Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc., bet ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 2017 metais nuo planuoto 2,3 proc. iki vos 0,8 proc.
Ekonomistų teigimu, tokios prognozės dar gana optimistinės, nes situacija, tikėtina, bus dar prastesnė.
„Ekonomikos sąstingis reiškia naujų darbo vietų kūrimosi sulėtėjimą, atlyginimų augimo sulėtėjimą ir šia prasme tai atsilieps ir darbo rinkai, ir žmonių finansinei padėčiai. Bet čia ta kaina, kurią Didžiosios Britanijos žmonės yra sąmoningai linkę mokėti, kuomet ėjo prie urnų balsuoti už Brexit‘ą. Ko gero būtų neteisinga sieti ekonomikos sulėtėjimą vien su Brexit, bet nemaža dalimi tai yra būtent šio referendumo pasekmė“, – tv3.lt portalui pasakoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad galbūt Didžiosios Britanijos tokios optimistiškos BVP prognozės dėl to, kad dar nepajuto grįžtančių po vasaros atostogų investuotojų į finansų rinką.
„Prognozuočiau, kad artėjant rugsėjui, visgi rinkos suvoks, kad Brexit iš tiesų vyksta ir ta nežinomybė tęsiasi ilgą laiką. Nežinomybė verčia verslus diversifikuoti savo operacijas. Tada Britanijai bus sunku surasti naujų augimo šaltinių ir palūkanų normų sumažinimas nė iš tolo negali prilygti tai nežinomybės grėsmei, kuri dabar yra dėl Brexit‘o“, – teigia ekonomistas.
Didžiosios Britanijos įdarbinimo ir užimtumo konfederacija (REC) paskelbė apžvalgą, kurioje teigiama, kad įdarbinimo agentūrų praėjusį mėnesį paskelbtų siūlomų laisvų nuolatinių darbo vietų skaičius sumažėjo labiausiai nuo 2009 metų gegužės.
Didžiajai Britanijai – Rusijos scenarijus
Ekonomistas Ž. Mauricas pastebi, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje kartojasi Rusijos likimas, tačiau daug mažesniu mastu. Svaro sterlingo kursas nuvertėjo, o importas tampa brangesniu.
„Devalvuojama valiuta, kyla kainos. Aišku, britai neribos importo, tad ribojimas turės vykti natūraliai. Gyventojų vartojimas mažės, nes bus per brangu įpirkti nemažą dalį prekių. Ypatingai automobilių gamintojai susirūpino, nes Britanija buvo viena iš geriausiai atrodančių rinkų. Aišku ir emigrantams Britanija tampa mažiau patraukli, ypatingai tiems, kurie galvoja trumpuoju laikotarpiu emigruoti, užsidirbti pinigų ir grįžti atgal į Lietuvą ar kitą šalį“, – teigia ekonomistas.
Jo nuomone, dažniausiai, kai valiutos kursas nuvertėja, tikimasi, kad bus galima lengviau konkuruoti eksportuojant angliškas prekes, tačiau Didžiosios Britanijos eksportas didžiąja dalimi yra aukštos pridėtinės vertės paslaugos.
„Britanijoje paslaugos sudaro labai didelę vertę ir jos mažiau jautrios kainai, jos labiau jautrios valstybės prestižui, stabilumui, technologiniam proveržiui. Tad valiutos kursas nėra labai svarbus. Panašu į Rusiją, tik ne tokiu mastu. Rusijos rublio kursas ženkliai sumažėjo, bet eksportas į ES be naftos produktų net sumažėjo. O neišaugo dėl to, kadangi buvo neapibrėžtumas, neaišku kokia Rusija bus ateityje“, – mano Ž. Mauricas.
