Viena tokių diskusijų prasidėjo klausimu: „Ar po daug metų pragyventų užsienyje ir sugrįžimo į Lietuvą vėl nenorėtumėte išlėkti atgal į kitą šalį?“. Klausimas užduotas buvusius emigrantus subūrusios „Facebook“ grupės nariams.
Šis įrašas sulaukė daugybės reakcijų. Žmonės, kaip įprasta, pasidalijo į dvi stovyklas. Didžioji dalis sugrįžusių emigrantų teigė, kad daugiau niekur išvykti neplanuoja. Tačiau atsirado ir tokių, kurie tikino Lietuvoje teištvėrę keletą mėnesių ir vėl sprukę atgal. Pasidalinsime įdomiausiomis diskusijos dalyvių nuomonėmis.
Iš Lietuvos nebeišvyks
Emigrantės duonos krimtusi internautė Svetlana teigia, kad yra laiminga sugrįžusi į Lietuvą: „Užsienyje tikrai ne viskas auksas, kas auksu žiba. Tačiau visiems linkiu būti laimingiems ten, kur jie gyvena.“
Kita diskusijos dalyvė Vaida teigė, kad Lietuvos niekada nebepaliks, nes jai čia yra smagu: „Labai gera ir smagu gyventi Lietuvoje, čia – sava kalba, tėvai šalia, vaikai patenkinti.“
Taip pat Lietuvos daugiau į jokią šalį nebekeisti žadanti Stasė išskyrė gyvenimo gimtinėje pliusus ir minusus: „Labai smagu gyventi Lietuvoje, čia žmonės nuoširdūs ir gražūs, visur žalia. Tik valdžia gąsdina, mokesčiai dideli, kainos milžiniškos.“
Į Lietuvą prieš ketverius metus sugrįžusi Julija taip pat pateikė tvirtų argumentų: „Grįžau čia gyventi, o ne pabandyti. Jau ketveri metai kaip esame grįžę ir dar nė vienos akimirkos dėl to neteko gailėtis. Žinoma, ragais ir nagais visur reikia kabintis, jei nori gyventi. Tiesiog išmečiau visas mintis apie tai, kad galiu vėl kažkurioje užsienio šalyje apsigyventi.“
Gimtinėje neužsibuvo
Tačiau kita dalis žmonių prieštaravo prieš tai pasisakiusiems žmonėms ir pateikė savo poziciją, paremtą asmenine patirtimi.
Internautas Egidijus pasisakė, kodėl, jo nuomone, gyvenimas Lietuvoje apkarsta: „Nelogiški įstatymai, pikti žmonės, menki atlyginimai, kurie labiau primena patyčias nei sąžiningą elgesį su darbuotoju. Po kelerių metų užsienyje troškau sugrįžti į Lietuvą, tačiau tą padaręs pasigailėjau ir vėl teko krautis lagaminus.“
Tuo tarpu Aivarui nepatiko lietuvių kultūros lygis: „Vėl išvykau, nes nepatiko lietuvių kultūros lygis. Lietuva dar šiek tiek atsilieka nuo likusios Europos. Kokiais 5 metais. Pažiūrėkite, kaip žmonės elgiasi keliuose, niekas nieko nepraleidžia, visi susiraukę. Nuvažiavus į didžiąją dalį privačių įstaigų tave bando apgauti, tiesiog meluoja į akis apie kainas, taip bandydami pasipelnyti tavo sąskaita.“
Dar Lietuvoje esantis, bet apie emigraciją vėl galvojantis Povilas teigė: „Ko gero norėsis vėl išvažiuoti... Nors į Lietuvą sugrįžti su optimizmu, bet jis greitai baigiasi, kai pradedi dirbti su lietuviško mentaliteto darbdaviais. Juolab, kol esi jaunas, norisi pabandyt vis dėlto dar kartelį...“
Savo istorija pasidalijo ir antrąkart Danijoje įsikūrusi Kristina: „Gyvenau ketverius metus Danijoje, neplanavau grįžti į Lietuvą, bet įsimylėjau ir sugrįžau. Pagyvenome penkis mėnesius, susituokėme ir pats vyras pasiūlė išvažiuoti.
Tai jau dveji metai kaip gyvename Danijoje ir neplanuojame grįžti į Lietuvą. Gimtinėje itin greitai tirpo mano santaupos, nors darbą radau iš karto, bet darbdavių projektas nepavyko ir buvo etatų mažinimas. Pas vyrą darbe visokios nesąmonės prasidėjo, dar norėjome kurti verslą, bet kilo keblumų.
Tiesiog viskas susidėjo vienu metu į krūvą ir vyrui pasiūlius išvykti ilgai negalvojau, nes niekuomet ir nenorėjau Danijos palikti.“.
Štai tokios tos tautiečių istorijos. Gyvenimas kartais tikrai būna nenuspėjamas. Tačiau norisi visiems palinkėti, kuo didžiausios sėkmės, kad ir kur begyventumėte.
