Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus.
Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais. Tarp brangstančių prekių atsiduria ir juoda duona – 1,86 Eur už 1 kg (8,77 proc. brangiau) bei maistinis rapsų aliejus – 3,04 Eur už 1 litrą (23,58 proc. brangiau).
Be visa to, atsigaunant pasaulinei pieno rinkai, brangsta ir pieno produktai. Pavyzdžiui, sviestas pabrango net 30 proc. Tačiau jei pokyčius pieno produktų kainose galima paaiškinti pokyčiais pasaulinėje rinkoje, kas lėmė kitų produktų brangimą?
Bulvių kainą paveikė lietus ir konkurencija tarp prekybos tinklų?
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos Valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis pasakoja, kad yra du faktoriai, kurie lėmė didesnę šiais metais bulvių kainą. Visų pirma, oras.
„Šie metai labai nepalankūs bulvėms ir, manau, kad tai ir padarys įtaką kainai. Nuolat lyja ir tai daro įtaką bulvių kiekiui rinkoje. Ir remiantis statistika šiemet bulvių buvo pasodinta 1400 ha mažiau.
Tikrai šiemet bulvės bus brangesnės. Aišku, lietus nevienodai palietė rajonus, dar nežinome kaip seksis šiomis savaitėmis ūkininkams derlių nuimti. Tačiau bet kokiu atveju galima sakyti, kad iš vienos pusės bus kokybinių nuostolių dėl per didelio vandens kiekio, o jei lietus nesiliaus, derlius liks laukuose, nes neis nusiimti ūkininkams. Didelė rizika, kad nepavyks sandėliuoti šių bulvių“, – pasakoja M. Laukaitis.
Tuo tarpu kitoms daržovėms, kurios auga ne po žeme, lietus nemaišo. Tad ir kainos jų šiais metais mažesnės, pavyzdžiui, baltagūžiai kopūstai apie 20 proc. pigesni.
Tačiau kainą praeitais metais lėmė ir kitokia situacija prekybos tinkluose.
„Praeitais metais buvo labai nenormaliai žemos kainos. Labai nepalankios augintojui ir čia vienas iš tų niuansų, kad šiais metais kainos tik atsistatė, jei lygintume su daugiamečiu vidurkiu. Prekybos tinklai tarpusavyje labai stipriai konkuravo ir dėl to kainos buvo smarkiai žemesnės nei normaliai turėtų būti, nes pertekliaus rinkoje praeitais metais nebuvo“, – teigia jis.
Didžioji dalis atiteko tiekėjams ir pardavėjams
Pečiais trūkčioja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Linas Jankauskas. Kaip gi galėjo brangti aliejus ar duonos gaminiai, jei ūkininkai daugiau neuždirbo? Pasirodo, žaliavos kainos nekito, tačiau tai nesudaro reikšmingiausios dalies galutinėje kainoje. L. Jankauskas teigia, kad pakalbėję su perdirbėjais nusprendė, jog didžiausia dalis nusėda prekybininkų kišenėse.
„Mes galvojome, kad grūdų kaina didės, bet iš kainų tendencijų matome, kad nei rapsų, nei kviečių kainos labai nedidėjo. Apie 7 proc. vidutiniškai didėjo su praeitais metais palyginus. Rapsas metų pradžioje buvo gana brangus, bet įsibėgėjus sezonui kada žemdirbiai liepos rugpjūčio mėnesį į rinką patiekė apie 80 proc. viso superkamojo rapso, kaina labai reikšmingai krenta. Panašu, kad bent jau ne didesnė tikrai kaina bus. Apie pasaulinę rinką kalbant derlius nebedidėjo, tai reiškia, kad jo kiekis bus toks pat kaip pernai.
Visgi grūdai tos pačios duonos savikainoje ar rapsai aliejuje, sudaro labai nereikšmingą dalį, kai kuriais atvejais nė 5proc. nesiekia. Grūdų brangimas 10 proc., sudarytų tik puse procento duonoje.