Pasak jo, visai kita situacija būtų, jei Didžioji Britanija kaip Vokietija gamintų daug prekių. Tačiau dabar britai labiau vartojanti šalis – daugiau importuoja nei eksportuoja. Ekonomistas teigia, kad britai dar didžia dalimi nesuvokia, kad ateityje gali nesulaukti norinčių finansuoti deficitą. „JAV daugiau suvartoja nei gamina, bet visi noriai finansuoja, nes ši šalis yra lyderė. Britai buvo panašus JAV modelis Europoje. Tačiau tai gali pasikeisti, ypatingai jei nepavyks derėtis su ES, jei bus įvesti finansinių paslaugų eksporto apribojimai ar atsiras grėsmė, kad dalis paslaugų pasitrauks iš Londono ir dėl mažesnio svaro kurso negrįš. Pigiau yra ir Lietuvoje. Svarbiausia pasitikėjimas“, – sako ekonomistas.
Ž. Mauricas įsitikinęs, kad bazinė palūkanų norma tik kažkiek sušvelnins britų kritimą, tačiau vidutiniu laikotarpiu britai paklius į recesiją ar stagnaciją. Nes kaip rusai pamatė, kad be naftos neturi ką pasiūlyti, taip britai gali pamatyti, kad praradus finansų centro rolę ES, nei palūkanų mažinimas, nei smulkaus ar vidutinio verslo skatinimas nepadės.
„Britai krenta lyg iš penkto aukšto, o pasitiesė pagalves. Nukris minkščiau, bet bus gana kieta. Tikėtina, kad šiais metais ir kitų metų pirmąjį pusmetį ES privalės būti griežta su britais, nes kitaip ir kitos šalys sumanys išstoti iš ES. Vėliau, manau, britams pavyks išsiderėti geresnes sąlygas“, – svarsto ekonomistas.
Britams svarbiausia skatinti ekonomiką
Ekonomistas G. Nausėda įsitikinęs, kad nors ir infliacijos prognozė buvo padidinta ir dabar centrinis bankas mano, kad tikslinį 2 proc. lygį infliacija pasieks jau kitų metų pabaigoje, ši problema nėra laikoma labai didele, nes šiandieniniame pasaulyje infliacija yra tokia žema, kad euro zonos šalys linkusios ją didinti.
„Didžiosios Britanijos centrinis bankas infliacijos problemą laiko tikrai ne tokia svarbia, kaip ekonomikos skatinimo tikslą. Dėl to ir mažinama bazinė palūkanų norma. Paprastai centrinio banko palūkanos automatiškai išjudina visą palūkanų piramidę. Ne iš karto, bet tai turėtų atsiliepti tiek paskolų palūkanų normoms, tiek indėlių palūkanų normoms, tiek ir Anglijos skolinimosi kainai, jei skolinamasi svarais sterlingais“, – sako ekonomistas.
Jo nuomone, toks žingsnis yra tikslingas, nes juo siekiama paskatinti kreditavimą ir išjudinti ekonomiką. Tačiau neaišku ar tai pavyks, mat euro zona jau kuris laikas daro tą patį ir net gerokai drastiškiau – palūkanų normos praktiškai nulinės, o indėlių palūkanų normos neigiamos, bet nepaisant to, kreditavimo mechanizmas sparčiau neužsivedė, vertina ekonomistas.
Vis dėlto priešingai nei ekonomistas Ž. Mauricas, G. Nausėda mano, kad kritęs svaro sterlingo kursas nėra labai žalingas makroekonominiu požiūriu.
„Tokioje artėjančios recesijos situacijoje, valiutos kurso nuvertėjimas, gali pasitarnauti Anglijos prekių konkurencingumui – tiek prekiaujant ES, tiek JAV. Turbūt geresnės eksporto galimybės šiuo metu būtų labai parankios Didžiajai Britanijai“, – sako ekonomistas.
Didžiosios Britanijos centrinis bankas paskelbė, kad bazinę palūkanų normą mažina nuo 0,5 proc. iki 0,25 proc. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus.
Bankas, kaip ir anksčiau, prognozuoja, kad šiemet Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2 procentais. Tačiau 2017 metų augimo prognozė buvo sumažinta nuo 2,3 iki vos 0,8 proc., o 2018 metų prognozė – nuo 2,3 iki 1,8 procento.
