bazinė palūkanų norma

Paskolų palūkanos drastiškai auga, pramonės gamyba traukiasi, o darbuotojai masiškai ieško, kur galėtų uždirbti daugiau. Į Lietuvą atsėlinant sunkmečiui, profsąjungos teigia, kad suderėto kitais metais 700 eurų minimalaus atlygio gali būti per mažai. Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.

Europos Centrinis Bankas toliau spaudžia palūkanų akceleratorių. Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) jau siekia 4 procentus, tad paskolos brangsta toliau. Didesnių paskolų turėtojų piniginės toliau plonėja, nebepadeda net ir algų augimas. Lietuvius į neviltį varo keliais šimtais eurų per mėnesį daug kam brangstančios paskolos: „Turiu paskolą, palūkanos trigubai išaugo.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50-ia procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei eurozonos vidurkis. Prie pat sostinės dygsta beveik trijų futbolo aikščių ploto verslo miestelis, kur įsikurs 3 dešimtys skirtingų verslų. Statybos vyksta itin sparčiai – jau kitą vasarą projektą vystanti SBA grupė planuoja įkurtuves.

Jungtinėje Karalystėje toliau vyraujant didelei infliacijai, Anglijos bankas ketvirtadienį keturioliktą kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą. Norma padidinta ketvirčiu procentinio punkto iki 5,25 procento. Politikos formuotojai „ir toliau atidžiai stebės tebesilaikančio infliacinio spaudimo požymius“, rašoma po eilinio posėdžio paskelbtame centrinio banko pranešime.

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš. Šiuo metu 3 mėnesių tarpbankinės palūkanų normos Euribor, kurios tiesiogiai priklauso nuo ECB politikos, jau siekia 3 procentus.

Naujausi nedarbo lygio JAV statistiniai duomenys stebina analitikus – nepaisant žiniasklaidoje skelbiamų tūkstančių atleidžiamų IT sferos darbuotojų, nedarbo lygis sausį sumažėjo dar 0,1 proc. ir pasiekė 3,4 proc., nors buvo tikėtasi, kad išaugs. Tai yra žemiausias nedarbo lygis per paskutinius 53 metus. Maža to, JAV sausio mėnesį išaugo ir vidutinis darbo užmokestis – 4,4 proc. lyginant su ankstesniais metais ir tai yra didžiausias augimas nuo praėjusių metų liepos mėnesio.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

Europos Centrinis Bankas (ECB), kurio vadovas Mario Draghis (Marijus Dragis) vis labiau raginamas atskleisti savo būsimus planus dėl skatinimo, ketvirtadienį vykusiame posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų pagrindinių palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB valdančioji taryba pritarė pasiūlymui nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., pranešė euro zonos centrinio banko atstovas spaudai. Taip pat nebuvo pakeista 0,25 proc.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Didžiosios Britanijos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, ketvirtadienį vykusiame rugpjūčio mėnesio posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki rekordinių vos 0,25 procento. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus – nuo 2009 metų kovo mėnesio. Normos sumažinimui pritarė visi centrinio banko pinigų politikos komiteto nariai.

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos.

Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ savo klientams Lietuvoje turi taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už jiems taikomą banko maržą, konstatavo Lietuvos bankas. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“. Tačiau Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, o „Nordea Bank“ jau pareiškė, kad juo vadovautis neketina.

Lenkijos centrinis bankas, rugsėjo pradžioje susilaikęs nuo bazinės palūkanų normos mažinimo, šią savaitę turėtų sumažinti normą nuo 4,75 iki 4,5 proc. Kaimyninės šalies ūkiui tampa vis sunkiau augti, ypač kai antrąjį šių metų ketvirtį vidaus vartojimas smuko 0,2 proc. – pirmąkart nuo 2009 m. Ryžtingesnių ECB veiksmų nesitikima Ketvirtadienį vyks spalio mėnesio ECB susirinkimas, iš kurio reikšmingų sprendimų nesitikima.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko galioti 1,5 proc. bazinę palūkanų normą, informuoja BBC. Palūkanų norma nebuvo pakeista antrą mėnesį iš eilės. Liepą bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 proc. iki 1,5 proc., nes taip stengėsi pažaboti augančią infliaciją. ECB taip pat sumažino šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę nuo 1,7 proc. iki 1,6 proc., o kitų metų - nuo 1,9 proc. iki 1,3 proc.

Dėl netikėto Europos ekonomikos augimo sulėtėjimo ir antros recesijos rizikos Europos centrinis bankas (ECB) gali būti priverstas šiemet nebedidinti bazinės palūkanų normos. Per antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika ūgtelėjo vos 0,2 proc.

Indijos centrinio banko penktadienio sprendimas pakelti bazinę palūkanų normą šįryt neigiamai paveikė Azijos akcijų rinką. Šį rytą 9.00 val. Kinijos akcijų indeksas CSI 300 buvo truputį pakilęs, tačiau prekybos metu indekso reikšmė svyruodavo iš neigiamos į teigiamą pusę.

Europos centrinis bankas (ECB) devintą mėnesį iš eilės išlaiko rekordinę žemą 1 proc. palūkanų normą ir yra mažiausios per visą 1999 metais įkurto banko istoriją. ECB prezidentas Jeanas Claudas Trichetas spaudos konferencijoje sakė, kad euro zonos ekonomika ir toliau atsigavinės netolygiai, o atsigavimo kelyje bus daug kliūčių. "Ekonominis aktyvumas euro zonoje praėjusių metų pabaigoje ir toliau augo. Valdančioji taryba prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiais metais augs nuosaikiai.