emigracija

Lietuvoje fiksuojama rekordinė imigracija, o didžioji emigracijos banga kiek prislopo, rodo Statistikos departamento BNS pateikti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 3307 žmonės – tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus. Tarp jų 69 proc. sudaro grįžtantys lietuviai, 31 proc. – užsieniečiai. Ekspertai sako, kad imigracijos augimą pastaruoju metu daugiausia lemia dirbti atvykstantys užsieniečiai.

 Sukrečiančiam atvirumui ir netikėtai išpažinčiai trečiadienio vakarą „TV pagalbos“ studijoje ryšis Povilas. „Aš sutikau moterį ir ją pamilau. Nors ji dešimt metų už mane vyresnė, amžiaus skirtumas neišgąsdino. Bet dabar jaučiu, kad mūsų santykius ištiko krizė“, – laidos vedėjams Renatai Šakalytei ir Andriui Kaluginui guodėsi vyras. Povilas ir Vaida kartu jau dvejus metus. „Mes susipažinome per facebook’ą, pradėjome susirašinėti, galiausiai susiskambinome. Man ji patiko iškart.

Sodybų tuštėjimo metas Lietuvoje nesustoja. Daugybė savivaldybių per penkerius metus neteko po dešimtadalį gyventojų. Ir tai niekaip nesibaigia. Vienose merai dar mėgina aiškinti, ką daro, kad gyventojai nebėgtų, antri gi sako, kad nieko nepadarysi – emigraciją reikia iškentėti. Reportaže matomi tušti namai ir išdužę trobų langai mūsų kaimuose nieko nebestebina. Nepaisant politikų garsių lozungų sustabdyti emigraciją, tuštėjimas Lietuvos regionuose tęsiasi nemažėjančiu greičiu.

Kad ir kaip dažnai darbo ieškoję ir sukčiams savo pinigus atidavę nelaimėliai viešina savo istorijas, patiklių žmonių vis dar atsiranda. Darbo Didžiojoje Britanijoje ieškojęs Darius savo kailiu patyrė, kaip lengvai galima atsisveikinti su pinigais, pasinaudojus neaiškios įmonės paslaugomis.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

Paskutinį praeitų metų mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo emigravusiųjų skaičių. Dėl to šalies gyventojų statistika pasipildė 236 gyventojais. Visgi regionams tokios žinios nuotaikos gali visai nepakelti. Dėl emigracijos ypač „kraujuoja“ mažesnės Lietuvos savivaldybės, kuriose jau dabar trūksta darbingo amžiaus gyventojų. Iš mažųjų miestelių tautiečiai išvyksta ne tik į užsienį, bet ir į didesnius miestus.

Parskrendančių į Lietuvą ir tik besiruošiančių iškeliauti emigrantų skaičiai nepalyginami, bet norinčių grįžti netrūksta. Vis dėlto grįžti kartais yra sunkiau, nei atrodo – buvusiems emigrantams iškyla sunkumų ieškant darbo, kuriant verslą. Dešimtmetį Londone praleidęs palangiškis atvirai pasakoja, kas labiausiai stabdo norinčius grįžti tautiečius. 2015 m. į Lietuvą grįžo per 18 tūkst. emigrantų, 2016 m. – kiek daugiau nei 14 tūkst.

Siekiant pažaboti nevaldomus emigrantų srautus ir sparčiai tuštėjančius regionus, prezidentė kartu su savivaldybių merais aptarė, kaip galima spręsti šį klausimą. Didelius skaičius tautiečių prarandančių miestų merai atskleidė, kas jų manymu lemia liūdną statistiką ir kaip galima gelbėtis. 2016 m. Lietuvą paliko per 50 tūkst. piliečių, toks emigrantų skaičius jau buvo pasiektas iki 2017 m. lapkričio, rodo Statistikos departamento duomenys.

Po sprendimo palikti Europos Sąjungą Didžiąją Britaniją užklupo visa virtinė problemų nuo masinio jaunųjų britų pasipiktinimo iki nestabilaus svaro kurso. Tačiau kaip istorinio referendumo rezultatai palies Lietuvos ekonomiką, šalies gyventojus bei į Didžiąją Britaniją emigravusius tautiečius? Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

Radviliškyje, mažame miestelyje netoli Šiaulių, atidarytas modernus baseinas su pirtimis, specialiais baseinais vaikams ir sportine įranga. Nors emigracija žmones iš šalies, o ypač iš provincijos šluoja dešimtimis tūkstančių, į atidarymą sukviesti Seimo nariai svarsto, kad nauji baseinai gali paskatinti ką nors į Lietuvą sugrįžti. Radviliškyje šio baseino atidarymas prilygsta dešimtmečio įvykiui.