Aš galiu patikinti, kad žemdirbiai tokių priedų, kiek brango gaminiai, tikrai negavo. Mes pradėjome diskutuoti su perdirbėjais ir taip sutarėme, kad didžioji dalis nusėda prekybininkų kišenėse ir pati mažiausia dalis – žemdirbių. Perdirbėjai patys baksnoja į tuos perpardavėjus, didžiuosius prekybos tinklus, kurie diktuoja kainas. Ir pati mažiausia – žemdirbių. Situacija tokia susikūrusi, kad keli didieji tinklai absoliučiai diktuoja kainas, smulkieji perdirbėjai/gamintojai visiškai sunaikinti – tai ir klientų poreikiai nulėmė, kad linkę viską gauti vienoje vietoje, konkurencijos didelės nelabai lieka ir keletas žaidėjų diktuoja kainas. Keista, nes šiaip normalioje rinkoje turėtų būti, kad dominuoja ta pusė, kurie turi produktą. Bet pas mus visiškai priešingai, kada pardavėjas yra dominuojantis veiksnys“, – komentuoja L. Jankauskas.
Pasak jo, tokia jau ta normalaus verslo praktika – nupirkti kuo pigiau, o parduoti kuo daugiau. Tačiau jei prekybos tinkai gali sau leisti didinti kainą 25 proc., gal didelės konkurencijos Lietuvoje ir nėra?
„Greičiau tarp pačių žemdirbių ar gamintojų padidėjusi konkurencija, kurie norėdami parduoti neturi kur trauktis ir turi pigiau parduoti. Pernai metais buvo daug kalbų, kad produkcijos kokybė labai prasta ir neužauginta Lietuvoje gerų grūdų, tai perdirbėjai praktiškai už pašarines kainas pirko, bet panašu, kad realizuoti už maistinių grūdų kainas tai nesutrukdė, jei pažiūrėtume į įmonių pelnus, jie didėjo. Tas pelnas nusėdo ir pas supirkėjus kažkiek, nes tuos produktus pardavė žemdirbiai pigiau, labai pigiai net – 40–70 Eur už toną, kai normali kaina 150 Eur. O duona tai nepigo“, – prideda jis.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė taip pat prideda, kad esminių pokyčių žaliavų kainoje nebuvo, tačiau įtaką kainoms galėjo padaryti atlyginimai bei kitos gamintojų ar prekybos tinklų patiriamos išlaidos.
Prekybininkai: tiekėjai pranešė apie brangusias žaliavas
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti prekybininkai teigia, kad vis dėlto apie didesnes kainas jiems pranešė patys tiekėjai ir gamintojai. Šie kainų kilimą siejo su didėjusiu atlyginimu bei išaugusiomis žaliavų kainomis.
„Analizuodami duonos kainų kilimą matome, kad nepaisant rinkos veiksnių per tuos metus, ilgą laiką kainos buvo stabilios ir nekilo. Pasak tiekėjų, dabartiniam duonos kainų didėjimui didžiausią įtaką padarė minimalaus atlyginimo kilimas ir išaugusios žaliavų kainos. Prekybos tinkle IKI pirkėjai gali įsigyti įvairių rūšių aliejaus, bet tradiciškai populiariausi išlieka rapsų, saulėgrąžų ir alyvuogių aliejus. Žvelgiant į aliejaus kainas, matome, kad nuo 2016 metų pabaigos, rapsų pardavimo kaina išaugo ketvirtadaliu. Tai lėmė šios žaliavos savikaina, kuriai didelę įtaką daro valiutų kursų svyravimai.
