Dvigubai didesnė alga, Estijos lygis – įkandama tik po dešimties metų?
„Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas nė nedvejodamas pabrėžia, kad vaistas nuo emigracijos – didesnė alga. Anot jo, apie 90 proc. emigruoja būtent dėl mažos algos. Remdamasis gyventojų apklausomis jis nurodo, kad lietuviui reikėtų apie 1200 Eur „į rankas“, jog kitos šalys jo neišviliotų.
Manoalga.lt atlikto tyrimo duomenimis šiuo metu Lietuvoje apibendrintas (įvairios pareigos, įmonės ir regionai) atlyginimo vidurkis yra 890 Eur (į rankas), tuo tarpu darbuotojai darbdavių pageidauja apie 20 proc. didesnio atlyginimo, tačiau mano, jog teisingiausia būtų gauti 40 proc. didesnį atlygį. Įdarbinimo agentūros užsienyje „Qbis“ darbuotojų paieškos skyriaus vadovas Ričardas Tenenė prideda, kad nekvalifikuoti darbuotojai užsienyje dirbdami apie 40 val. uždirba 1000–1200 Eur „į rankas“. Tad jo nuomone, tikėtina, jei jie čia gautų apie 900–1000 Eur, minties išvykti atsisakytų.
„Kvalifikuotų darbuotojų lūkesčiai didesni. Yra specialistų, kurie Lietuvoje uždirba 2000 Eur, tad tokia pati alga užsienyje jau būtų nepatraukli. Kol kas, palyginus su praeitais metais, stebime apie 15–20 proc. didesnį susidomėjimą iš lietuvių, norinčių išvykti. Tačiau ir kitose šalyse matome panašų augimą“, – pakomentuoja R. Tenenė.
R. Grajauskas, kaip pavyzdį pateikia Estiją – ten atlyginimas siekia apie 1 tūkst. Eur „į rankas“, į šalį atvyksta daugiau gyventojų nei išvyksta.
„Turėkime omeny, kad pas mus kainos mažesnės, tad pragyvenimo kokybė už ta patį atlyginimą Lietuvoje būtų net aukštesnė. Jei grynai perkamąją galią vertintume, tai tam, kad žmonėms nebūtų paskatos išvykti, ji turėtų būti 30 proc. mažesnė nei Vakaruose. Dabar Vakaruose perkamoji galia maždaug 2–3 kartus didesne, tai akivaizdu, kad skirtumai labai dideli ir meilė tėvynei nublanksta“, – sako ekonomistas.
Atlyginimai Lietuvoje auga, tačiau kiek teks laukti kol pasieksime Estijos lygį, kol lietuvis vidutiniškai u=dirbs apie 1000 Eur? Deja, artimiausiu metu tokių prognozių nėra.
„Jei žiūrėtume, dabar vidutiniškai atlyginimas nuo Vakarų Europos skiriasi kokiais 4 kartais. Prieš 20 metų tas skirtumas buvo apie 10 kartų. Skirtumas mažėja, atlyginimai auga vis sparčiau. Jei tas tempas išsilaikys toks, koks dabar yra, t.y. jei augtų kasmet apie 10 proc., greičiau vytumėmės. Aišku, tai užtruks 5–10 metų, gal ir ilgiau, priklausys nuo to, koks augimas bus. Tada, kai atlyginimas pasieks dabartinį Estijos lygį, galėsime matyti tendenciją, kad paskatos išvažiuoti bus mažesnės. Tik tam reikės 5–10 metų“, – mano R. Grajauskas.
Pasak jo, kad ir neaplenkus, bet bent priartėjus prie Vakarų lygio, tokie komponentai kaip sava šalis, draugai, šeima imtų viršų ir žmogus būtų daug labiau motyvuotas likti tėvynėje.
Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad kylant atlyginimams kils ir kainos. Tačiau R. Grajauskas nuramina, kainų lygį lemia ir tendencijos pasaulinėse rinkose, tad kainos neaugtų taip greitai kaip atlyginimai.
