Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį iš Lietuvos emigravo 4643 žmonės - tai 37 daugiau nei kovo mėnesį ir 920 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Į Lietuvą balandį imigravo 1770 žmonių - dvidešimčia mažiau nei kovą.
Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. gyventojų, o šių metų pradžioje užfiksuotas dar didesnis deklaruotos emigracijos pagreitis - sausį ir vasarį apie emigraciją pranešė maždaug po 7 tūkst. žmonių.
Kai kurie ekspertai tai vadina laikina tendencija, nes dalis emigrantų galėjo suskubti deklaruoti išvykimą, kad išvengtų prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kiti galbūt skubėjo į Britaniją iki prasidedant deryboms dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES).
Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų, kai kurie ekspertai sako, kad emigraciją gali skatinti ir didelė pajamų nelygybė.
Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui emigracija gali būti naudinga dėl išvykusiųjų atsiunčiamų pinigų ir nedarbo lygio sumažėjimo, bet dabartiniai mastai kelia pavojų, nes verslui ima trūkti darbuotojų, tampa sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.
Lietuvos bankas antradienį perspėjo, kad dėl emigracijos masto, mažo gimstamumo ir senstančios visuomenės artimiausiu metu nesiėmus reformų valstybei nepavyks užtikrinti pakankamų gyventojų pajamų senatvėje nedidinant valstybės skolos.
Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
