Įdomu dar ir tai, kad Justė su Pauliumi pasirinko tokią kryptį, kurią dauguma lietuvių įprastai renkasi atostogoms, bet ne nuolatiniam gyvenimui. Tačiau saulėtoji Malta nenuvylė ir tai, kas Lietuvoje atrodė neįmanoma, svečioje šalyje tapo ranka pasiekiama.
Per pokalbį su Juste nepaprasto grožio Maltos kraštovaizdį palikome nuošaly, o daugiau dėmesio skyrėme gyvenimo pokyčiams, emigracijos priežastims ir vienam išvykstančių žmonių dažnai įvardijamam akcentui – atlyginimų skirtumams už tą patį darbą Lietuvoje ir užsienio šalyje.
Tad kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai Lietuvoje už tą patį darbą mokami ženkliai menkesni atlyginimai? Apie viską nuo pradžių, pokalbis su Juste.
- Kodėl nusprendėte susikrauti lagaminus ir išvykti?
- Kai palikau Lietuvą ir išvykau į Maltą man buvo 20, o dabar jau 23-ji. Palikau šalį su tuometiniu savo vaikinu (tuomet 26 metų) ir dabartiniu vyru (šiuo metu 29-eri).
Išvykome iš šalies, nes abu esame savarankiški žmonės, norintys kurti savo ateitį nepriklausydami nuo aplinkoje esančių malonės. Deja, kad ir kokias dideles pastangas dėjome įgyti nepriklausomybę nuo tėvų ir bankų, visuomet gyvenome nuo algos iki algos. Aš būdama studentė, negalėjau leisti sau net susimokėti už mokslus (500 eur už semestrą) neprašydama tėvų pagalbos.
Tuo tarpu, mano tuometinis vaikinas dirbo duomenų analitiku centrinėje SEB būstinėje ir uždirbo 1000 eurų. Tuomet nusprendėme, kad tiesiog išvykstame, nes pavargome stengtis dėl nestabilios ateities. Mes paskaičiavome, kad norėdami susitaupyti pirmai buto paskolos įmokai Lietuvoje, mums tektų taupyti 10 metų. Tai buvo paskutinis kantrybės lašas.
