emigracija

Balandžio mėnuo buvo pirmas po daugelio metų, kai mūsų šalyje nuolatinių gyventojų skaičius didėjo. Gegužė buvo antras mėnuo iš eilės, kai fiksuotos panašios tendencijos, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Birželio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo 2 791 133 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 463 žmonėmis daugiau nei ankstesnio mėnesio pradžioje. Tiesa, 2019 m. sausio 1 d. mūsų šalis turėjo 3 tūkst.

Sunku patikėti, bet metai iš metų fiksuotas lietuvių mažėjimas, panašu, pasibaigė. Statistikos departamentas užfiksavo, kad gegužės pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo daugiau nei prieš mėnesį. Išankstiniais duomenimis per balandį gyventojų skaičius padidėjo 150 – nuo 2 790 322 iki 2 790 472. Daugelį mėnesių ir metų iš eilės šis oficialus skaičius vien tik mažėjo. Bene daugiausia prie tokių tendencijų prisidėjo migracija.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

„Lietuvoje esi šiukšlė, nes valdžia iš tavęs paskutines kelnes bando numauti“, tokia ir dar spalvingesnėmis mintimis lietuviai aiškina savo sprendimą laimės ieškoti svetur. Ir nors dažniausiai manoma, kad tautiečiai Lietuvą palieka bandydami daugiau užsidirbti ar apskritai rasti darbą užsienyje, Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai masiškai emigruoja ir dėl nepasitenkinimo valdžia bei kitais tautiečiais.

Prezidentas Valdas Adamkus kviečia visus Lietuvos gyventojus aktyviai dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Jo metu turėsime atsakyti į vieną Valstybės ir Tautos gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. „Lietuvos pilietybė yra didelė dovana kiekvienam lietuviui.

Šį pavasarį kartu su parskrendančiais paukščiais lietuviai džiaugėsi ir pagausėjusiomis tautiečių gretomis – Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo per 3 mln. gyventojų. Tačiau analizuojant statistiką atrodo, kad šis gyventojų gausėjimas tėra popierinis, mat nemaža dalis Lietuvos emigrantų svetur gimusias atžalas registruoja Lietuvoje, o tada vėl pakelia sparnus iš tėvynės. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln.

Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos vystymąsi, šaliai būtina pritraukti daugiau talentų iš užsienio, teigia investuotojai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad dabartinė migracijos sistema nėra efektyvi, todėl ją būtina pertvarkyti. „Pačios procedūros šiandien nėra efektyvios ir lanksčios, nėra modernios.

Prieš penkerius metus į Angliją atostogauti išvažiavusi kaunietė Gabriella Melrose (26) net negalvojo, kad čia kurs savo ateitį. Tačiau merginą žaibiškai pakerėjo niekada nesustojantis angliškas gyvenimas ir mergina čia išvyko siekti savo svajonių. Dabar Gabriella dirba modeliu ir iš to uždirba tūkstančius. Į Angliją iš Kauno kilusi save prisistatanti Gabriella Melrose (26) atvyko prieš penkerius metus, kaip pati sako, trokšdama didesnio veiksmo ir nuotykių.

Nuo tūkstančio iki dešimčių tūkstančių eurų. Pasirodo, tokiomis pinigų sumomis savo kišenes neretai papildo į Lietuvą grįžtantys emigrantai. Minėtosios sumos – kitose šalyse permokėti pajamų mokesčiai, kuriuos turi teisę atgauti kiekvienas legaliai dirbęs tautietis. Kaip tv3.lt teigė mokesčių grąžinimu užsiimančios įmonės „RT Tax“ atstovė Gintarė Paplauskaitė, paskaičiuota, kad vidutiniškai vienam į Lietuvą grįžusiam buvusiam emigrantui sugrąžinami 804 eurai.

