Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio. Matyti, kad iš viso laisvų darbo vietų padaugėjo 7506. Daugiausia laisvų darbo vietų skaičius nuo praeitų metų išaugo statybų sektoriuje – 411 ir transporte – 1028 bei viešajame valdyme – 425.
Raudonas signalas ekonomikai nedega
Ekonomistai tvirtina, tokie statistiniai duomenys tikrai nereiškia, kad ekonomika nustojo judėti į priekį. Visų pirmiausia tai parodo verslų susidomėjimą kurti naujas darbo vietas.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad verslai nori plėstis, tačiau darbuotojų surasti tampa vis sunkiau. Tai atsispindi ir statistikoje. Bet vis dėlto problem yra.
„Problemos nebūtų, jei ekonomika būtų pasyvi , verslai negalvotų apie ateitį. Papildomų darbuotojų jiems nereikėtų ir tada emigracijos problema būtų ne tokia skaudi darbo rinkai. Dabar, kai viskas susideda: verslas nori kurti darbo vietas, o trūksta darbuotojų. Kodėl trūksta darbuotojų? Nes laisvos darbo rinkos vis mažiau, taip pat prisideda emigracija prisideda. Įtakos turi ir skirtingas regionų vystymasis Lietuvoje“, – problemų kompleksiškumą įvardija ekonomistas.
Pasak jo, verta pažiūrėti į Estiją, kuri mus dažniausiai lenkia 2–3 metais. Tai rodo, kad ir pas mus tiek laiko nedarbo lygis kris. Tad po kelių metų pas mus išryškės problema, kuri jau matoma Estijoje. Ką daryti verslams, kai trūksta darbuotojų?
„Estijoje darbo užmokestis smarkiai kilo, nedarbas smarkiai mažėjo, bet ten viskas sustoję, nes labiausiai kenčia tie verslai, kurie labiausiai remiasi darbo jėga. Lietuva remiasi tokiomis kaip drabužių siuvimas, smulkesnė prekyba. Ten po metų, po dviejų bus pakankamai blogai, nes visiškai nebeliks darbuotojų, norinčių dirbti už tą algą ir apskritai pačių galimų darbuotojų mažės“, – komentuoja T. Povilauskas.
Tuo tarpu DNB banko analitikas Povilas Stankevičius teigia, kad pažvelgus į laisvų darbo vietų lygį procentais, matyti, kad pats lygis išliko toks pats, tik padaugėjo pačių laisvų darbo vietų skaičius. Laisvų darbo vietų lygis išreiškiamas laisvų ir visų darbo vietų santykiu. Tai parodo, kad bendras darbo vietų skaičius yra padidėjęs.
„Visų pirma, tai geras ženklas, nes daugiau Lietuvoje tiesiog daugiau darbų. Aišku, šiek tiek prisideda sezoniškumas prie visų laisvų darbo vietų, nes, pavyzdžiui, sumažėjo labai daug vietų maisto sektoriuje, aptarnavimo, apgyvendinimo ir kituose panašiuose. O taip pat kituose sektoriuose vyksta rotacija, kai žmonės pakankamai dažnai keičiasi. Padirba kelis mėnesius ir išeina, po to lieka tos laisvos darbo vietos“, – sako P. Stankevičius.
Jis įsitikinęs, jeigu jų būtų daugiau dėl to, kad būtų atleidžiama daug žmonių ar niekas nenorėtų dirbti, tada būtų blogai. Tačiau žvelgiant į bendrą lygį viskas yra gerai, o ir nedarbingumo lygis Lietuvoje sparčiai mažėjo.
Kodėl statybos ir transportas?
Itin dideli pokyčiai pastebi statybų ir transporto sektoriuje. Ne paslaptis, kad dalis Lietuvos gyventojų išvyksta dirbti statybose užsienyje, dėl geresnių atlyginimų. Tačiau pasak ekonomistų, didesniam laisvų darbo vietų skaičiui įtakos turėjo ir vystomas nekilnojamas turtas (NT).
„Matome, kad statybos sparčiai plečiasi ir yra tokie miestai, kaip Vilnius, Kaunas Klaipėda, kur tų darbuotojų reikia. O žiūrint į metus ar du, statybų nemažėja ir net daugės. Tai poreikis darbo vietoms tik auga, o žmonių surasti bet kuriuose sektoriuose yra sudėtingiau“, – sako T. Povilauskas.
P. Stankevičius teigia, kad prie to prisideda ir statybų emigracija. Nes kitose šalyse atlyginimas didesnis. Be to, jo nuomone, prisideda tai, kad pats statybų sektorius nedemonstruoja didelio optimizmo, dėl ES pinigų perskirstymo. Transporto sektoriui didžiausią įtaką padarė logistika ir kelių transportas.
„Viena populiariausių ieškomų pozicijų yra tolimųjų reisų vairuotojai. Tos specialybės darbuotojų trūko ir jų trūks. Praeitais metais sunkiau pervežimo sektoriuje buvo, nes dar jautėsi Rusijos sankcijų ir ekonomikos nuosmukio poveikis. Kelių transporto įmonės pakankamai sėkmingai susirado maršrutų Vakarų kryptyse ir matome, kad kompanijos augo. Perka naujas mašinas, investuojama į šį sektorių. Taip pat padaugėjo sandėlių, kur vykdoma logistika“, – komentuoja T. Povilauskas.
P. Stankevičius prideda, kad visas transporto sektorius priklauso nuo eksporto ir užsienio prekybos.
2016 m. pirmuoju ketvirčiu laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 0,5 tūkst., arba 2,9 proc., palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, – 3,3 tūkst., arba 24,8 proc.
2016 m. antrojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,3 proc. – tai tiek pat kaip ir pirmąjį 2016 m. ketvirtį ir 0,2 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.
