Tai Migracijos ir Priklausomybių prevencijos komisijų nariams teigė Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentauskas, pristatydamas Lietuvos emocinės būsenos tyrimo rezultatus.
Dvelkia demografine katastrofa
Anot psichologo, žvelgiant į apklausos duomenis, įžvelgiama elementari demografinė katastrofa.
„Pažiūrėkime, 15 – 19 metų jaunuolių, virš 90 procentų jaunuolių sako, kad emigruotų. Atrodo, kad Lietuvoje gyventi nėra madinga. Ir iš tų pasisakymų atrodo, kad jaunimas nesuvokia, kaip čia žmonės išgyvena. Tai yra aiškus fenomenas, dėl kurio didelę dalį kaltės tenka prisiimti mums, kad mes nepardavėme ir neįtikinome jaunų žmonių, kad čia yra normalus civilizuotas kraštas. Prognozuojant, kas vyks toliau, gali būti demografinė katastrofa“, - tendencijomis dalinasi psichologas.
Jis taip pat teigia, kad dabar labiausiai dėmesys turi būti kreipiamas į šalies grožio demonstravimą.
„2016 metais sakiau, kad turbūt yra gerų naujienų. Tada stebėdamas skaičius mačiau, kad jie pasvyravę turėjo teigiamą tendenciją. Dabar sakau, kad į tą pačią balą vėl sukame“, - liūdnomis prognozėmis dalinasi G.Chomentauskas.
Negalima sieti su individualiomis problemomis
Psichologas G.Chomentauskas tikina, kad opiausios socialinės šalies problemos kaip didelis savižudybių skaičius, emigracija ir alkoholizmas yra susijusios. Ir tai ne tik asmeninės bėdos.
„Tie dalykai yra labai glaudžiai susiję. Jeigu suvokti mus lydinčius aspektus, esame lyderiai ES ir pasaulyje pagal tuos liūdnuosius faktorius. Išsiskiriame pagal savižudybių skaičius, širdies kraujagyslių ligas, mirtis nuo atsitiktinių priežasčių, emigracijoje irgi pirmieji esame. Visgi, esame linkę sieti tai su individualia problemomis. Galbūt šeimoje, galbūt nesusigaudo savyje, galbūt yra reikalingas psichologas. Tačiau tai ne individualus, bet sisteminis požiūris. Savižudybės, alkoholizmas, emigracija - yra visuomenės sistemos sprendiniai“, - tyrimo išvadas pristatinėjo G.Chomentauskas.
„Visuomeniniai įvykiai siejasi su tuo, kas vyksta individo viduje. Sėdėdami fenomeno viduje, nelabai suprantame, kokie procesai iš tikrųjų vyksta. Liūdni Lietuvos statistiniai duomenys sunkiai palyginami su kaimyninėmis šalimis, sako G.Chomentauskas. Tad kaltinti istorinių aplinkybių negalime. „Skirtumai tarp šalių yra fundamentalūs. Mes linkę užkrauti atsakomybę už šituos įvykius blogiems genams, arba postsovietiniam laikotarpiui. Tačiau kitos tautos: estai, lenkai, latviai, patyrę panašius dalykus, bet dabartinė jų situaciją yra visiškai kitokia. Tai šia viską nurodo tai, kaip šalys pačios susitvarko su sisteminiais pokyčiais“, - įžvalgomis dalinasi psichologas.
Trys esminės priežastys
Psichologas kaip esmines šių įvykių priežastis įvardina savijautą, tautinę tapatybę ir negatyvizmą.
„Kokios mūsų nelaimingumo priežastys? Dažniausiai yra įvardijama, kad kaltas pragyvenimo lygis, kad reikia bent jau pasiekti ES vidurkį. Bet pažiūrėkime į pajamas. Kai namų ūkiui grynosios pajamos, jau atskaičiavus mokesčius yra mažiau nei 250 eurų, taip toks ryšys aiškus. Kai nuo 250 iki 350 eurų, ryšys dar matomas, bet viršijus 350 eurų tokio ryšio nebėra. Tad žmonių pasitenkinimas gyvenimu nesusijęs su pinigais“, - pasakoja ekspertas.
„Pradėkime nuo beviltiškumo - mes esame kriziniame lygmenyje, ateities mes nematome. Esame pamiršę prigimtinius klijus, dėl ko žmonės būna kartu. Ne dėl to, kad įstatymas leidžia, bet funkcija yra džiaugtis bendrumu, rasti bendraminčius, kartu kurti, kartu kurti viltį, kurie daugumai ir yra patraukli. Eikime toliau. Mes nesijaučiame reikalingi savo šalyje. Jei žmogus nesijaučia laimingas, tai reikšmė bendruomenėje mažėja. Tai atsiranda pasitraukimas iš bendruomenės - emigracija arba savižudybė“, - gautais tyrimo duomenimis dalinasi psichologas.
Svetimas tarp savų
Pagrindinis ir viską lemiantis faktorius yra anomija, kuri reiškia jausmą, kai esi svetimas tarp savų.
„Kai esi lietuvis, bet nori išvažiuoti ir būti tarp kitų. Nes žmonės kitose šalyse yra kažkokie mielesni, nei kad tie, kai grįžti namo. Socialinis kapitalas yra tie klijai, kuris vienija žmones. Turime ir beprasmiškumo jausmą, kai nebėra aišku, pagal kurio dievo įsakymus mes gyvename. Neturime bendrinių dalykų. Gentinė šeimyninė sistema yra gerokai pairusi, čia prisideda ir emigracija“, - pasakoja psichologas.
Jis taip pat įvardina ir dviejų skirtingų kalbų tendenciją. Ir tam pateikia pavyzdį. „Mes turime bendrumo krizę visuomenėje. 2012 metų duomenis, Lietuvoje kontrabandą pateisino 61 procentas gyventojų. Ką mes matom? Susiskaldymą ir dvi visuomenes“, - sako G.Chomentauskas.