Taip kaip eisis 2018-ieji metai nemažai priklauso nuo valdžios. Ko tikėtis lietuviams kitąmet mūsų studijoje planais ir pažadais dalijosi premjeras Saulius Skvernelis.  Premjeras paklaustas ar tokių metų ir tikėjosi sakė, kad metai buvo labai intensyvūs ir nelengvi, tačiau manąs, kad padarytas neblogas pagrindas 2018 metams. S. Skvernelis reportaže taip pat pasisakė apie Seimo daugumos valdžią, ministrų darbą, Ramūną Karbauskį bei ateinančius prezidento rinkimus.

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liko tik svajone. Skaičiuojama, jog nuo 2005 metų iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei pusė milijono gyventojų. Emigracija ir toliau auga. Vien per šių metų 11 mėnesių, tėvynę paliko kur kas daugiau žmonių nei pernai per visus metus.   Statistikos departamento duomenimis per šių metų 11 mėnesių, iš Lietuvos emigravo 54 560 gyventojai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Rekordines aukštumas šiais metais pasiekė ir imigrantų skaičius.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Tyrimai rodo, kad beveik 12 tūkstančių lietuvių studijuoja užsienyje, o studijas pabaigę, dauguma nusprendžia į Lietuvą nebegrįžti. Kovodamas su protų nutekėjimu, premjeras Saulius Skvernelis žada apmokėti užsienyje studijuojančių lietuvių mokslus su sąlyga, kad šie vėliau sugrįš į Lietuvą atidirbti. Tiesa, tokias stipendijas gaus vos keli ir tik patys gabiausi prestižiniuose pasaulio universitetuose studijuojantys lietuviai. Patys studentai abejoja, ar kas nors sutiks šitaip įsipareigoti.

Rasti vieną receptą išspręsti emigracijos problemą neįmanoma, nes ir proceso priežastys įvairialypės – mažos pajamos ir aukštos kainos, socialinė atskirtis ir negatyvi būsena valstybėje. Kas lemia šias priežastis ir kaip galima jas išspręsti? Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 679 tūkst. žmonių. 2016 m. dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Jaunuolius į provinciją, o emigrantus į Lietuvą valdžia planuoja vilioti kompensacijomis. Pirmų namų ieškančios jaunos šeimos, jau kitų metų vasarą gali tikėtis 15 procentų siekiančios kompensacijos už būsto paskolą. Tiek verslininkai, tiek ir jaunuoliai netiki, kad ši parama bus reikšminga. Naujausia moksleivių apklausa rodo, jog daugiau nei pusę apklaustųjų ruošiasi emigracijai.

Stabiliai mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai nyksta ir mokyklinio amžiaus vaikų, o mokyklos pamažėle virsta ištuštėjusiais vaiduokliais. Nykstantys moksleiviai – tai ir prastėjanti mokslo kokybė, ir kone stepėmis virstančios gyvenvietės. Žurnalas „Reitingai“ pristatė daugiausiai moksleivių praradusių savivaldybių reitingą. Nuo 2000 m. iki 2017 m. kai kuriose savivaldybėse mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto.

 Iš Lietuvos iki gruodžio mėnesio šiemet emigravo per 54 tūkst. gyventojų – daugiau nei pernai, tačiau auga ir atvykusiųjų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, iš 54 tūkst. 560 išvykusiųjų šiemet 51 tūkst. 825 buvo Lietuvos piliečiai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 tūkst. 333 gyventojai. Daugėja ir atvykstančiųjų: iš viso iki gruodžio imigravo 26 tūkst. 410 asmenys, iš jų 16 tūkst. 938 yra Lietuvos piliečiai. Tuo metu per visus 2016-uosius Lietuva sulaukė 20 tūkst.