Nors dažnai yra atkreipiamas dėmesys apie Lietuvą paliekančius žmones, bet taip pat netrūksta istorijų, kai emigrantai apsisprendžia sugrįžti į gimtinę. Ši istorija – viena iš tokių. Su naujienų portalu tv3.lt sutiko pasikalbėti 46-erių Jolita Skučienė, kurios šeima Švedijoje pragyveno kone du dešimtmečius. Nepaisant laukiančių iššūkių, jie nusprendė dėti tašką savo emigracijos dienoraštyje ir sugrįžti į Lietuvą.

Valdžia metai iš metų garsiai deklaruoja apie tai, kaip kuriamos programos, kurių tikslas – kuo daugiau lietuvių sugrąžinti iš emigracijos ir vėl pasiekti bent jau trijų milijonų ribą.

Itin dažnai girdime istorijas apie Lietuvą paliekančius tautiečius. Emigracijos srautai iš Lietuvos išlieka dideli. Bet yra tokių, kurie po daugelio metų apsisprendžia sugrįžti į gimtinę. Ši istorija yra apie šeimą, kuri beveik 10 metų savo gyvenimą kūrė Danijoje. Nors prabėgo daug metų, bet galiausia buvo priimtas sprendimas sugrįžti į Lietuvą. Prabėgo pusmetis, kaip sugrįžta po emigracijos ir, anot tv3.lt pašnekovės Karolinos, kol kas nė akimirkos neteko gailėtis priėmus tokį sprendimą.

Rasa į Kėdainius atvyko iš Airijos: „Airijoje aš jau 14 metų. Feisbuke pamačiau ir apsidžiaugiau, kad organizuojamas toks susitikimas. Jau 10 metų esu Lietuvių bendruomenės pirmininkė Airijoje, kaupiu informaciją, tai ir čia atėjau išgirsti, paklausyti, parvežti informacijos“. Ieva atvyko iš Australijos. Ten mokosi, dirba. Nori grįžti ir imtis verslo.  Audrius Norvegijoje dirba automobilių servise, grįžti neketina.

Daugiau nei 20 valdančiajai daugumai priklausančių Seimo narių pasiūlė įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų vidurio parengti įstatymą, kuriame būtų numatytos detalios ir veiksmingos priemonės emigrantams susigrąžinti, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Projekte teigiama, kad Lietuvos piliečių išvykimas dirbti ir gyventi į užsienį daro nepataisomą žalą šalies ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai.

2018 m. sausio–lapkričio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 39 381 nuolatinis gyventojas. Tai 5 990, arba 13,2 proc.  asmenų mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys.  Į Lietuvą 2018 m. sausio–lapkričio mėn. imigravo 34 437 žmonės - 16 108 (1,9 karto) žmonėmis daugiau negu 2017 m. sausio–lapkričio mėnesiais. Daugumą, net 66 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai.

 Vyriausybė trečiadienį patvirtino planą su 90 priemonių, kuriomis bus siekiama sustabdyti emigraciją, susigrąžinti jau išvykusiuosius lietuvius, didinti gimstamumą ir užtikrinti sklandesnę vyresnio amžiaus žmonių integraciją. Planu tapi pat siekiama subalansuoti imigraciją iš trečiųjų šalių, didinti vidutinę gyvenimo trukmę ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumą.

Vyriausybė trečiadienį atidėjo sprendimą dėl priemonių plano, kaip susigrąžinti į kitas šalis emigravusius gyventojus ir didinti gimstamumą. Projektas atidėtas dėl gausių pastabų, daugiausiai susijusių su institucijoms priskiriamomis atsakomybės sritimis. Dabar planas galės būti patvirtintas anksčiausiai kitą savaitę. Tarp svarbiausių dokumente nurodomų tikslų – jaunimo emigracijos mažinimas, ketinama skatinti darbdavius įdarbinti jaunus asmenis, nustatant laikinąsias mokesčių lengvatas.

Emigracija dažnai įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos rykščių. Tokiems pamąstymams yra pagrindo. Trumpai pasižvalgykime po plikus statistinius skaičius. Pavyzdžiui, nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 884 tūkst., o tai sudaro apie 24 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 177 tūkst., o dėl emigracijos – net 707 tūkstančiai.

