Šiandien anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus. Tai reiškia, kad mažės pensijos, todėl, anot banko vadovo, pensijų sistemą reikia iš esmės pertvarkyti.
Nemažėja ir emigracijos mastai, kurie dar labiau aštrina problemą. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį iš Lietuvos emigravo 4643 žmonės - tai 37 daugiau nei kovo mėnesį ir 920 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Į Lietuvą balandį imigravo 1770 žmonių - dvidešimčia mažiau nei kovą.
Demografiniai rodikliai – nedžiuginantys. Svarbu skatinti reemigraciją ir imigraciją
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika komentuoja, kad pagal tai, kokia dabar statistika, tokie Lietuvos banko pateikti skaičiavimai – realūs. Tad grėsmė, jog dirbantiesiems našta augs, o pensijos gali mažėti – reali.
„Žinoma, sudėtinga prognozuoti emigracijos srautus. Toks scenarijus, be abejo, galėtų būti, jei viskas kaip dabar išliks. Nors gretimų valstybių pavyzdžiai rodo, kad situacija būna ir pasikeičia. Tikrai daugės, senų žmonių proporcingai. Esmė tame, kad tai visuotinis procesas Vakarų Europoje. Klausimas, kokiais tempais tai vyks. Vis yra ir kita pusė: vidutinis amžius ilgėja, žmonės ilgiau būna darbingi, dėl to tiesiogiai įsivaizduoti, kad po 20 metų 60-70 metų žmogus atrodys kaip dabar, gali visiškai ne taip.
Svarbu ir gimstamumo bei mirtingumo santykis, emigracija. Emigruoja dažniausiai jauni žmonės, o tai iš karto mažina ir gimstamumo rodiklius. Mirtingumas šiuo atveju blogas jauname ar vidutiniame amžiuje, kai žmonės dar gali susilaukti vaikų. Dar gimstamumo didėjimas sumažintų visuomenės senėjimą, bet skaičiuojant, dabar gimusieji po dvidešimt metų nepadarytų labai didelę įtaką darbo rinkai. Reikėtų daug jaunų ir senų žmonių išlaikyti.
Situacija nėra pati džiugiausia. Ir prognozės nėra džiugiausios, bet tai toks dalykas, kuris nėra kažkoks labai tragiškas. Tik reikia galvoti, kaip su tuo kovoti, gyventi ir kaip padaryti, kad tos grėsmės mažesnės būtų“, - sako jis.
Pasak jo, turbūt žmonės bus skatinami ilgiau pasilikti darbo rinkoje.
„Pensinio amžiaus žmonių yra labai daug ir dabar jaunesni kodėl emigruoja, nes neranda darbo vietų, kadangi vyresni jas užima. Tuo metu, kai turėjome daug jaunimo buvo sugalvota spręsti „Sodros“ klausimus pačiu paprasčiausiu būdu, didinant pensinį amžių, užlaikant žmones ilgiau. Tai buvo vienas faktorių, kuris paskatino emigraciją, nes darbo vietų kūrimas buvo sustojęs praktiškai, o išeiti į pensiją ir niekas nebeišeidinėjo.
Ateityje, kai bus kitokia situacija, žinoma, tiek verslas, tiek valdžia susidūrusios su darbo jėgos trūkumu bandys įvairiai spręsti. Bandoma bus skatinti imigraciją ar reemigraciją, kas būtų geriau, o iš kitos pusės paskatos dirbti ilgiau irgi įmanoma. Galų gale žmonės gali dirbti puse etatų, įvairios formos lanksčios įmanomos taip pat“, - mano sociologas.
Anot jo, nors kuo daugiau pensininkų tuo juos sunkiau išlaikyti, bet viskas priklauso ir nuo kiek uždirbama.
„Gal tie dešimt dirbančiųjų uždirbs daug daugiau nei dabartiniai dešimt. Čia ekonominio augimo, algų kilimo problema. Tada vėl keliaujame švietimą, inovacijas, verslumą, savivaldą. Čia visa sistema, ji prasideda nuo mokyklos ir baigiasi su pensija.
Siūlant skaidrumą, kad žmogus matytų, jog daugiau sumoka ir daugiau gauna, kad žmonėms paskata būtų mokėti, tai kažkurį gal vieną kitą žmogų taip ir išauklėtume, kad jis norėtų didesnius mokesčius mokėti. Bet žmonės, mūsų krašte ypatingai, pripratę prie baisių permainų ir investuoti 20-30 metų į priekį per gyvenimą mums dešimtmečiais nebuvo galimybių, todėl tikėtis, kad žmogus, kai jam trisdešimt metų, rūpinsis pensija - klausimas. Nes galvoji ką čia žinosi, valdžia pasikeis, nuplauks dar, išgyventi reikia. Aš linkęs abejoti, kad tai būtų efektyvu, bet kažkiek galėtų prisidėti“, - svarsto demografas.
