Jungtinės Karalystės atsiskėlimo data planuojama 2019 metų balandžio mėnesį. Šalyje gyvena maždaug 170 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Aplinkybių aukos
Londono Sičio lietuvių klubo šių metų kovo mėnesį atlikta apklausa parodė tikrąją „Brexit" įtaką Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams.
Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Marius Raugalas pasakojo, kad skaičiai kelia nerimą. „77 procentai apklaustųjų nerimauja dėl savo teisių išsaugojimo Jungtinėje karalystėje, visgi 55 procentai teigia, kad tikėtina, ar net labai tikėtina, jog "Brexit" procesai juos paskatins siekti Jungtinės karalystės pilietybės. Net jei tai reikštų LR pilietybės netekimą“, - statistikos duomenimis dalinasi M.Raugalas.
„Brexit“ paskatintą grįžimą į Lietuvą realiu laiko 7 procentai apklaustųjų. Tris kartus daugiau, 21 procentas apklausos dalyvių teigia, kad rinksis kitą šalį, bet ne Lietuvą. O 58 procentai apklaustųjų teigia, kad grįžimas į Lietuvą yra visiškai netikėtinas“, - pasakoja Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas.
Siekiant D.Britanijos pilietybės, LR pilietybės išsaugojimas būtų svarbus 75 proc. Iš praktinės pusės 81 procentui apklaustųjų, ir iš simbolinės – 78 procentams.
„Visos šitos įžvalgos pasako, kad lietuviams lietuvybės išsaugojimas labai svarbus, bet susidariusios aplinkybės paskatintų siekti D.Britanijos pilietybės. Šiems žmonėms neturint galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybės, mūsų valstybė rizikuoja prarasti tūkstančius savo piliečių ir tai mažina tikimybę, kad jie čia grįš, pritaikys savo patirtį, investuos, prisidės prie šalies gerovės“, - gana niūria prognoze dalinasi M.Raugalas.
Apklausoje dalyvavo daugiau, nei 1000 Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių, trečdalis iš jų gyvena Londone, daugiau nei pusė apklaustųjų yra nuo 25 iki 39 metų amžiaus. Trečdalis apklaustųjų savo įvardino kaip darbuotojus profesionalus, mažiau, nei pusė visų yra dirbančių nekvalifikuotą darbą.
Šiuolaikinės vergystės aukos
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė susirinkusiems teigė, kad šokas po britų pasirinkimo atsiskirti dar niekur nedingo. „Brexit" smogė tikrai netikėtai, vidinė ramybė baigėsi. Prasidėjo procesai, diplomatiniai sutikimai ir diskusijos, emocijos aprimo, bet ne šokas. Didelis srautas problemų mus užgriuvo, svarbiausia problema, kaip užtikrinti žmogų svečioje šalyje jaustis žmogumi, ir kaip neprarasti ir tvirtinti ryšį su Lietuva. Šiandien lietuviai jaučiasi didžiosios tarptautinės politikos įkaitais“, - pasakoja D.Asanavičiūtė.
Kitas svarbus aspektas ir juodoji dėmė lietuvių gyvenime užsienyje yra šiuolaikinė vergystė. Anot pašnekovės Brexit procesai gali užkirsti kelią šios problemos sprendimui.
„Brexit" leido vėl iškelti šiuolaikinės vergytės problemą ir apie ją klabėti. Jungtinė Karalystė skaičiuoja 13 tūkstančių šiuolaikinės vergystės aukų. Skaičius tarsi nedidelis, bet žmonės tyliai kenčia. Deja, bet lietuviai patenka į pirmą dešimtuką išnaudojamų žmonių. Bet Jungtinėje Karalystėje teismus pasiekė tik trys bylos. Po "Brexit" kova su tais gali tik dar pasunkėti. Žmonės su laikinu gyventojo statuso yra sunkiai identifikuojami kaip prekybos žmonėmis aukos. Kaip "Brexit" pasekmė – JK gali nebebūti Europos sąjungos teisėsaugos struktūrų dalimi. Ir tai dar labiau pasunkintų informacijos keitimąsi“, - situaciją vertina D.Asanavičiūtė.
Pašalpos nepaskatins grįžti
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė taip pat atskleidė ir skaičius, kiek dėl greito ir efektyvaus dvigubos pilietybės įteisinimo atmetimo Lietuva prarastų piliečių.
„Vidutiniškai per metus rezidento ar nuolatinio gyventojo statuso Jungtinėje Karalystėje prašydavo 25 tūkstančiai žmonių. 2016 rugsėjo duomenimis, prašymų buvo apie 150 tūkstančių. Jų iš ES beveik 83 tūkstančiai. JK pilietybę per metus gauna apie 15 tūkstančių ES piliečių. Gavę nuolatinio gyventojo statusą, po metų jau jie gali bandyti gauti pilietybę. Taigi ketvirtadalis ten gyvenančių lietuvių pilietybę gali keisti“,- pasakoja D.Asanavičiūtė.
„Kas paskatintų grįžti? Ekonominės situacijos gerėjimas. Išmokos tikrai negrąžintų, taip tauta priešinama, tik skatinamas piktnaudžiavimą. Reikia gerinti gyvenimą Lietuvoje. Ir tik gerėjant situacijai, lietuviai po truputį pradės grįžti. Džiugu girdėti labai teigiamus pavyzdžius, kad yra bandoma palengvinti vaikų integraciją. Taip pat paprastas dalykas, bet žmonės grįš tik turėdami darbą. Laukiame vieningos platformos su darbo vietų pasiūla. Vieno langelio principas, pradžioje atrodęs juokingas, darosi aktualus ir blogas sprendimas nėra“, - pasakoja Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.