Šių metų sausio–spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vis daugiau Lietuvos piliečių grįžta gyventi į Lietuvą, o išvykstančiųjų skaičius mažėja. Vis dėlto iš šalies šiemet išvyko 4259 žmonėmis daugiau nei atvyko. Statistikos departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos išvyko kiek daugiau žmonių nei gyvena Marijampolėje – 36 tūkst. 130, tačiau tai yra 14,2 proc. mažiau negu pernai. Tuo metu į Lietuvą atvyko 31 tūkst. 871 žmogus.

Spalio mėnesį gyventojų Lietuvoje sumažėjo dar 1510 asmenų, arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu gyvena Kudirkos Naumiestyje. Tačiau gera žinia ta, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai Lietuvoje stabilizuojasi. Nors spalį iš šalies emigravusių žmonių skaičius, lyginant su rugsėju, kiek paaugo, tačiau juos atsvėrė spartėjanti imigracija.  Iš viso, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, spalį šalyje gyveno 2 mln. 795 tūkst. 674 žmonės. Tai 1510 mažiau nei rugsėjį.

Reikia pripažinti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ verda pačios įvairiausios diskusijos. O itin daug internautų dėmesio sulaukia tos, kur gvildenami patriotiškumo, nacionalizmo klausimai. Apibendrintai – emigracijos problematika. Viena tokių diskusijų prasidėjo klausimu: „Ar po daug metų pragyventų užsienyje ir sugrįžimo į Lietuvą vėl nenorėtumėte išlėkti atgal į kitą šalį?“. Klausimas užduotas buvusius emigrantus subūrusios „Facebook“ grupės nariams. Šis įrašas sulaukė daugybės reakcijų.

Tendencija, kad Lietuvoje mažėja gyventojų pastebima jau ne vienerius metus. Antradienį Statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis. Spalį, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 797 184 žmonės. Nuo rugsėjo Lietuvoje jau gyvena mažiau nei 2,8 mln. žmonių: tą mėnesį, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje buvo 2 799 127 žmonės.

Ši diskusija, kaip jau įprasta šiems laikams, kilo vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje. Greičiausia nereikia stebėtis, kad iškėlus tokį klausimą, sulaukta daugybės komentarų. Iškart pabrėžiame, kad tv3.lt skaitytojams pateikiame subjektyvią internautų (įprastai asmenine patirtimi paremtą) nuomonę. O štai ir klausimas, po kurio prasidėjo tikra komentarų audra. „Kur geriausia bėgti iš Lietuvos? Į kokią šalį?“, - klausimą uždavė internautas Tadas.

Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių gali nepakakti. Eurostato duomenimis, gyventojų skaičius per 2017 metus padidėjo 19–oje Europos Sąjungos šalių. O sumažėjo – devyniose. Daugiausiai naujų gyventojų skaičiavo Malta, Liuksemburgas, Švedija, Airija ir Kipras.

Visi puikiai žinome, kad šimtai tūkstančių lietuvių yra plačiai išsibarstę po visą pasaulį. Turbūt būtų sunku surasti pasaulio kraštą, kuriame negyventų bent vienas tautietis. Tiesa, apie emigrantus įprastai sužinome tik iš jų papasakotų sėkmės istorijų arba, deja, užsienio valstybėse įvykdytų nusikaltimų bei nutikusių itin skaudžių nelaimių. Tačiau tai tėra vienetiniai atvejai, o tūkstančiai istorijų juk lieka nutylėta. Pakalbėkime apie tuos emigrantus, kurie įprastai lieka istorijų paraštėse.

Lietuva oficialiai tapo turtingųjų šalių klubo nare. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalyje problemų nėra. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje išskirta ne viena problema. Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus.

