Lietuvos emigracija pati didžiausia Europos Sąjungoje. Tą patvirtina ir Europos statistikos agentūros. Pasak jų, Lietuvoje 2016 metų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų . Lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio.
Nors vis labiau atgyjantis miestas yra Vilnius, pagal Lietuvos statistikos departamento 1989–2015 metų duomenis matyti, kad gyventojų skaičius augo tikrai ne Vilniuje.
Mapijoziai.lt pasitelkę statistiką sudarė žemėlapį, kuriame pavaizduoti 103 miestai su gyventojų skaičiaus pokyčiu nuo 1989 metų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pasakoja, kad Neringos skaičių išpūtė tie, kurie prisiregistravo dėl lengvatų: lengvesnis NT įsigijimas, privilegijos nemokant už persikėlimą. Tačiau realiai tiek žmonių ten negyvena. Pagal statistiką, Neringoje gyventojų padaugėjo 16, 2 proc., t.y. 401 gyventoju.
Gargžduose gyventojų padaugėjo 11,6 proc., o tai yra 1554 gyventoju. To priežastis – Klaipėdos miestas savo plotu yra santykinai mažas. Daug kas dirba, būna Klaipėdoje, tačiau oficialiai registruojasi Gargžduose, statosi namus, svarsto Ž. Šilėnas.
„Kaune vyksta labai panašus dalykas. Patys kauniečiai dirba Kaune, tačiau keliasi gyventi į Kauno rajoną“, – sako ekonomistas.
Ypač netikėta statistika – Šalčininkai. Ten gyventojų padaugėjo 3,18 proc., t.y. 206 žmonėmis.Viną galimų tokios statistikos priežasčių, Ž. Šilėnas nurodo tai, kad apskritai šiame mieste neužfikstuoi dideli gyventojų skaičiai, tad jie galėjo iškreipti rezultatus.
DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pasakoja, kad taip įvyko dėl to, jog buvo nemažai pastatyta naujų kvartalų.
„Iš šalimais buvusių regionų žmonės persikėlė į tuos namus ir buvo priregistruoti Šalčininkams. Be to iš Vilniaus dalis laikinųjų darbuotojų, kurie buvo atvykę, pavyzdžiui iš Ukrainos, kėlėsi į Šalčininkus, nes ten pigiau“, – komentuoja J. Rojaka.
Pasak jos, vis dėl to mes matome tik registraciją, bet žmonės ne visada dirba ar net gyvena toje vietoje – gali registruoti ir ne pirminį būstą. Tad ekonomistų nuomone, demografinė situacija iš tiesų – kitokia.
„Kuo galime pasitikėti, tai sujudimais Vilniuje bei Kauno regione, šiek tiek Pajūrio regionuose. Kauno užmiestyje namo kaina yra daug patrauklesnė nei centre“, – įvardija ekonomistė.
Visame pasaulyje tuštėja mažieji miestai
„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pažymi, kad Vilnius yra vienintelis miestas, kuriame gyventojų daugėja. Statistikoje tai gali neatsispindėti, nes jie neprisiregistruoja čia. Tačiau mažų miestelių tuštėjimas – globali tendencija.
„Nėra nei vienos šalies, kur labai sėkmingai žmonės važiuotų į kokį regioną. Mes matome bendras tendencijas, kad visame pasaulyje žmonės važiuoja į didesnius miestus. Pavyzdžiui, Suomijoje teko matyti kaip uždaromi mažiukai miesteliai. Jų nėra neliko. Ar mes kovodami su šakėmis prieš traukinį galime jį kažkiek sustabdyti? Turbūt nereikėtų turėti labai didelių iliuziją, kad atsiradęs kažkoks vienas ar kitas energingas žmogus, vieną ar kitą rajoną kilstels“, – pasakoja A. Avulis kalbėdamas apie ryžtingų žmonių svarbą valdžioje.
Tiesa, jis pamini ir išskirtinius atvejus.
„Pavyzdžiui, Pabradė. Būtų galima sakyti beviltiškas miestelis, bet ten yra labai gera viena gamykla. Ji taip klesti ir auga, kad Pabradė šiandien jau visiškai kitoks miestas. Tad yra gerų pavyzdžių, bet jei žiūrėsime globaliau, tai pamatysime, kad tokių miestų, kurie senka, miršta, mažėja, yra visame pasaulyje įskaitant Ameriką“, – sako jis.
Jo nuomone, kiekvieno regiono atveju reikėtų pažiūrėti, kokia ten pramonės šaka, kokios investicijos padarytos ar yra perspektyvu. Jei taip, tada reikėtų toliau vystyti ir skatinti. Tačiau jei nėra, dirbtinės injekcijos nepadės, gali būti tik prarasti pinigai.