Juodgiris, Margai, Strazdinė, Čivonys – kas sieja šias ir dar per 4 tūkst. panašių Lietuvos gyvenviečių? Čia nebegyvena nė vienas žmogus. Demografinės tendencijos Lietuvoje išties gąsdinančios – gyventojų prieaugis fiksuojamas viso labo trijuose miestuose. Kokios Lietuvos perspektyvos netapti dykviete? 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Šiemet iki lapkričio iš Lietuvos emigravo daugiau gyventojų, nei pernai per visus metus, tačiau rekordines aukštumas pasiekė ir imigrantų skaičius, rodo Statistikos departamento duomenys. Šių metų sausio–spalio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 50 888 gyventojai, iš jų per 96 proc. yra Lietuvos piliečiai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Nuo liepos 1 dienos 8 procentais padidinus atlyginimus gydytojams bei slaugytojams, pastarieji uždirba apie 50 eurų, o medikai vidutiniškai 100 eurų daugiau. Šias papildomas lėšas algoms, gydymo įstaigos turi užsidirbti pačios. Gydytojai tikina, jog ligonines bei poliklinikas tai klampina į skolas. Maža to, medikų atlyginimai kilo ligonių sveikatos sąskaita. Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių.

Visuomenė sveikina ir išskėstomis rankomis priima į emigrantus orientuotas iniciatyvas, bet ne visi tokie projektai turi pamatuotą vertę. Projekto „Kryptis Lietuva“ organizatoriai neapsisprendžia, ar skatina emigrantus grįžti, o svarbiausia – pripažįsta, kad neketina įvertinti, kokią naudą gavome iš šio projekto. Ekonomistai tai tiesiai šviesiai vadina darbo imitavimu.

 Pasaulio lietuviai bijo garsiai kalbėti apie referendumą dėl dvigubos pilietybės ir vėl bando mesti visą atsakomybę Seimo nariams. Nors masinio balsavimo idėją palaiko dauguma parlamentarų, emigrantai baiminasi, kad pakankamai tautiečių prie balsadėžių nesusirinks, todėl siūlo Seimui žeminti referendumui reikalingų balsų kartelę.   Atlikėjas Jurgis Didžiulis turi dvigubą, Lietuvos ir Kolumbijos pilietybę.

Lietuvos ekonomika skatinama pramonės ir statybos auga. Tačiau su kiekviena diena vis didesnė įtampa auga darbo rinkoje. Lietuvos banko prognozės atskleidžia, kad situacija – itin rimta. Lietuvoje vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitraukia į darbo rinką, o palyginti su kitomis šalimis tik jaunimo aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje yra mažesnis. Dėl to mažėjantis žmonių skaičius dėl emigracijos ir mirtingumo tampa itin didele problema.

Vis daugiau emigrantų domisi darbo rinkos situacija ir galimybėmis grįžti į Lietuvą. Vien šiemet 131 000 arba net 11 proc. „CV-Online“ lankytojų iš tokių lietuvių pamėgtų emigracijos šalių kaip Jungtinė karalystė, JAV, Vokietija, Norvegija, Danija, Švedija, Airija, Nyderlandai domėjosi galimybės grįžti į Lietuvą. Emigrantams aktualiausi darbo pasiūlymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o daugiausiai dėmesio sulaukia technologijų, finansų ir teisės sritys.

Sudarytas savivaldybių indeksas dar kartą parodė, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Kol vieni juda į priekį, kiti stovi vietoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarė Lietuvos savivaldybių 2017 metų indeksą. Bendrai vertinant situacija šalyje gerėjo, tačiau tikrai ne visose savivaldybėse. Tik 6 savivaldybės nepajuto emigracijos LLRI nurodo, kad svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc.

Nuo 2004 metų Vakarų Londone gyvenanti Renata Jankūnaitė su trimis vaikais praėjusį penktadienį patyrė kraupų išpuolį. Namų kieme peiliu buvo sužalotas jos vyriausiasis sūnus, kuriam vasario mėnesį sueis 19 metų. Viskas įvyko taip greitai, kad aplinkiniai nė nespėjo suvokti, kad namo kieme įvyko baisi nelaimė, o pati Renata pagalvojo, kad tai tebuvo draugų pokštai.