Pastaruoju metu, anot statistikos, vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą. Grįžtantieji čia bando kurtis iš naujo ir kabintis į gyvenimą. Kaip juokauja emigrantai lietuviai: „Kad ir koks geras darbuotojas bebūtum, Džonu vis tiek niekada nebūsi“. Tai reiškia, kad pirmenybė visada bus teikiama anglui ar norvegui, o tu liksi „antrarūšis“. Ekonomistai taip pat vienbalsiai tvirtina, kad ir Lietuvoje jau galima gyventi. Tai pastebi ir įdarbinimo agentūros, siūlančios darbus užsienyje.

Gegužę į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko – tai pirmas toks mėnesis nuo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) pradžios 2004 metais, rodo Statistikos departamento duomenys. Iš Lietuvos šiemet gegužę išvyko 3084, o imigravo 3627 asmenys. „Gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2004 metų mes turime teigiamą balansą: tai yra daugiau yra atvykusių į Lietuvą negu išvykusių.

Demografijos problemai Lietuvoje vis gilėjant, mokslininkai, politikai ir verslininkai ieško atsakymų, ko imtis, kad žmonės ne tik neemigruotų, bet jau ir išvykusieji sugrįžtų. Pristatytas naujas tyrimas atskleidė, kad sprendimą šalį palikti lėmė ir emocinė žmogaus būsena. Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ mokslininkai pristatė tyrimą, kurio metu nustatė, kad nors ekonominė gyventojų padėtis ir labai svarbi, sprendimą išvykti lėmė ne vien tai.

Lietuvai išgyvenant sunkų demografinį laikotarpį – mažėjant gimstamumui, besitęsiant emigracijai, Vyriausybė paruošė trijų tikslų planą, kuriuo sieks, kad situacija pasikeistų. LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis teigia, kad šiuo metu gyvename demografinės krizės sąlygomis, kai gimstamumas nėra didelis, o šalia dar ir emigracija. „Apie tai, kiek išvykę, galime diskutuoti.

Demografiniu atžvilgiu Lietuvos, panašu, laukia ne patys geriausi laikai – jei gyventojų mažėjimo tendencijos išliks panašios, dabar į darbo rinką ateinantiems jaunuoliams bus sunku tikėtis gausios pensijos. Apie tai įspėja ir ekonomistai, ir demografai, pabrėždami, kad metas ruoštis „demografinei žiemai“, o savo ateities pensija rūpintis patiems, nesitikint duonos kąsnio iš valstybinio biudžeto. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos gyveno 2,82 mln. gyventojų.

Kiekvieną dieną bendrauju su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti karjeros. Anksčiau į užsienį vykę galimybių ir iššūkių ieškoti jaunuoliai juos atranda čia, Lietuvoje, ir įsilieja į kolektyvą lengvai bei dirba įsitraukę ir atsakingai. Kita vertus, jie geriausiai jaučiasi, o tuomet ir daugiausia pasiekti gali ten, kur lūkesčiai patenkinti labiausiai.

Šiuo metu Justei – 23-eji, o jos sutuoktiniui Pauliui – 29 metai. Lietuvą jauna pora paliko prieš trejus metus ir, kaip tapo aišku iš pokalbio su gera nuotaika spinduliuojančia mergina, dėl tokio sprendimo nesigaili nė vienas. Įdomu dar ir tai, kad Justė su Pauliumi pasirinko tokią kryptį, kurią dauguma lietuvių įprastai renkasi atostogoms, bet ne nuolatiniam gyvenimui. Tačiau saulėtoji Malta nenuvylė ir tai, kas Lietuvoje atrodė neįmanoma, svečioje šalyje tapo ranka pasiekiama.

Prieš dešimt metų drabužių vaikams ir jų mamoms kūrėjos Erikos Puodėnienės gyvenimas atrodė visiškai kitaip. Išvykusi gyventi į JAV, karjeros aukštumų ji siekė tarptautinėje kompanijoje, o nusprendusi kurti gyvenimą už Atlanto netgi įsigijo nuosavą būstą. Viską pakeitė per vasaros atostogas atrasta meilė, sugrąžinusi ją į Lietuvą – čia moteris sukūrė šeimą, o tapusi mama įgyvendino savo svajonę ir įkūrė mados prekių ženklą.

