Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto. Mat pagal amžių dažniausiai būsto paskolas ima 30–34 metų asmenys.
Lietuvos galimybės: Vokietijos, Japonijos, Latvijos ar Estijos kelias?
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakoja, kad Lietuvos gali laukti net keli scenarijai. Vienas jų – Japonijos. Ten gyventojų skaičiaus jau ilgą laiką mažėja, tad ir pastatytų būstų bei gyvenamosios paskirties žemės kaina mieste mažėja. Japonai patys prognozuoja, kad jų gyventojų skaičius dar mažės keliasdešimčia milijonų.
Tuo tarpu Vokietijoje buvo tas pats, tačiau padidėjusi imigracija suaktyvino ir būsto rinką.
„Tad tokie likimai laukia Lietuvos: arba panašūs į Japoniją – užsidarome, maža imigracija, arba atsiveriame ir pakartosime Vokietijos likimą. Tai panašu į Latvijos ir Estijos kelius. Ekonomika augo visur panašiai, tačiau ji neapaiškina NT skirtumų. Estija investicijomis į būstą pakilime, o tuo tarpu Latvija trečia nuo galo. Latvija yra krizėje, palyginus ES kontekste.
Nors norėčiau optimistiškai žiūrėti, kol kas šiek tiek didesnė tendencija, kad eisime Latvijos keliu. Talinas tampa ne tik regioniniu traukos centru, bet ir Europos. Vilnius taip pat turi teigiamą balansą, tačiau nepritraukia imigrantų iš užsienio, tai tik vidiniai emigrantai iš kitų miestelių. Vilniui net prasčiau nei Rygai sekasi pritraukti išorinius imigrantus“, – teigia ekonomistas.
Dėl tokios vidinės migracijos mąstoma, kad po 20 metų turėsime vieno miesto Lietuvą ir dauguma vilniečių turės antrą būstą Lietuvoje prie jūros ar ežero, kur vyks poilsiauti.
Ž. Maurico teigimu, migracija gros pirmuoju smuiku vertinant demografinius pokyčius Lietuvoje.
Ar Lietuva netams tramplinu užsieniečiams?
Migracijos srautas Europoje pasiskirstęs netolygiai: daug daugiau užsieniečių savo ateitį sieja su Skandinavijos valstybėmis nei, pavyzdžiui, pietų ar rytų Europos šalimis. Tad Ž. Maurico siūlymu, nesustabdžius savosios emigracijos verta pamąstyti, kaip galėtume pritraukti imigrantus iš kitų šalių.
„Nebe natūralūs pokyčiai lemia demografiją, o migracija. Talinas bei kiti miestai, pavyzdžiui, Praha, auga. Pas juos imigracija didesnė už emigraciją. Iš Airijos pavyzdžio galima mokytis. Ten nuolatos tai emigruodavo, tai vėl likdavo, prieš krizę šalis tapo emigrantų rojumi, tada per krizę nukrito ir dabar vėl auga. Sunku prognozuoti tokių mažų ir atvirų šalių kaip Lietuva ir Airija demografiją, kuri priklauso nuo migracijos. Tačiau jei leisim tik emigruoti, neleisim imigruoti, tapsime Japonija.
Kitų valstybių patirtis ir istorija rodo, kad geriausia žiūrėti į artimas valstybes, kurios panašios kultūra. Tai ir Lenkija, Slovakija. Reikėtų orientuotis į aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus. Tam reikia turėti aktyvią investicijų pritraukimo sistemą ir aktyvią protų medžiojimo sistemą. Įtikinti, kad tas tūkstantis eurų Lietuvoje labai gerai. Tuo reikia užsiimti ir tam pribrendo laikas“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau ne visi žiūri taip optimistiškai. Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė teigia, kad demografinės tendencijos Lietuvoje itin blogos, tad ir būsto rinkai blogai ir jokia imigracija čia jau nebepadės.
„Imigracija nėra ta panacėja, kuria galėtume gelbėtis. Migracijos srautai bangomis kartojasi, paminėtas tūkstantis eurų nebūtų pakankamas, mes tik taptume tramplinu į Vakarus. Jei savo žmonių nesusigrąžintume, nesustabdytume, jei veiks tie išstumiantys veiksniai, o ne pritraukiantys, tai tikrai nepadės imigracija“, – įsitikinusi profesorė.
Ekonomistas Ž. Mauricas tai neigia. Jo nuomone, daug kam patinka Vilnius ir jei kvalifikuotas specialistas gautų apie 2–3 tūkst. eurų, mažiausiai 1000 eurų, tai įvertinus išlaidas ir galimybes gauti būstą, Vilnius taptų patrauklia vieta pasilikti ir gyventi.
„Žinoma, tai vis tiek mažesnis atlyginimas už kitų Europos šalių, tačiau vertinkime išlaidas. Stokholmas iš vis nepatrauklus, jei specialistas atvažiuoja ir nori gyventi, 9 metus turi nuomos laukti arba nuomotis būstą su kitais kolegomis. Ir kamščiai didžiuliai. Kopenhaga šiek tiek geriau, Londonas absoliučiai kitas gyvenimas, konkurencija milžiniška verda. Jei specialistas gauna 80 tūkst. svarų per metus, tai jau neblogas atlyginimas, bet palyginus su kainomis, tai Lietuvoje su 2 tūkst. eurų geriau gali gyventi. Aš pats gyvenau Londone. Tai čia sąlygų parodymas. Tą Lietuvai reikia proaktyviai daryti. Kuo geresnes sąlygas imigrantams pasiūlyti“, – tv3.lt portalui sako jis.
Skatinant imigraciją, tikėtina, kad sumažėtų ir emigracija. Tai rodo ir Talino pavyzdys. Įvyktų psichologinis lūžis, kad šioje šalyje gyventi gera.
Ž. Maurico teigimu, per porą metų įmanoma įvykdyti kompleksišką „Sodros“, darbo jėgos apmokestinimo pertvarką, kuri paskatintų skaidrumą, gerintų situaciją Lietuvoje.