„Sveiki, atvykau į Angliją per įdarbinimo agentūrą. Tikėjausi, kad padės užsidirbti pinigų, bet atvykus mus paliko autobusų stoty ir pasakė, kad netrūkus mūsų atvažiuos pasiimti verslininkas. Mes pralaukėme tris valandas, bet taip niekas ir neatvyko, tada supratome, kad buvome apgauti...“ Tokiais sakiniais savo istoriją Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės psichologinės pagalbos ir informacijos centrui pradeda mūsų tautietis.

Šalies bankams pakeitus kreditavimo sąlygas, dažnam emigrantui tenka nusivilti. Emigrantai nebegauna būsto paskolų, jei uždarbiauja tose šalyse, kur atlyginimas mokamas ne eurais. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokių atvejų Lietuvoje vis daugėja. Dažnas emigrantas nuosavą būstą nutaria pirkti svetur. Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje.

Išmoką už vaiką pasiimi Lietuvoje, bet gyveni ir mokesčius moki užsienyje. Tokia praktika Lietuvoje – visiškai legali. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita, kuri teigė internete pastebėjusi plintantį būdą pasipelnyti. Pasak jos, tai tikrų tikriausia afera, kurią būtina viešinti. „Internete pastebiu vis daugiau mamų, kurios giriasi, kad gyvena ir dirba užsienyje, nemoka Lietuvoje nei cento mokesčių ir gauna vienkartines pašalpas gimus vaikui.

Išvykimo iš Lietuvos deklaracijų šiemet jau pateikta daugiau nei per visus 2016 m., tačiau tai lemti galėjo ne išaugusi emigracija, o su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję pakeitimai. Registrų centro duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pateikta beveik dvigubai daugiau išvykimo iš Lietuvos deklaracijų nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien per šių metų sausį–rugpjūtį iš viso gauti 57 285 pranešimai apie išvykimą iš šalies.

 Jungtinės Karalystės bankai nuo sausio tikrins sąskaitų juose turėtojų imigracinį statusą. Taip siekiama kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais asmenimis, ketvirtadienį pranešė britų valdžia.

Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, kad tai – atlyginimai, įdarbinimo agentūra – galimos perspektyvos. Dvigubai didesnė alga, Estijos lygis – įkandama tik po dešimties metų? „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas nė nedvejodamas pabrėžia, kad vaistas nuo emigracijos – didesnė alga.

Mažų algų smaugiami Lietuvos medikai ne šiaip dairosi į užsienį, bet ir vyksta ten, ir konsultuoja pacientus, besigydančius svetur. Mat ten už savo darbą gauna ne tik didesnius atlyginimus, bet ir pagarbą apie kokią Lietuvoje esą tenka tik pasvajoti. Sveikatos apsaugos ministerija tik skėsčioja rankomis, pažadais apie geresnį gyvenimą tiek jaunų specialistų, tiek patyrusių gydytojų sustabdyti negali. Septinta ryto.

Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms. Įvairios emigracijos priežastys Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo.

Mat svarais ir kronomis Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse atlyginimus gaunantys lietuviai dėl pasikeitusių įstatymų kreditus gali matyti kaip savo ausis. Kol norintys grįžti emigrantai piktinasi, kad negali Lietuvoje gauti paskolos būstui, Lietuvos bankas neslepia, kad griežtesnis kreditų davimas emigrantams gali atpiginti būstą Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ateityje žada grįžti į Lietuvą.

Emigracija – viena skaudžiausių Lietuvos žaizdų, tačiau beveik kas antras užsienio lietuvis domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis. Į Lietuvą grįžę ir savo gyvenimą iš naujo čia pradėję lietuviai su portalu tv3.lt dalinasi savo istorijomis ir skatina daugiau svetur iškeliavusių tautiečių sugrįžti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Prezidentūroje drauge su Jurgio Didžiulio projektu „ToBe.lt“ paskelbė iniciatyvos „Rinkis Lietuvą“ startą.

Daugiau nei 100 migrantų pirmadienį šturmavo pasienio postą tarp Maroko ir Ispanijos valdos Šiaurės Afrikoje Seutos ir prasiveržė pro jų sustabdyti nesugebėjusius agentus, pranešė policija. Migrantai puolė bėgti iš Maroko pusės, kirto pasienio postus ir atsidūrė Ispanijos teritorijoje, naujienų agentūrai AFP apie čia įvykusį naujausią incidentą sakė sukarintos policijos – Civilinės gvardijos – atstovas spaudai.