Atlyginimai – ne priežastis, žmonės nemato perspektyvos
Tačiau personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė nė nemirktelėjusi paneigia ekonomisto įvardintą emigracijos priežastį. Žmonės Lietuvoje nemato stabilumo ir perspektyvų, dėl to jie iškeliauja.
„Gal nekvalifikuotiems darbuotojams alga svarbi, bet vidurinė ir aukštesnioji grandis Lietuvą palieka dėl stabilumo nebuvimo Lietuvoje: pradedant politika, baigiant ekonomika ir švietimu. Žmonės mato daugiau nei alga, Lietuva maža, jie nemato čia perspektyvų.
Kitas dalykas, mes neseniai įstojome į Europos Sąjungą, tai natūralu, kad emigracija ir protų maišymasis turėtų vykti. Blogai tai, kad mes esame uždara tauta ir nepriimame kitataučių. Dėl to ir nukenčiame. Pati įmonių klausiu, ar į savo kompanijas norėtų priimti žmogų iš kitos šalies, apie 80 proc. sako, kad ne. Tai labai didelis procentas. Jie klausia, kaip gi mes su jais susikalbėsime?
Pas mus tose įmonėse, kurios rinkoje jau 20 metų, vadovai nemoka anglų kalbos, o tik rusų, tuo tarpu inovatyviose įmonėse – atvirkščiai. Šiaip reikėtų galvoti apie perspektyvas, kad bus kuo daugiau kitataučių.“, – sako L. Gylienė.
Ji prideda, kad Lietuvai trūksta tarptautinių darželių bei mokyklų, kurios pritrauktų ir šeimas iš kitos šalies, leistų matyti šioje šalyje perspektyvas.
R. Grajauskas taip pat pamini švietimą. Tačiau jo nuomone, būtina reformuoti Lietuvos švietimo sistemą, kad jauni gabūs žmonės galėtų gauti bent panašią kokybę kaip užsienyje.
„Žmonės čia liktų, būtų kvalifikuotų darbuotojų pakankamai daug ir pritrauktume užsienio investicijų, atvažiuotų daugiau užsienio kompanijų. Jaunimui šiais laikais svarbu jaustis ,kad jie gali būti pasaulio, važiuoti į komandiruotes, gyventi tarptautinį gyvenimą. Jei to neturime, tai tam jaunimui, kuris išvažiavęs ir dirba Londone ar Dubline, Lietuva atrodo tarsi užkampis. Reikėtų siekti, kad žmonės galėtų jausti, jog čia gyvena pilnavertišką vakarietišką tarptautinį gyvenimą“, – sako ekonomistas.
Užsienio kapitalo įmonėse atlyginimai didesni
„CV–Online“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonėse atlyginimai vidutiniškai yra 18 proc. mažesni nei užsienio kapitalo įmonėse. Tačiau skirtumą gali paaiškinti ir veiklos sritys: užsienio kapitalo įmonės dažniau orientuojasi į kvalifikuotus darbuotojus. Užsienio kapitalo įmonės dažniausiai ieško bankų/finansų (finansininkų, buhalterių, apskaitos, audito specialistų), Informacinių technologijų (programuotojų, vystytojų, testuotojų), prekybos( pirkimų, tiekimo vadybininkų, prekybos atstovų), klientų aptarnavimo srities darbuotojų (reikalingos užsienio kalbos), technologijų srities darbuotojų.
Tuo tarpu lietuviško kapitalo įmonės dažnai ieško prekybos darbuotojų (kasininkų, pardavėjų, sandėlininkų), gamybos darbuotojų, pradedant darbininkais ir baigiant gamybos technologais bei vadovais, taip pat įprastos sritys: finansai, transportas, statybos, informacinės technologijos, telekomukacijos, pardavimai. Reikalavimai tiek vienų, tiek kitų yra labai panašūs, jie priklauso nuo pareigų ir toms pareigoms priklausančių užduočių ir atsakomybių.
„Gal tik užsienio kapitalo įmonės daugiau dėmesio skiria įvaizdžiui, standartizavimui, skelbimų pateikimui ir įmonės darbdavio žinomumui didinti“, – prideda „CV–Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