Lyginant praėjusių ir šių metų sveriamų lietuviškų bulvių kainas, prekybos tinkle IKI jos kainavo tiek pat. Daržovių, šiuo atveju, bulvių kainų pokyčiams įtakos turi veiksnių visuma: sezoniškumas, tiekimo kainos pasikeitimai ir konkurencija rinkoje. Iš tiekėjų žinome, kad bulvių derlius šiais metais buvo prastesnis nei praeitais“, – komentavo prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Tuo tarpu „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas komentuodamas didėjusias kainas pirmiausia paaiškino, kad dar 2016 m. pabaigoje iš aliejaus tiekėjų sulaukta pranešimų, jog šie ketina branginti savo produkciją, argumentuodami žaliavos kainų ir gamybos savikainos didėjimu, tiesiogine naftos kainų kilimo įtaka – padidėjusiais butelių, jų kamštelių ir logistikos kaštais, bei padidėjusiu minimaliu darbo užmokesčiu.
„Būdami tarpininkais tarp tiekėjų ir gamintojų, su tiekėjais derėjomės, siekdami atrasti kompromisą ir pasiūlyti konkurencingas, kuo žemesnes kainas, tačiau žaliavų kaštų sąlygoti pokyčiai lentynos kainose kiek atsispindėjo. Palyginus 36–os šių ir praėjusių metų savaičių aliejaus kainas, fiksuojame 22 proc. rapsų kategorijos aliejaus brangimą – didelę dalį kategorijos prekių sudaro stambaus tiekėjo, kėlusio kainas produkcija. Ir priešingai – 9 proc. saulėgrąžų aliejaus kategorijos, kurią sudaro daugiau tiekėjų, siekiančių būti kuo konkurencingesniais, prekių kainų sumažėjimą“, – nurodo J. Špakauskas.
Pasak jo, panašius argumentus praėjusių metų pabaigoje pateikė ir duonos gamintojai.
„Žaliavinio pieno ir pieno riebalų, taip pat ir aliejaus, ir cukrus brangimas pasaulinėse ir vietinėse rinkose turėjo įtakos duonos gamybos kaštų augimui – mūsų kolegų žiniomis, vien palyginus praėjusių ir šių metų liepos mėnesius, žaliavinio pieno supirkimo kaina didėjo per 60 proc. Todėl suprasdami, jog duona – viena svarbiausių maisto kategorijų, stengiamės iš tiekėjų išsiderėti kuo mažesnes prekių kainas ir todėl pigiausi duonos gaminiai „Maximoje“ nebrango, ir netgi pigo.
Brangstant žaliavoms, net ir pingant daliai populiarių ir pirkėjų pamėgtų duonos produktų, vis tik nepavyko atsverti situacijos šioje kategorijoje, kur stebėjome maždaug 3,5 proc. kilstelėjimą“, – komentavo „Maximos“ atstovas.
Tačiau kainų kilimas tuo gali nesibaigti. Anot J. Špakausko, smarkios ir neįprastos liūtys Lietuvoje ir Europoje padarė įtaką ir grūdų derliui. „Todėl šiemet derlius gali būti mažesnis ir tai, deja, gali turėti įtakos produktų kainoms. Tačiau šiuo metu vertinti situaciją dar per anksti. Žiniomis apie tai, kokį derlių pavyko surinkti, gamintojai planuoja pasidalinti kiek vėliau rudenį“, – prideda jis.
Kaip ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos Valdybos pirmininkas, taip ir J. Špakauskas nurodė, kad mažesniam bulvių derliui, o tuo pačiu ir didesnei kainai įtaką padarė lietūs.
„Kainų pokyčiams įtaką padarė ir „pasislinkęs“ sezonas – kuo mažiau bulvių įprastu derliaus metu, tuo labiau ir jų kainos šoka aukštyn. Todėl lyginant minėtos savaitės šios konkrečios rūšies – šviežio derliaus, lietuviškų, II klasės, neplautų, fasuotų bulvių kainų pokyčius, šiemet šios bulvės brangesnės maždaug 40 proc. Tačiau „Maximos“ parduotuvėse pirkėjai gali rinktis iš dar 8 bulvių rūšių. O pigiausios bulvės palyginti su pernai 0,33Eur/kg šiemet taip pat pigesnės – 0,27 Eur/kg“, – pabrėžia jis.
