įmonėje atlyginimai didėjo 30 proc., panašiai ir šiemet turėtų. Viskas priklauso nuo pačių darbdavių.
„Baldų ir medienos industrijoje dirba apie 70 tūkst. tiesiogiai, netiesiogiai transporte dar apie 20 tūkst. kalbant apie gamybos verslą ir nebūtinai baldų, neturėtume traktuoti Lietuvos kaip pigios gamybos vieta. Lietuvą kaip efektyvios gamybos vietą reikėtų traktuoti. „Fredoje“ apie 30 proc. didėjo atlyginimai ir tai nepaveikė pelno ir nuostolių ataskaitos. Tai yra požiūrio klausimas. Šiemet taip pat kils.
Tai manau čia požiūrio klausimas. Nekritikuoju kolegų, ypatingai restoranų ir paslaugų, kur kita dedamoji atlyginimų. Bet bus mažiau problemų, jei žiūrėsime ne taip pesimistiškai ir mylėsime darbuotojus. Lietuva yra puiki šalis gaminti prekes ir per efektyvumus galima žiūrėti“, – sako R. Varanauskas.
Jo teigimu yra tikrai problemų, bet jos nėra lemiančios. Kelti atlyginimus bus galima tik automatizacija, mechanizacija.
Darbininkų alga „Fredoje“ siekia virš 1 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