Kaunietis Gediminas Visockis anksčiau negalėjo nė pagalvoti, kad jo gyvenimas bus taip glaudžiai susijęs su gėlėmis. Tačiau dabar jaunas vyras nuolat sukasi tarp lentynų su gėlėmis savo parduotuvėse. Dar daugiau, jo vadovaujama įmonė tapo viena novatoriškiausių savo srityje. Viena pirmųjų pasiūlė lietuviams gyvų augalų paveikslus, iki tol beveik nematytas gėlių rūšis ir kitus pas mus dar retai sutinkamus sprendimus.

Kalbant apie emigracijos priežastis, vienu iš pagrindinių veiksnių įvardijamas finansinis aspektas. Žmonės pabando laimę, o tie, kuriems pasiseka, dažniausiai ir lieka gyventi toje šalyje. Taip nutiko ir 34 metų Sandrai Jakimavičiūtei. Kaune gimusi, bet netrukus į Panevėžį persikėlusi ir save labiau panevėžiete laikanti naujienų portalo tv3.lt pašnekovė Ispanijoje gyvena dar nuo 2009-ųjų.

Kol valdžia giriasi kylančia ekonomika, šalies mokslininkai Lietuvai prognozuoja tikrą demografinės krizės apogėjų. Esą jau šiemet Lietuvoje gims mažiausiai kūdikių per pastaruosius 60 metų. Ir kasmet situacija tik dramatiškai blogės. Mokslininkai aiškina, kad dėl to kalta rekordinė emigracija. Be to, ir pačios lietuvės gimdyti ryžtasi vis vėliau ir vis mažiau vaikų. 31–ų Sandrai medikai žadėjo sūnų. Tačiau į pasaulį atėjo pustrečio kilogramo sverianti Amelija. Dabar ji augina dvi atžalas.

Emigracija yra viena prioritetinių problemų, kurios Lietuvos valdžiai niekaip nepavyksta pažaboti. Vis daugiau lietuvių savo naujaisiais namais pasirenka kitą šalį. Tokio pasirinkimo priežastys yra įvairios. Didžioji dalis renkasi tą šalį, kur gali užsidirbti daugiau pinigų. Kitiems nepatinka valdžios priimami sprendimai arba lietuviški orai. Naujienų portalas tv3.lt pasikalbėjo su Maltoje jau trejus metus gyvenančia Neringa Kristina Šalne.

Šiemet pirmąjį metų ketvirtį emigracija, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, buvo trečdaliu mažesnė, be to, daugiau emigrantų grįžta, rodo Statistikos departamento duomenys. Šių metų sausio–kovo mėnesiais iš Lietuvos iš viso emigravo 10 tūkst. 978 nuolatiniai gyventojai, 4826 asmenimis (30,5 proc.) mažiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Į Lietuvą šiuo laikotarpiu imigravo 8859 žmonės, tai du kartus daugiau negu pernai tuo pat laikotarpiu, skelbia Statistikos departamentas.

Kėdainių rajonas jau ne vienerius metus sparčiai nyksta. Dėl emigracijos bei kitų priežasčių mažėja žmonių skaičius, vaikų gimsta kur kas mažiau nei miršta gyventojų. Visuomenei sparčiai senstant, susiduriama su naujomis socialinėmis problemomis. Viena jų – darbingiems gyventojams emigravus į užsienį ar kitus šalies miestus nėra kam pasirūpinti čia likusiais vienišais senoliais. Jau dabar ne visi norintys gali apsigyventi globos namuose.

Ši istorija toli gražu nėra paremta vien sėkme. Nors sėkmės akimirkų pasitaikė, bet didžioji dalis duoklės tenka šios istorijos herojų optimizmui ir nusiteikimui sunkiai dirbti, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Kai susiruošėme su visa persikelti į Norvegiją, aplinkiniai į tai žiūrėjo skeptiškai. Niekas netikėjo, kad sugebėsime su tiek vaikų (6 – aut. past.) įsitvirtinti.