Emigracijos ir senstančios Lietuvos bėdas atpažinti galima ne tik iš ištuštėjusių miestų, bet ir vaizdo kapinėse. Tūkstančiai kapų apleisti ir apaugę milžiniška žole. Kapų prižiūrėtojai pasakoja, kad dalis emigrantų ant artimųjų kapų jau nebeatvyksta ir per Vėlines. Esą jiems mirusią šeima užtenka aplankyti „virtualiai“. Šiaulių Donelaičio kapinės didžiulės, tačiau net ir gražią vasaros dieną kapus tvarkančių – vos vienas kitas. Aukštos piktžolės išduoda, kad daugybė kapų nelankomi metų metus.

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Rasa, kaip ir daugelis lietuvių emigrantų, išvyko užsidirbti, tačiau sukūrusi šeimą šalyje pasiliko ilgesniam laikui. Šiandien moteris į Lietuvą grįžta ne tik atostogauti, bet ir pasinaudoti medicininėmis paslaugomis.

Gyventojų mažėjimo problema persekioja visą Europą. Tačiau vienos šalys situaciją sprendžia didesniu gimstamumu, kitos imigrantais. Deja, Lietuvai šios problemos išspręsti nesiseka. „The Economist“ pasidalino Eurostato grafiku, kuriame pavaizduoti populiacijos pokyčiai tūkstančiui gyventojų. Pagal tai išskirtos šalys, kur gyventojų skaičius auga bei, kur mažėja. Tokių yra dešimt. Staigmena ar ne, bet pačioje apačioje atsiduria Lietuva, t.y. čia gyventojų sumažėjo daugiausia.

Kad sumažėtų emigracija, turi augti žmonių pajamos, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.  „Turime grįžti prie to paties, kad vidutinis atlyginimas, ir minimali alga, ir pajamos žmonių turi didėti čia, Lietuvoje. Tada jie ir ne emigruos“, - trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas. Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2017 metų pusmetį emigravo maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Šių metų pirmąjį pusmetį emigracijos srautai galėjo augti dėl pragyvenimo nelygybės ar kainų augimo, tačiau neatmestina ir tai, kad išvykimą deklaravo anksčiau emigravę asmenys, teigia BNS kalbinti ekspertai. „Tendencija yra nemaloni, nes ekonomika, formaliai žiūrint, atsigauna: jeigu ekonomika lemia migraciją, jai atsigaunant, turėtų lėtėti emigracijos srautai.

Neabejotinai viena didžiausių Lietuvos problemų – didžiulė emigracija. Nors valdžios planuose šios problemos pažabojimas įvardintas prioritetu, kol kas daugiau susitelkiama ties alkoholio ribojimu. Vilniaus universiteto profesorius nurodo tris sritis, ties kuriomis susitelkus, būtų pasiekti matomi rezultatai.

Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May (Terezos Mei) pasiūlymas dėl šalyje esančių Europos Sąjungos (ES) piliečių turėtų sumažinti įtampą tarp Britanijos lietuvių, sako jų atstovė Dalia Asanavičiūtė. „Nors tai kol kas tik pasiūlymas, tačiau toks požiūris į ES šalių piliečius turėtų nuimti nereikalingas įtampas tarp emigrantų“, – BNS penktadienį sakė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Jei nesustabdysime emigracijos, po 30 metų Lietuva susidurs su didelėmis problemomis – pritrūks darbo jėgos, nebus iš ko mokėti pensijas senjorams, kurių skaičius vis auga. Tačiau yra ir gerų žinių – valstybės skola turėtų mažėti, tad Graikijos scenarijus mūsų finansų sektoriaus neturėtų ištikti. Tokias išvadas daro ekonomistai, komentuodami Valstybės kontrolės pristatytą finansų tvarumo ataskaitą.

Oficialiosios emigracijos mastas Lietuvoje sumažėjo – gegužę beveik puse tūkstančio sumažėjo išvykimą deklaravusių žmonių, palyginti su balandžio mėnesiu. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, gegužės mėnesį išvykimą deklaravo 4 tūkst. 181 žmonės, 462-iem mažiau nei balandį. Taip pat padidėjo atvykusių skaičius - gegužę į Lietuvą imigravo 2 tūkst. 124 žmonės. Balandį imigrantų buvo 1 tūkst.