Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo naują Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Jį turėtų tvirtinti Vyriausybė.
Kai kuriems plano sumanymams įgyvendinti prireiks ir įstatymų pakeitimų, kuriuos turės priimti Seimas.
Kraitelis ir palankesnė išmokų tvarka
Plane yra numatyta per ateinančius trejus metus 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičių sumažinti nuo 41,7 iki 37,4.
Pagal planą, suminis gimstamumo rodiklis, vidutinis skaičius gyvų gimusiųjų vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvųjį gyvenimo laikotarpį, būdama 15–49 metų, didėtų iki 1,91.
Dar daugiau, jau 2021 m. planuojama visoje Lietuvoje kiekvienam naujagimiui skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį (būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai). Tam iš biudžeto numatoma skirti po 3 mln. eurų kiekvienais metais.
„Bus siūloma nustatyti, kad tam tikru vaiko auginimo laikotarpiu tėvai turės galimybę gauti tiek darbo užmokestį, tiek ir vaiko priežiūros išmoką. Kartu bus peržiūrėta ir galiojanti vaiko priežiūros išmokos mokėjimo antraisiais vaiko auginimo metais tvarka. <...>
Planuojama organizuoti viešųjų ryšių kampaniją, skirtą teigiamam tėvystės (tėvo, einančio vaiko priežiūros atostogų) įvaizdžiui visuomenėje formuoti, taip pat lygioms moterų ir vyrų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešajame gyvenime ir šeimoje užtikrinti.
Moterys ir vyrai bus skatinami rinktis ne visos darbo dienos laiką, kad galėtų daugiau laiko skirti vaiko priežiūrai, taip pat skatinamas buities darbų pasidalijimas šeimoje“, – rašoma dokumente.
Primename, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais išmoka iš „Sodros“ mažinama tiek, kiek papildomų pajamų gauna žmogus.
Vaiko išmokoms mokėti taip pat bus skiriama daugiau pinigų. Jeigu kitais metais šios išlaidos sieks 497 mln. eurų, tai 2021 m. jau 515 mln. eurų.
Kiek bus sugrįžusių
Minėtame plane šeimoms numatoma ir toliau mokėti kompensacijas ir paramą būstui nuomoti ar įsigyti.
Dokumente taip pat nemažai dėmesio skiriama migracijos problemos spręsti. Jame teigiama, kad 2020–2022 m. grįžusių Lietuvos piliečių skaičius turėtų siekti bent 65 tūkst.
Tuo metu einamaisiais metais išvykusių 20–29 metų amžiaus asmenų dalis nuo visų 20–29 metų amžiaus asmenų skaičiaus sumažėtų nuo 4,6 proc. kitąmet iki 3,6 proc. po trejų metų.
Jeigu institucijoms pavyktų įgyvendinti visus sumanymus, po trejų metų Lietuvoje fiksuojamas migracijos rodiklis būtų teigiamas ir siektų 15 tūkst.
Be kita ko, patvirtinus planą Vyriausybė sieks, kad tikėtina sveiko gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų amžiaus, didėtų iki 5,7 metų vyrams ir 5,72 m. moterims.
Taip pat planuojama didinti ir pensijas. Vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos didėjimas, skaičiuojant nuo 2018 m., kitais metais siektų 16,2 proc. dar kitais 24,7 proc., o trečiaisiais 33,2 proc.
Tačiau taip pat numatoma ir didinti vyresnių žmonių užimtumą, skatinti kurti naujas darbo vietas vyresniems darbuotojams.
Su parengtu planu ir jo įgyvendinimo priemonėmis susipažinti galima teisės aktų registre.
