„Mes jau trečią mėnesį lankome šalies miestelius, kur emigracija matosi plika akimi: matėme tuščius namus, ištuštėjusius turgus, tuščias gatves. Ir vienas pagrindinių klausimų, kuriuos užduoda gyventojai yra: „ką jūs galite padaryti? Ar įmanoma tai sustabdyti?“ Reikia pripažinti, kad po 2012 m. krizės emigracijos mastai buvo stipriai kritę, akivaizdu, kad žmonės siejo savo gyvenimą su Lietuva, turėjo vilties, kad Lietuvoje galima kurti geresnį gyvenimą, tikėjo, kad galima rasti darbo, gauti geresnį atlyginimą ir kurti šeimą. Tačiau jau antri metai, mes matome milžinišką emigracijos pakilimą – beveik 30 proc. išaugusi emigracija, jei lyginsime su 2013-2014 m. Ir tai yra šios vyriausybės atsakomybė. Dabar ekonominės krizės nėra, nuosmukio nėra, darbo vietos kuriamos, net algos šiek tiek auga. Vakar mes skaitėme ir premjero Algirdo Butkevičiaus samprotavimus, kad neva jis jau suprato kokios emigracijos priežastys. Tai kur, gerbiamieji buvot 4 metus?! Visa tai vyko prieš jūsų akis, tačiau pateisinimo nebuvo jokio, paaiškinimo nebuvo jokio, veiksmų nebuvo jokių“, – teigė G. Landsbergis.
Apibendrindamas, ką reikia daryti, jog emigracijos mastai sumažėtų, TS-LKD lyderis sakė, jog svarbu pasitelkti verslą, darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą regionuose.
„Kai kurios emigracijos priežastys yra pasyviosios, kad ir per lėtai auga atlyginimas. Lietuvoje vidutinis atlyginimas kyla 4-5 proc. kasmet. Minimalios algos kėlimas kai kuriems yra išgyvenimo klausimas, ypač skurdžiausiuose Lietuvos regionuose, tačiau kai kur jis grasina įmonių bankrotu. Šalies produktyvumas neauga, įmonės nepagamina tiek produkcijos, kad galėtų kelti atlyginimus. Jei įmonė balansuoja ant išlikimo ribos, mes dar ją pastumiame, ir tuomet jau jai bankrutavus, visi darbuotojai netenka darbo vietų. Tokiu atveju, didžioji dalis pasirinks emigraciją. Lietuvos našumą ir produktyvumo augimą, dėl kurio apsunkėja atlyginimų kėlimas, o žmonės ilgainiui emigruoja, stabdo tiesioginių užsienio investicijų stoka. Mes privalome traukti investicijas į Lietuvą visomis išgalėmis, ir svarbiausia, kad jos ateitų ne tik į Vilnių. Regionuose pritraukti investicijas sunkiau, nes kai kur yra infrastruktūros problemos, kartais tiesiog nėra kur tai įmonei ateiti, bet didesnė bėda yra darbuotojų stygius. Mes kalbame apie tai, kad Lietuvoje reikia didinti vidaus mobilumą, nes žmonės turi turėti galimybę keliauti šalies viduje. Taip pat trūksta geresnės kvalifikacijos žmonių. Gyventojai turi turėti galimybę greičiau įgyti reikalingus įgūdžius ir kvalifikacijas, ir darbuotis įmonėse. Per didesnį produktyvumą, per didesnį našumą mes matysime realų ekonominį pagerėjimą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Vertindamas prie TS-LKD gretų prisijungusį buvusį Ukrainos ekonomikos ministrą Aivarą Abromavičių, partijos pirmininkas pastarąjį gyrė už nuveiktus darbus itin sudėtingomis sąlygomis.
„Apie Aivaro profesionalumą nemažai esame girdėję ir Lietuvoje, o ypač apie jo įvykdytas reformas Ukrainoje. Man svarbiausi jo darbai yra susiję su valstybės įmonių reforma, kova su korupcija, valstybės institucijų efektyvinimu. Tokį profesionalą mes labai vertiname“, – sakė TS-LKD lyderis.
Taip pat, G. Landsbergis komentavo ir naujausias žinias dėl piliečių parašų iniciatyvos prieš Astravo atominę elektrinę.
„Labai džiaugiuosi, kad Vyriausioji rinkimų komisija vakar patvirtino, jog mes išties surinkome beveik 65 tūkst. piliečių parašų ir Seime netrukus bus pradėtos įstatymo svarstymo procedūros. Nepaprastai džiaugiuosi, kad žmonės mus palaikė, palaikė tokią idėją. Tas kylantis monstras prie Lietuvos sienos yra gyvybinis pavojus visai šaliai ir pagaliau mes turime svertus jam sustabdyti“.
Visą interviu su TS-LKD partijos pirmininku G. Landsbergiu galite peržiūrėti ČIA.