S.Jakeliūnas: įteisinti asmenines sąskaitas būtų sunku
Lietuvos banko siūlymas pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, įteisinant asmenines sąskaitas, kurios būtų susietos su per gyvenimą sumokėtomis žmogaus įmokomis valstybei ir išmokomis pensijai, sunkiai įgyvendinamas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas. Stasys Jakeliūnas savo ruožtu siūlo galimybę įteisinti skirtingus asmeninės sąskaitos modelius skirtingo amžiaus žmonėms.
„Teoriškai - taip, bet praktinių klausimų ir abejonių išlieka. Lietuvoje, nesu tikras, kad mes jau esame pasirengę - atsiranda ne tik galimybių, bet ir rizikos, pavyzdžiui, kad žmonės gali skolintis iš savo sąskaitų“, - BNS teigė komiteto vadovas.
Taip pat, pasak S.Jakeliūno, neaišku, „kaip tie dalykai būtų valdomi dėl didelės migracijos“.
Parlamentaras sakė dar neturintis „aiškios nuomonės“ dėl stažo elemento įtakos pensijos dydžiui ateityje. Jis kol kas skeptiškai vertina siūlymą asmenines sąskaitas atsieti nuo darbo stažo - tada žmogaus pensijos dydis priklausytų ne nuo sukaupto darbo stažo, o nuo įmokų dydžio.
„Judėti ta kryptimi galbūt ir reikia. Lankstumo reikia daugiau, bet ar šiuo metu yra tinkamas laikas, ar visiems tinkamas, abejoju. Nes jaunų žmonių mobilumas visai kitoks, negu tų žmonių, kurie dabar priešpensijinio amžiaus - kad ir 50 metų (...). Gal palaipsniui - žmonės iki 30 metų gali turėti vieną modelį, o tie, kuriems jau virš 50 - nieko nekeisti, o nuo 30 iki 50 - patys rinktųsi arba būtų mišrus modelis“, - BNS kalbėjo S.Jakeliūnas.
Jis mano, kad dėl asmeninės sąskaitos dar bus ilgos diskusijos.
S.Jakeliūnas sutinka, kad antros pakopos pensijų kaupimo sistema turėtų išlikti, bet pripažįsta, kad 2 proc. kaupimas bazinei pensijai - per mažas.
„Reikia kaupti daugiau. (...) Jos (antros pakopos pensijų kaupimo sistemos - BNS) naikinimo mintis dar neaptarinėta“, - sakė jis.
Politikas apgailestauja, kad Lietuvos bankas nepasisakė „dėl pensijos kaupimo finansavimo šaltinio“, tačiau sutinka, kad reikia tobulinti anuiteto sistemą.
„Patobulinti taip, kad viena vertus tos išmokos būtų didesnės, nes jeigu būtų vienas tiekėjas, tada išmokų suma padidėja maždaug trečdaliu.
Teoriškai būtų eliminuota bankrotų rizika, nes valstybei mažai šansų bankrutuoti, lyginant su gyvybės draudimo kompanija“, - teigė Seimo komiteto vadovas.
S.Jakeliūnas mano, kad pensijų reforma galėtų prasidėti 2019 metais.
„Jeigu įvyks principinis sutarimas tarp institucijų - Finansų, Socialinės apsaugos ir Lietuvos banko ir mūsų, Seimo, iki sesijos pabaigos jeigu pavyktų susitarti principiniais klausimais, tai bent dalies siūlymų būtų rengiami įstatymų pakeitimai ir iki metų pabaigos būtų priimti. 2018 metais, tikėtina, būtų pereinamasis laikotarpis, nes Lietuvos bankas taip pat užsimena, kad daliai žmonių reikia sudaryti sąlygas arba paskatinti grįžti į „Sodrą“. Tai naujas jo žingsnis, anksčiau kalbos apie tai nebūdavo“, - BNS teigė S.Jakeliūnas.
Lietuvos bankas norėtų, kad asmeninės sąskaitos pakeistų stažą ir papildomos pensijos priedą. Tokią sąskaitą turintis žmogus galėtų matyti, kiek sumokėta mokesčių, kokios pensijos galima tikėtis. Tačiau joje kaupiamos sumos kistų, priklausomai nuo šalies ekonomikos - jai smunkant, smuktų ir suma sąskaitoje.