Lietuvoje neretai juokaujama, kad paskutinysis iš šalies išvykstantis lietuvis turėtų neužmiršti išjungti šviesos oro uoste. Žvelgiant į praėjusių metų statistinius duomenis, gali atrodyti, kad toks metas nenumaldomai artėja. Pasak Statistikos departamento, praėjusiais metais dėl neigiamos grynosios migracijos Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 27,5 tūkst.

Lietuviai skundžiasi, kad mūsų darbdaviai nevertina lojalių darbuotojų tad žmonėms tiesiog apsimoka keisti darbdavį arba emigruoti. Darbdaviai atkerta, kad ir jiems lojalūs darbuotojai neša per mažai naudos. Psichologai perspėja, kad tokie darbdavių ir darbuotojų santykiai tik didina emigraciją. Medikė Rima Rozenbergaitė Santaros klinikų Vaikų ligoninėje dirba jau beveik 40 metų. Pradėjusi čia dirbti nuo slaugytojos, dabar ji pati vadovauja didžiuliam slaugių kolektyvui.

Asmeninis moterų treneris Martas Kalendra vasario pradžioje nusprendė palikti Lietuvą ir atversti naują gyvenimo lapą saulėtoje Australijoje. Tai buvo vyro svajonė, kurią jis pagaliau įgyvendino. Buvęs televizijos projektų dalyvis, žurnalistas Lietuvą paliko norėdamas pokyčių. Anot jo, populiarumas – dar ne viskas. „Populiarumu sotus nebūsi. Visada turi judėti pirmyn, priešingu atveju pradėsi rūgti kaip vanduo pelkėje.

Demografinės problemos kankinančios Lietuvą verčia analitikus, politikus sukti galvą, kaip situaciją galima pakeisti. Atlikus gyventojų apklausą, išaiškėjo penki siūlymai, kurie greitai situaciją pakeistų. Konferencijos metu išskirta, kad gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1990 iki 2017 metų sumažėjo 850 tūkst. Pirmoji emigracijos banga buvo 1990‒2004 metais, kuomet emigravo 310 tūkst., antroji banga 2005‒2016 metais – 370 tūkst. gyventojų.

Vasarį iš Lietuvos emigravo kiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių, lyginant su sausiu, šis skaičius sumažėjo trečdaliu. Kaip rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys, vasarį išvyko 3 018 gyventojų (sausį – 4 458), tuo metu imigravo 2 598 (sausį – 3 307). Lyginant 2017 ir 2018 metų vasarį, fiksuoti ryškūs migracijos statistikos pokyčiai – 2017 metais per mėnesį Lietuvą paliko 6 894 gyventojai, o imigravo 1 700. Kaip anksčiau skelbė Statistikos departamentas, Lietuvoje per visus 2017 metus g...

Grįžti į gimtąjį miestą ir čia įkurti savo verslą – tokią svajonę turėjo Londone jau keliolika metų gyvenantys kraštiečiai Darius Pipiras ir Viktorija Preikšaitytė. Tačiau prieš keletą dienų, metę viską, ką pradėjo Tauragėje, jiedu susikrovė lagaminus ir vėl iš išskrido į Londoną. Emigrantai atviri – steigti verslą Tauragėje, jų nuomone, ne tik kad sudėtinga, bet kartais net neįmanoma.

Lietuvių emigracija yra viena opiausių šalies bėdų, tačiau po Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos pastebėta ir kita pusė, emigracija buvo būtina ir netgi teigiama. Tiesa, ji galėjo vykti kiek kitaip. „Žinių radijuje“ kalbėjęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius pabrėžė itin įdomų, jo nuomone, punktą. Dauguma išvykusiųjų lietuvių buvo bent 12 mėnesių nedirbę. Tad lietuviai ne metė turėtų darbų.